Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isma“ atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isma“ ieškinį atsakovui V. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad grįžęs po Vokietijoje padaryto eismo įvykio į Lietuvą atsakovas darbdavei parašė prašymą atleisti jį iš darbo, į derybas dėl žalos atlyginimo nesileido.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė per dabartinės jo darbovietės uždarosios akcinės bendrovės „Ravainė“ administraciją, toks procesinių dokumentų įteikimas darbuotojui yra tinkamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas (CPK 123 straipsnio 3, 5 dalys) bei teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-331-413/2019).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. gegužės 24 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 85, pagal kurią atsakovas įmonėje dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju už 526,30 Eur sulygtą mėnesinį darbo užmokestį, darbo sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2018 m. lapkričio 13 d. (el. b. t. I, b. l. 10–13, 49–50); įmonės direktorius 2018 m. liepos 27 d. priėmė patikslintą įsakymą dėl komandiruotės krovinių pervežimams Nr. 86/212-KO, kuriuo komandiravo atsakovą gabenti krovinius Vokietijoje, Olandijoje ir Belgijoje nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. imtinai, tame tarpe 2018 m. lapkričio 1–5 d. Vokietijoje (el. b. t. I, b. l. 22–23); 2018 m. lapkričio 1 d. atsakovui vairuojant jam patikėtą įmonės transporto priemonę dėl atsakovo kaltės Vokietijoje įvyko eismo įvykis (el. b. t. I, b. l. 27–42), dėl šio eismo įvykio metu padarytų apgadinimų transporto priemonei uždarojoje akcinėje bendrovėje „Schmitz Cargobull Baltic“ buvo atliktas šio transporto priemonės remontas, kuris įmonei kainavo 555,83 Eur (el. b. t. I, b. l. 43–48, 53–54, 156); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės prašymą priteisti jai iš darbuotojo žalos atlyginimą atsisakė nagrinėti (el. b. t. I, b. l. 56–57).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju ir eidamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas, aplaidžiai vairuodamas jam įmonės patikėtą transporto priemonę 2018 m. lapkričio 1 d. Vokietijoje sukėlė eismo įvykį, savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio sumokėdamas užstatą policijos pareigūnams jis pripažino (el. b. t. I, b. l. 10–13, 20–23, 27–42). Ieškovės į bylą pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ išrašyta sąskaita–faktūra (el. b. t. I, b. l. 53–54), jos apmokėjimą patvirtinantis įmonės atliktas bankinis pavedimas (el. b. t. I, b. l. 156), transporto priemonės registracijos liudijimas (el. b. t. I, b. l. 21), nuotraukos (el. b. t. I, b. l. 43–48) patvirtina, kad atsakovo padarytų jo vairuotos įmonei priklausančios transporto priemonės pažeidimų remontas – žibintų panelės keitimas, galinio bamperio keitimas bei šiems darbams reikalingos detalės įmonei kainavo 555,83 Eur be PVM (672,55 Eur su PVM).

Nustatyta, jog darbuotojas pagal su įmone sudarytą darbo sutartį (darbo sutarties 5.2, 5.3, 5.4, 5.7 punktai) (el. b. t. I, b. l. 10–13) buvo įsipareigojęs pilnai atsakyti už jam patikėtą darbdavės turtą, profesionaliai atlikti savo darbo funkcijas, su darbdavės turtu elgtis rūpestingai (el. b. t. I, b. l. 10–13), be to, kiekvieno darbuotojo bendrosios pareigos yra dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavės turtą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vairuotojas, vairuodamas jam patikėtas transporto priemones nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, pats sau prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).

Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis elementarių darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas, vykdydamas darbines pareigas ir būdamas atsakingas už jam patikėtą transporto priemonę, turėdamas pareigą tinkamai atlikti savo tiesioginę pareigą – vairuoti transporto priemonę laikantis kelių eismo taisyklių, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. vairuodamas nepakankamai rūpestingai sukėlė eismo įvykį (atsakovo aplaidus vairavimas konstatuotas Zūlio policijos valdybos 2018 m. lapkričio 1 d. užstato sumokėjimo protokole Nr. 63735 (el. b. t. I, b. l. 27–42)), kurio metu atsakovui patikėta įmonės transporto priemonė buvo apgadinta, dėl ko įmonė, atlikusi transporto priemonės remontą, patyrė žalą. Taigi, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis buvo 526,30 Eur (el. b. t. I, b. l. 10–13), jis darbo funkcijas vykdė nuo 2018 m. liepos 27 d. iki pat įvykio dienos (el. b. t. I, b. l. 22–23), atsižvelgęs į aukščiau nurodytas DK nuostatas, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas tiesiogines savo darbo pareigas, pažeidė pareigą tausoti darbdavės turtą, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, įvertinęs aplinkybę, kad teikdamas darbdavei prašymą atleisti jį iš darbo, darbuotojas geranoriškai neatlygino darbdavei jokios dalies žalos, be to, net jei ir darbdavė nebūtų atleidimo iš darbo metu kėlusi klausimo dėl žalos atlyginimo, tai nepanaikintų darbuotojo įmonei padarytos žalos ir darbdavės teisės tokią žalą įstatymo nustatytu terminu reikalauti atlyginti iš darbuotojo, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti įmonei dėl savo aplaidumo padarytą 555,83 Eur žalą, todėl ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 555,83 Eur žalos atlyginimas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, 484 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos ją atstovavusiai advokatų profesinei bendrijai, 288,65 Eur vertimo išlaidos, sumokėtos uždarajai akcinei bendrovei „TOFT International“ (el. b. t. I, b. l. 8–9, 183–188). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 787,65 Eur (15 Eur + 484 Eur + 288,65 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isma“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Isma“ (į. k. 123438051) iš atsakovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) 555,83 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir aštuoniasdešimt trijų euro centų) žalos atlyginimą, 787,65 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų ir šešiasdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.