Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2024 m. birželio 10 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. J. 2024 m. vasario 11 d., apie 9 val. 30 min., lauko virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,58 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė lovoje gulėjusiam ir antklode užsidengusiam savo nepilnamečiui sūnui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du smūgius šluota per veidą ir rankas, padarydamas 0,5 cm odos nubrozdinimą kaktoje, kairio dilbio sumušimą, pasireiškusį skausmingumu ir minkštųjų audinių patinimu (sukietėjimu) taip sukeldamas A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis J. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su buvusia žmona ir sūnumi A. J., kuris yra nepilnametis. 2024 m. vasario 10 d. priekabos pirkėjas jam sumokėjo 250 Eur. Tada jis j nuvežė iki parduotuvės, kur nusipirko degtinės ir cigarečių. Už viską sumokėjo apie 20 Eur. Grįžęs namo, lauko virtuvėje matė savo sūnų su dviem merginomis. Pasisveikino, pasėdėjo toje virtuvėje ir nuėjo į namą. Striukę pakabino koridoriuje. Piniginė su pinigais ir dokumentais liko striukėje. 2024 m. vasario 11 d., apie 9 val. 30 min., patikrino savo piniginę. Joje nebebuvo 230 Eur ir dokumentų. Jis nuėjo į lauko virtuvę, kur miegojo jo sūnus ir jo draugas, pažadino sūnų bei paklausė, kur yra jo pinigai ir dokumentai. Sūnus atsakė, kad nieko nežino. Sūnaus pareikalavo grąžinti daiktus. Supyko, kad sūnus neatiduotą jo pinigų. Pagriebė lauko virtuvėje buvusią šluotą ir pradėjo ja trankyti sūnų. Tuo metu sūnus dar gulėjo lovoje ir buvo užsidengęs antklode. Sudavė apie 10 smūgių. Kur pataikė – nežiūrėjo. Matė, kad vieną kartą jis pataikė sūnui per ranką. Ar pataikė jam į veidą – negali pasakyti, nes sūnus buvo užsidengęs antklode. Tada išėjo iš lauko virtuvės ir paskambino policijai. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir nori susitaikyti su sūnumi, jo atsiprašyti dėl savo elgesio. Papildomos apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad laikosi savo ankstesnių parodymų, kuriuos davė savo pirmoje apklausoje, tik nori patikslinti, kad savo vairuotojo pažymėjimą ir banko kortelę rado namuose grįžęs iš sulaikymo. O dėl dingusių 230 Eur pats sūnus prisipažino, sakė, kad pinigus paėmė be leidimo, kadangi turėjo skolų. Dėl tų pinigų, kuriuos paėmė sūnus, jis jam jokių pretenzijų neturi ir jokio pareiškimo nerašys. Dėl to, kad savo sūnų sumušė šluota, labai gailisi ir šiuo metu su sūnumi susitaikė. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

3.1. Nukentėjusiojo A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad pasikvietė draugą, kad atiduotų jam skolą. Pinigus paėmė iš tėčio. Tėtis atsikėlė ir du kartus trenkė į ranką. Jis tuo metu miegojo. Tėtis su šluotos kotu du kartus trenkė į kairę ranką. Tai vyko 22 val. vakaro. Kai tėtis sudavė, pajautė skausmą. Nelabai skaudėjo. Žymės liko, buvo raudona. Po įvykio su tėčiu susitaikė. Tėtis buvo neblaivus. Jis irgi buvo vartojęs alkoholį.

3.2. Liudytojo D. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 21 val., atėjo pas draugą A. J. ir liko nakvoti. 2024 m. vasario 11 d., apie 9 val. 30 min., į pastatą, kur jie miegojo, atėjo neblaivus J. J. ir pradėjo žadinti bei kaltinti juos, kad jie paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir pinigus. Tada jis, paėmęs šluotą, pradėjo mušti A. J., t. y. mušė suduodamas jam į įvairias kūno vietas, kojas, rankas, nugarą, veidą, kiek kartų – nepamena. A, J. rėkė, verkė, sakė, kad jam skauda. Tada šluota sulūžo, jis ją numetė ant žemės ir pats iškvietė policiją.

3.3. Liudytojos G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad nepilnametis sūnus A. J. jai paaiškino, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 21 val., atėjo jo draugas ir liko nakvoti. 2024 m. vasario 11 d., apie 9 val. 30 min., į pastatą, kur jie kartu miegojo, atėjo jo neblaivus tėvas J. J. ir pradėjo žadinti bei kaltinti, kad jie paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir pinigus. Tada jis, paėmęs šluotą su žalios spalvos rankena, pradėjo mušti sūnų, t. y. mušė suduodamas jam į įvairias kūno vietas, kojas, rankas, nugarą, veidą. Sūnus sakė, kad jis rėkė, verkė, sakė, kad jam skauda. Nori, kad jos buvęs vyras būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka.

3.4. Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra lauko virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Ant stalo matoma žalios spalvos šluotos rankena, po stalu ant grindų matomas šluotos šepetys.

3.5. Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad specialistas Januš Rybalko, susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais bei įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nukentėjusiajam nustatyta odos nubrozdinimas kaktoje 0,5 cm, kairio dilbio sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir minkštųjų audinių patinimu (sukietėjimu). Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

3.6. Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vietos apžiūros metu paimta šluota. Apžiūrėjus šluotos kotą, nustatyta, kad jis yra 90,5 cm ilgio, metalinis, su žalios ir bespalvės spalvos plastikinėmis detalėmis. Šluotos koto metalinė – aplamdyta, nes matosi įlenkimai daugumoje vietų. Šluotos kotas tuščiaviduris. Apžiūrėjus šluotos galą, matyti, kad jį sudaro šluotos šeriai ir plastikinė dalis, kuri prisisuka prie šluotos koto. Plastikinės dalies ilgis – 25,5 cm, plotis – 5 cm, rudos spalvos.

3.7. Alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. vasario 11 d., 10 val. 31 min., J. J. nustatytas 1,58 promilės girtumas, 10 val. 38 min., A. J. nustatytas 0,98 promilės girtumas.

4. Visi aukščiau nurodyti bylos duomenys yra gauti teisėtu būdu ir laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme. Šių įrodymų visuma leidžia tiksliai nustatyti visas byloje įrodinėtinas aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – mušdamas savo sūnų, sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. ji, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, sudavė lovoje gulėjusiam ir antklode užsidengusiam savo nepilnamečiui sūnui A. J. ne mažiau kaip du smūgius šluota per veidą ir rankas, padarydamas 0,5 cm odos nubrozdinimą kaktoje, kairio dilbio sumušimą, pasireiškusį skausmingumu ir minkštųjų audinių patinimu (sukietėjimu) – nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką bei paaiškino įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad šluota sudavė savo gulinčiam ir antklode užsidengusiam sūnui smūgius į vairias kūno vietas. Kaltinamojo parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojų D. P. bei G. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis šluota sudavė savo sūnui smūgius į įvairias kūno vietas.

5. Specialisto J. Rybalko išvados pagrindu nustatyta, kad pirmiau aptartais veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kaktoje 0,5 cm, kairio dilbio sumušimą, pasireiškusį skausmingumu ir minkštųjų audinių patinimu (sukietėjimu). Specialistas nurodė, kad dėl šių sužalojimų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nežymiai, kas reiškia, kad dėl kaltinamojo veiksmų kilo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

6. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį, daroma išvada, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti padariniai, t. y. nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, bei jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

7. Visa tai reiškia, kad J. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo kaltė padarius šį nusikaltimą jokių abejonių nekelia.

8. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nagrinėjamu atveju nėra kliūčių surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

9. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto.

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai (BK XIX skyrius) praeityje jis neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, dirba. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymo motyvus, į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, pobūdį.

12. Esant visoms šioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšimi – areštu. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės paskirtis nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kaltinamajam prokuroro siūlomo dydžio arešto bausmę.

13. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, remiantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

14. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

15. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo priežastis, šio nusikaltimo pobūdį, taip pat į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, gailisi dėl savo veiksmų, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, atidedant šios bausmės vykdymą bei skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra. Kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos.

16. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

17. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. J. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 11 d., 11 val. 00 min., iki 2024 m. vasario 13 d., 10 val. 29 min., t. y. 2 (dvi) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad J. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar sunaikinti, įpareigojant J. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; kartu su intensyvia priežiūra paskirti J. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – šluotą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti J. J., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą (tame tarpe ir griežtesnę) sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.