Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2009-03-20 · Administracinė byla Nr. I-556-11-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-20
Bylos Nr.
I-556-11-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos administracinio teismo
Kategorijos
  • 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I556 – 11/2009Procesinio sprendimo kategorija 17.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės, Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant atsakovo atstovams Linai Markevičienei, Eligijui Vinckui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 (Valstybės žinios, 2004-12-31, Nr. 188-7044) patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 5 punkto 3 pastraipos ir 10 punkto nuostatos, ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, prekių muitinei vertei apskaičiuoti leidžia taikyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neaprobuotus naudotų automobilių kainų žinynus, neprieštarauja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332, 18 punktui.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir pareiškėjas) nagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltspeda“ (toliau – ir UAB ,,Baltspeda“) skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. S-187(7-160/2007), kuriuo patvirtintas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2007 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. 1A-4.14-276, kuriuo pakeistas Vilniaus teritorinės muitinės 2007 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. 4ŪS-32-17-15, bei priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento 2007 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-276 dalį dėl 390 Lt muito, 349 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 66 Lt muito, 1 208 Lt kompensacinių palūkanų, 807 Lt PVM, 23 130 Lt muito, 45 867 Lt PVM ir delspinigius bei baudas.

Šalies argumentai

UAB ,,Baltspeda“ tarp kitų skunde išdėstytų argumentų nurodė, kad pagrįstai taikė sandorio vertės metodą septyniems importuotiems naudotiems automobiliams. Sandorio vertės metodo netaikymą teritorinė muitinė grindė tuo, kad žinyne „Automobilio importo kainos“ nurodytos panašių markių ir modelių bei senumo automobilių kainos yra didesnės, nei pareiškėjo deklaruota muitinės vertė. Tuo pačiu buvo atsisakyta prekių muitinę vertę nustatyti remiantis panašių ar tapačių prekių metodu, nurodant, kad neturima duomenų apie tapačias ar panašias prekes, importuotas tuo pačiu metu, panašiu apyvartos lygiu, iš to paties gamintojo. UAB ,,Baltspeda“ nuomone, tokiu atveju nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad prekių vertė sumažinta. Be to, žinynas „Automobilių importo kainos“ nėra nustatyta tvarka paskelbtas, todėl negalėjo būti taikomas. Išvada dėl neteisingai deklaruotos muitinės vertės pagrįsta ir tuo, kad mokėjimo už automobilius dokumentuose nurodyta didesnė mokama suma, nei pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis. Mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirties laukelis užpildytas tiek, kiek jame yra vietos. Visos apmokėjimo paskirties nurodyti pavedime nėra objektyvios galimybės. Muitinės departamento nurodytas pagrindas, kad deklaruotos kainos yra mažos, lyginant su kitų importuotojų importuotomis naudotų automobilių kainomis ir dėl to yra pagrindas netaikyti sandorio vertės metodo, nėra numatyta nei Bendrijos muitinės kodekse, nei Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 1 straipsnyje. Netaikyti sandorio vertės metodo galima tokiais atvejais, kai prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Teritorinė muitinė nenurodė jokios aplinkybės ar sąlygos, kuri turi įtakos deklaruotai prekių vertei. Vilniaus teritorinė muitinė neprašė jokių duomenų, kurie galėtų būti pagrindu kitų muitinės vertės metodų taikymui, nepradėjo jokios muitinės administracijos ir importuotojo konsultacijų procedūros, kas sąlygojo ne tik nepagrįstą sandorio vertės metodo taikymo atsisakymą, bet ir neištyrimą aplinkybių, sudarančių sąlygas taikyti kitus prekės muitinės vertės nustatymo metodus. Mokesčių administravimo įstatymas nenumato galimybės palikti mokesčių mokėtojo skundą nors dalyje nenagrinėtu, todėl nepagrįstai buvo atsisakyta nagrinėti skundą dalyje dėl delspinigių apskaičiavimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į skundą nurodė, kad, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 7.1 punktu, sandorio vertės metodas netaikomas, kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudoto automobilio sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai, ir, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, yra pagrindo manyti, kad jo pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio automobilio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Muitinės sprendimuose konstatuotos aplinkybės (apmokėjimo dokumentuose esanti informacija yra prieštaringa ir nesutampa su deklaruotomis sumomis, deklaruotos automobilių vertės žymiai mažesnės už kainas, nurodytas žinyne „Automobilių importo kainos“) yra pakankamas pagrindas nepripažinti deklaruotos sandorio vertės bei ją perskaičiuoti. Pažymėjo, kad UAB ,,Baltspeda“ nepasinaudojo galimybe automobilių muitinę vertę nustatyti, remiantis turto vertintojų apskaičiuota verte ir nepateikė turto vertintojų ar ekspertų išvadų, pagrindžiančių deklaruotą sandorio vertę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 (Žin., 2004, Nr. 188-7044) patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 5 punkto 3 pastraipos ir 10 punkto nuostatos, ta apimtimi, kiek prekių muitinei vertei apskaičiuoti leidžia taikyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neaprobuotus naudotų automobilių kainų žinynus, neprieštarauja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332, 18 punktui, o administracinę bylą sustabdė, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Baltspeda“ Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte apskaičiuotos skolos muitinei teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas iš byloje pateikto Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto nustatė, kad UAB ,,Baltspeda“ importavo iš JAV septynis naudotus automobilius, kuriems pateikdamas deklaraciją pritaikė sandorio vertės metodą. Vilniaus teritorinė muitinė patikrinimo akte nurodė, kad sandorio vertės metodas buvo pritaikytas nepagrįstai. Nustatydama automobilių vertę, tarp kitų aplinkybių, Vilniaus teritorinė muitinė rėmėsi kas ketvirtį leidžiamu žinynu „Automobilių importo kainos“, kuriuo remiantis konstatavo, kad deklaruotos automobilių vertės yra žymiai mažesnės palyginti su panašios markės ir modelio bei senumo naudotų automobilių importo kainomis. Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 18 punkte numatyta, kad jeigu importuojamų (eksportuojamų) naudotų automobilių (išskyrus eksportuojamus automobilius, laikytinus kultūros vertybėmis) pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio sandorio vertei neįmanoma nustatyti (įskaitant tuos atvejus, kai už fizinių asmenų perkamus ir (arba) parduodamus automobilius atsiskaitoma grynaisiais pinigais), jų muitiniam įvertinimui gali būti naudojami Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai). Šių žinynų (katalogų) naudojimo naudotų automobilių muitiniam įvertinimui tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtinta Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Metodikos 5 punkto 3 pastraipoje numatyta, kad, jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, taikant naudotų automobilių importo kainas, kurios pateikiamos bendros įmonės „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ (toliau – žinynas (katalogas) „Automobilių importo kainos“). Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateikiamos naudotų automobilių importo kainos apskaičiuojamos Metodikos III skyriaus 16-18 punktų nustatyta tvarka. Metodikos 10 punkte numatyta, kad jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis Metodikos 6-9 punktų nuostatomis, jų muitiniam įvertinimui taikomos atitinkamų markių ir modelių automobilių importo kainos, pateiktos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 aprobavo leidžiamą žinyną „Automobilių rinkos kainos“. Automobilių žinynas (katalogas) „Automobilių importo kainos“ nėra aprobuotas. Teismas konstatavo, kad dėl nurodytų motyvų UAB ,,Baltspeda“ pagrįstai pateikė prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir teismui kyla abejonių, ar Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1B-1198 5 punkto 3 pastraipa ir 10 punktas, numatantys Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro neaprobuoto žinyno (katalogo) taikymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų Taisyklių 18 punktui, numatančiam tik aprobuotų naudotų automobilių kainų žinynų (katalogų) taikymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į prašymą nurodo, kad minėtų teisės aktų nuostatos neprieštarauja viena kitai. Vadovaujantis Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (Žin., 2001, Nr. 46) 15 straipsnio 1 dalies a punktu, importuojamų prekių muitinė vertė reiškia prekių vertę, reikalingą importuotų prekių ad valorem muitui nustatyti, t. y. ta importuojamų prekių vertė, nuo kurios skaičiuojami importo mokesčiai. Importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikomi tie patys muitinio įvertinimo principai ir metodai, kokie taikomi kitų prekių muitiniam įvertinimui. Šių metodų taikymo tvarka nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 28-36 straipsniuose, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 141-181a straipsniuose bei 23 ir 24 prieduose. Atsakovas pažymėjo, kad prekių rinkos kainos negalima tapatinti su prekių importo kaina, nuo kurios yra skaičiuojami mokesčiai, kadangi rinkos kainą sudaro tiek Bendrijoje pagamintų, tiek į Bendriją importuotų ir į laisvą apyvartą išleistų prekių kaina. Taigi automobilių rinkos kainų negalima tiesiogiai taikyti importuojamų prekių muitiniam įvertinimui, t. y. būtina nustatyti automobilio importo kainą (muitinę vertę). Metodikos 16-18 punktai numato kaip žinyne (kataloge) „Automobilių rinkos kainos“ pateiktos kainos perskaičiuojamos į importo kainas. Vadovaujantis Metodikos 16 punktu, automobilių importo kainos apskaičiuojamos remiantis bendros įmonės ,,Transporto mokslinis tiriamasis centras“ kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) ,,Automobilių rinkos kainos“ pateiktomis atitinkamų naudotų automobilių rinkos kainomis, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatomis, t. y. taikant dedukcinį muitinio įvertinimo metodą. Apskaičiuojant naudoto automobilio importo kainą iš žinyne ,,Automobilių rinkos kainos“ nurodytos atitinkamo naudoto automobilio rinkos kainos atimama: Lietuvoje registruotų įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinis pelnas (16.1 p.); vidutinės išlaidos, susijusios su naudotų automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje (16.2 p.); už į Bendrijos muitų teritoriją importuojamus naudotus automobilius, kilusius iš trečiųjų šalių, nustatyti importo muitai bei Lietuvos Respublikoje nustatyti importo mokesčiai (16.3 p.). Žinynas (katalogas) „Automobilių importo kainos“ sudaromas vadovaujantis pirmiau minėtomis teisės akto nuostatomis, siekiant palengvinti tiek muitinės pareigūnams, tiek mokesčių mokėtojams darbą, kad kiekvienu atveju nereikėtų perskaičiuoti automobilių rinkos kainas pagal Metodikoje pateiktas formules. Taigi naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikant žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas automobilių importo kainas yra taikomos Metodikos III skyriaus nuostatos ir naudojamas Susisiekimo ministerijos aprobuotas žinynas (katalogas) „Automobilių rinkos kainos“. Taigi Metodikos III skyriuje Muitinės departamentas nustatė Susisiekimo ministerijos aprobuoto žinyno (katalogo) ,,Automobilių rinkos kainos“ naudojimo tvarką, kuria vadovaujantis sudaromas žinynas (katalogas) ,,Automobilių importo kainos“.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Teismas, kuris kreipėsi dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo, taikytino konkrečioje to teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje, abejoja, ar Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 (Žin., 2004, Nr. 188-7044) patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 5 punkto 3 pastraipos ir 10 punkto nuostatos, ta apimtimi, kiek prekių muitinei vertei apskaičiuoti leidžia taikyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neaprobuotus naudotų automobilių kainų žinynus, atitinka 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332, 18 punktą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad apskaičiuojant pareiškėjo įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją automobilių muitinę vertę buvo remtasi neaprobuotu žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos“. Tuo tarpu pagal Taisyklių 18 punktą muitiniam įvertinimui gali būti naudojami tik Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai).

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtinta Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika, kuri įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. ir pirmoji redakcija galiojo iki 2005 m. gegužės 8 d. Būtent šios redakcijos Metodikos 5 punkto 3 pastraipos ir 10 punkto atitikimas aukštesnės galios teisės aktui ir bus tiriamas (b.l. 79-80).

Kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi dėl norminio administracinio akto atitikties Taisyklių 18 punktui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 buvo patvirtintos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklės, kurios įsigaliojo 2004 m. spalio 31 d. Originali redakcija galiojo iki 2005 m. spalio 21 d. Po to pakeitimai daryti 2008 m. kovo 7 d., 2008 m. liepos 1 d. Teismas, kreipdamasis dėl norminio administracinio akto tyrimo, nenurodė, kokiai Taisyklių 18 punkto redakcijai prašo ištirti Metodikos 5 punkto 3 pastraipos ir 10 punkto atitikimą, tačiau, sprendžiant pagal individualioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kokia Metodikos redakcija bus tiriama (b.l. 79-80), Vyriausiasis administracinis teismas konstatuoja, kad bus tiriamas Metodikos 5 punkto 3 pastraipos ir 10 punkto (redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gegužės 8 d.) atitikimas Taisyklių 18 punkto redakcijai galiojusiai nuo 2004 m. spalio 31 d. iki 2005 m. spalio 21 d.

IV.

Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad:

„Jeigu importuojamų (eksportuojamų) naudotų automobilių (išskyrus eksportuojamus automobilius, laikytinus kultūros vertybėmis) pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio sandorio vertei neįmanoma nustatyti (įskaitant tuos atvejus, kai už fizinių asmenų perkamus ir (arba) parduodamus automobilius atsiskaitoma grynaisiais pinigais), jų muitiniam įvertinimui gali būti naudojami Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai). Šių žinynų (katalogų) naudojimo naudotų automobilių muitiniam įvertinimui tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius“.

Metodikos 5 punkto 3 pastraipoje nurodyta, jog, jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, taikant naudotų automobilių importo kainas, kurios pateikiamos bendros įmonės „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“. Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateikiamos naudotų automobilių importo kainos, apskaičiuojamos Metodikos III skyriaus 16-18 punktų nustatyta tvarka.

Metodikos 10 punktas išdėstytas taip: „Jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis Metodikos 6-9 punktų nuostatomis, jų muitiniam įvertinimui taikomos atitinkamų markių ir modelių automobilių importo kainos, pateiktos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“.

Individualioje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visuma leidžia teigti, kad Muitinės departamentas, atlikdamas importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją atitinkamų automobilių muitinį įvertinimą, rėmėsi žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos“, kuris Susiekimo ministerijos nebuvo aprobuotas (ši aplinkybė Muitinės departamento atstovų patvirtinta ir teismo posėdžio metu dėl norminio administracinio teisės akto tyrimo). Tuo tarpu Taisyklių 18 punkte numatyta galimybė muitiniam įvertinimui naudoti tik tuos naudotų automobilių kainų žinynus (katalogus), kurie Susisiekimo ministerijos aprobuoti. Tų žinynų (katalogų) naudojimo tvarką pavesta nustatyti Muitinės departamento direktoriui.

Siekiant nustatyti, ar Metodikos 5 punkto 3 pastraipos bei 10 punkto nuostatos, kurios, pasak pareiškėjo, prekių muitinei vertės apskaičiavimui leidžia taikyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neaprobuotus naudotų automobilių kainų žinynus, neprieštarauja Taisyklių 18 punktui, būtina remtis sisteminiu teisės aiškinimu. Pareiškėjas nurodo, kad Metodikos 5 punkto 3 pastraipos bei 10 punkto nuostatos prekių muitinei vertei apskaičiuoti leidžia taikyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neaprobuotus naudotų automobilių kainų žinynus, tuo tarpu aukštesnės teisinės galios Taisyklių 18 punktas leidžia taikyti tik Susisiekimo ministerijos aprobuotus kainų žinynus (katalogus).

Bylą nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas teismo, kuris inicijavo norminio administracinio akto teisėtumo bylą, aiškinimais. Išvadą, ar Metodikos 5 punkto 3 pastraipos bei 10 punkto nuostatos iš tiesų prekių muitinei vertei apskaičiuoti leidžia taikyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neaprobuotus naudotų automobilių kainų žinynus, Vyriausiasis administracinis teismas turi padaryti savarankiškai, išsiaiškindamas tiek Metodikos 5 punkto 3 pastraipoje bei 10 punkte minimo žinyno (katalogo) „Automobilių importo kainos“ paskirtį ir teisinę prigimtį, tiek Taisyklių 18 punkte minimų Susisiekimo ministerijos aprobuotų naudotų automobilių kainų žinynų (katalogų) paskirtį ir teisinę prigimtį. Teisei būdingas sisteminis pobūdis, todėl norint ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, būtina sistemiškai aiškinti tiek Metodikos, tiek Taisyklių nuostatas, tiek ir kitus teisės aktus.

Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad jeigu importuojamų (eksportuojamų) naudotų automobilių pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio sandorio vertei neįmanoma nustatyti, jų muitiniam įvertinimui gali būti naudojami Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai). Ši Taisyklių nuostata nustato hipotezę, kokiais atvejais ji yra taikoma (jei automobilių pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio sandorio vertei neįmanoma nustatyti), taip pat įtvirtina dispoziciją, kad tokiais atvejais automobilių muitiniam įvertinimui gali būti naudojami Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai). Taisyklių 18 punktas nenustato, kaip ir kokiu būdu automobilių muitiniam įvertinimui gali būti naudojami Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai). Taisyklių 18 punkto 2 sakiniu šių žinynų (katalogų) naudojimo naudotų automobilių muitiniam įvertinimui tvarką pavesta nustatyti Muitinės departamento generaliniam direktoriui.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 28 straipsnyje nustatyta, kad „Vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis nustatyta muitinė vertė naudojama taikant Europos Bendrijų muitų tarifą ir netarifines priemones, nustatytas konkrečias su prekyba prekėmis susijusių sričių dalykus reglamentuojančiomis Bendrijos nuostatomis.“ Taigi tam, kad prekei galėtų būti taikomas muitų tarifas, būtina nustatyti būtent prekės muitinę vertę. Prekių muitinė vertė iš esmės skiriasi ir negali būti tapatinama su prekių rinkos verte Europos Bendrijoje. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, netgi draudžia prekės muitine verte laikyti jos rinkos vertę. Reglamento 31 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad nustatant prekių muitinę vertę negalima remtis Bendrijoje pagamintų prekių pardavimo Bendrijoje kaina.

Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai), kurie minimi Taisyklių 18 punkte, atspindi šių automobilių rinkos kainą vienoje iš Europos Bendrijos valstybių – Lietuvos Respublikoje. Šiuose kataloguose nurodoma kaina negali būti laikoma automobilių muitine verte, kuriai taikomas Bendrijos muitų tarifas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Taisyklių 18 punkte nenustatė, kad Susisiekimo ministerijos aprobuotų naudotų automobilių kainų žinynuose (kataloguose) nustatyta kaina laikytina automobilių muitine verte (tokia nuostata prieštarautų Bendrijos muitinės kodeksui), o tik nurodė, kad Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai) gali būti naudojami automobilių muitiniam įvertinimui. Taigi Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai) gali būti vienu iš kriterijų, kuriais remiantis apskaičiuojama automobilių muitinė vertė. Kaip šie katalogai panaudojami automobilių muitiniam įvertinimui, pagal Taisyklių 18 punkto 2 sakinį turi nustatyti Muitinės departamento generalinis direktorius.

Metodikos 5 punkto 3 pastraipoje ir 10 punkte nustatomos sąlygos, kada importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui galima taikyti kainas, kurios pateikiamos bendros įmonės „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“. Metodikos 5 punkto 3 pastraipos 2 sakinyje nurodoma, kad žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateikiamos naudotų automobilių importo kainos apskaičiuojamos Metodikos III skyriaus 16-18 punktų nustatyta tvarka.

Metodikos 16 punkte nustatyta, kad žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ naudotų automobilių importo kainos apskaičiuojamos remiantis bendros įmonės Transporto mokslinio tiriamojo centro rengiamame žinyne „Automobilių rinkos kainos“, aprobuotame susisiekimo ministro 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 „Dėl žinyno „Automobilių rinkos kainos“ aprobavimo“ (Žin., 1999, Nr. 55-1786), pateiktomis atitinkamų naudotų automobilių rinkos kainomis, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatomis, t. y. taikant dedukcinį muitinio įvertinimo metodą.

Apskaičiuojant naudoto automobilio importo kainą iš žinyne „Automobilių rinkos kainos“ nurodytos atitinkamo naudoto automobilio rinkos kainos atimama:

16.1. Lietuvoje registruotų įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinis pelnas;

16.2. vidutinės išlaidos, susijusios su naudotų automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje;

16.3. už į Bendrijos muitų teritoriją importuojamus naudotus automobilius, kilusius iš trečiųjų šalių, nustatyti importo muitai bei Lietuvos Respublikoje nustatyti importo mokesčiai.

Metodikos 18 punktas pateikia formulę, pagal kurią apskaičiuojama tam tikros markės ir modelio bei amžiaus naudoto automobilio importo kaina, o Metodikos 18 punkte nurodyta, kaip apskaičiuojami atskiri naudoto automobilio importo kainos elementai.

Visos šios Metodikos nuostatos reiškia tokį naudoto automobilio muitinės vertės nustatymo modelį, jog išeitinė pozicija apskaičiuojant automobilio muitinę vertę yra bendros įmonės Transporto mokslinio tiriamojo centro rengiamas žinynas „Automobilių rinkos kainos“, aprobuotas Susisiekimo ministro 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 „Dėl žinyno „Automobilių rinkos kainos“ aprobavimo“ (Žin., 1999, Nr. 55-1786). Kadangi šis žinynas pateikia atitinkamas naudotų automobilių rinkos kainas, jos negali būti laikomos naudotų automobilių muitine verte. Tam, kad būtų nustatyta automobilių muitinė vertė, Susisiekimo ministro 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 aprobuotame žinyne „Automobilių rinkos kainos“ pateikiamos kainos turi būti modifikuojamos pagal Metodikos 16-18 punkte nustatytas taisykles, iš automobilių rinkos kainos atimant Lietuvoje registruotų įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinį pelną, vidutines išlaidas, susijusias su naudotų automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje, importo muitus ir kitus elementus.

Susisiekimo ministro 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 aprobuotame žinyne „Automobilių rinkos kainos“ esančioms kainoms pritaikius dedukcinį muitinio įvertinimo metodą, gaunama automobilio muitinė vertė, kuri pateikiama žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“. Šis katalogas neturėjo būti aprobuotas Susisiekimo ministro, nes tokio įpareigojimo nėra nei Taisyklių 18 punkte, nei kituose Taisyklių punktuose, nei kituose teisės aktuose.

Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad 5 punkto 3 pastraipoje ir 10 punkte minimo katalogo „Automobilių importo kainos“ paskirtis ir teisinė prigimtis iš esmės skiriasi nuo Susisiekimo ministro 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 aprobuoto žinyno „Automobilių rinkos kainos“ paskirties ir reikšmės. Katalogas „Automobilių importo kainos“ remiasi Susisiekimo ministro 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 aprobuotu žinynu „Automobilių rinkos kainos“. Tuo realizuota Taisyklių 18 punkto nuostata, kad naudotų automobilių muitiniam įvertinimui gali būti naudojami Susisiekimo ministerijos aprobuoti naudotų automobilių kainų žinynai (katalogai). Skirtingai nei savo prašyme nurodo pareiškėjas, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 (Žin., 2004, Nr. 188-7044) patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 5 punkto 3 pastraipos ir 10 punkto nuostatos neleidžia prekių muitinei vertei apskaičiuoti taikyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neaprobuotus naudotų automobilių kainų žinynus. Prekių muitinei vertei apskaičiuoti taikomas Susisiekimo ministro 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 aprobuotas žinynas, o Metodikos 5 punkto 3 pastraipoje ir 10 punkte minimas katalogas „Automobilių importo kainos“ pateikia pačią naudotų automobilių importo vertę.

Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 (Žin., 2004, Nr. 188-7044) patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 5 punkto 3 pastraipos ir 10 punkto nuostatos neprieštarauja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332, 18 punktui.

Kartu Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, ar Metodikos 5 punkto 3 pastraipoje minimame kataloge „Automobilių importo kainos“ pateiktos kainos konkrečiu atveju apskaičiuotos tinkamai, ar jos apskaičiuotos remiantis Susisiekimo ministro 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 aprobuotu žinynu „Automobilių rinkos kainos“, ar tinkamai pritaikytas dedukcinio muitinio įvertinimo metodas (Metodikos 16 p.), yra fakto klausimas. Į šį klausimą, iškilus ginčui tarp šalių, turi atsakyti individualią administracinę bylą nagrinėjantis teismas. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia:

Rezoliucinė dalis

Pripažinti, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 (Žin., 2004, Nr. 188-7044) patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 5 punkto 3 pastraipos ir 10 punkto nuostatos (redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gegužės 8 d.) neprieštarauja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332, 18 punktui (redakcija nuo 2004 m. spalio 31 d. iki 2005 m. spalio 21 d.).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėRičardas PiličiauskasArūnas SutkevičiusVirgilijus Valančius