Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjai A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. G. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-08-16 Kauno apskr. VPK KPV pareigūnas, vadovaudamasis LR ATPK 302 (20) str. 2 str. nuostatomis, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, kadangi A. G. prašyme nurodytos aplinkybės jos nekaltumo neįrodo ir nepašalina atsakomybės už jos padarytą administracinio teisės pažeidimą.

LR ATPK 302 (17) str. 1 d. 4 p. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šio įstatymo 7 p. nustatyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai šių institucijų įgalioti pareigūnai, reguliuotojai, policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, muitinės pareigūnai sustabdo. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam ar nėra neblaivus kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato Kelių eismo taisyklių 18 punktas. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. Šio pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Inkriminuojant tokį pažeidimą būtina nustatyti ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo apsisprendimą nesitikrinti (LVAT bylos Nr. N1-1040/2006, Nr. N5-393/2007). Vien toks atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (LVAT nutartis byloje N1 1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis byloje Nr. N63-1992/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas ir transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems pagal ATPK laikytini atskirais pažeidimais, t. y. tai, kad asmeniui savo iniciatyva kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumas nebuvo nustatytas, nešalina atsakomybės už jo jau padarytą pažeidimą - vengimą pasitikrinti neblaivumą (girtumą) (LVAT nutartys bylose Nr. N5-393 Z': Nr. N444-1686/2009). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis - įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Kadangi A. G. prašyme nurodytos aplinkybės jos nekaltumo neįrodo, nepašalina atsakomybės už jos padarytą administracinio teisės pažeidimą, todėl jos prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių nepagrįstas. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.

Teismas sutinka su institucijos atsiliepime išdėstytais argumentais.

Administracinės bylos proceso atnaujinimo institutas pagal jo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinio pobūdžio procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi), siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (LVAT nutartis byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis byloje Nr. N63-1992/2010).

Pareiškėja pripažinta kalta ir paskirta nuobauda už tai, kad 2010-12-19 2.40 val. Kaune, Nemuno g. vairavo automobilį priešinga eismo kryptimi ir vengė neblaivumo patikrinimo. Teisės pažeidimo protokole A. G. nurodė, kad atsisako tikrintis neblaivumą, pučiant į alkotesterį, nes yra blaivi. Kaip matyti iš patrulių tarnybinių pranešimų, policijos pareigūnai pareiškėjai išaiškino atsakomybę už vengimą patikrinti neblaivumą bei pasiūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau ji taip pat atsisakė.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad 2010-12-19 Kauno apskrities priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1378 ir 2010-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7023 / 10 (01) buvo svarbūs jos nekaltumo įrodymai, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą 2011-01-06 pagal ATPK 126 str. 4 d. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi, konstatuojant pareiškėjos padarytą teisės pažeidimą – policijos patikrinimo metu atsisakė tikrintis neblaivumą, nors tokia jos (vairuotojos) pareiga kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p.; Kelių eismo taisyklių 18 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko 2013-09-02 nutarimą ,,Dėl 2013-08-16 nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo“ palikti nepakeistą, pareiškėjos A. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.