Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju byloje, kurioje D. L.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiais savo veiksmais D. L.-V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Šiais savo veiksmais D. L.-V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo žinojo, kad turi savo žinioje ginklus ar šaudmenis, suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo juos laiko ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-4-895/2017). Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-138-697/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. L.-V. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. L.-V., neturėdama leidimo, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė pramoninės gamybos (Vokietija), 9 mm kalibro dujinį revolverį Reck Agent Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtas šaudyti dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) to paties kalibro revolveriniais šoviniais, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskirtinas prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, kol 2024 m. sausio 10 d. minėtame bute atliktos kratos metu, jį rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai. Tai įrodo pačios kaltinamosios paaiškinimai, specialisto išvada, liudytojo J. P. paaiškinimai, kratos protokolas, tarnybinis pranešimas bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Be to, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje, be kitų aplinkybių nurodyta, kad kaltinamoji D. L.-V. laikė tinkamą šaudyti pramoninės gamybos (Vokietija), 9 mm kalibro dujinį revolverį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamoji suvokė, jog neturėdama leidimo laikyti šaunamąjį ginklą, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą savo gyvenamojoje vietoje bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. L.-V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei kitus objektyviuosius požymius ir nori taip veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2005). Pirmiau nurodyti BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį, t. y. siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti arba 1) neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą, arba 2) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą, arba 3) neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, arba 4) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto nešiojimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. L.-V. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. L.-V., ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 10 d., neturėdama leidimo, neteisėtai įgijo pramoninės gamybos (Ispanija), 4,5 mm (.177) kalibro CFX modelio pneumatinį šautuvą Gamo Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm kalibro kulkomis, kuris Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskirtinas prie C kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų, kurį 2024 m. sausio 10 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai. Tai įrodo pačios kaltinamosios paaiškinimai, specialisto išvada, kratos protokolas, J. K. paaiškinimai, tarnybinis pranešimas bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje, be kitų aplinkybių nustatyta, kad pramoninės gamybos (Ispanija), 4,5 mm (.177) kalibro CFX modelio pneumatinis šautuvas Gamo Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas šaudyti, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, minėtas šautuvas yra priskiriamas C kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams.

Atsižvelgiant į kaltinamosios paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamoji suvokė, jog įsigijo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje nešaunamąjį ginklą bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. L.-V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra nustatytas galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

Įstatymų leidėjas BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Tuo tarpu BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos šios alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Kaltinamoji sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (1 t., b. l. 118-121). Tyrimo metu nuo kaltinamosios D. L.-V. nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų asmenų ir žalos nenustatyta. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir bausmės skyrimo nuostatas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

Išnagrinėjus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad D. L.-V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamų veikų sudėtys formalios, žalos savo neteisėtais veiksmais kaltinamoji nesukėlė. Nustatyta, kad abi veikas realizavo tiesiogine tyčia. Registrų išrašų duomenimis teista už vagystę, tačiau šiai dienai teistumas yra išnykęs, D. L.-V. laikoma neteista (1 t., b. l. 82-86). Administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu bausta vieną kartą, administracinis nusižengimas susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 80-81). Sodros duomenimis D. L.-V. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 77-79). Konsultuota (duomenys neskelbtini), įskaita (1 t., b. l. 93-100). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad D. L.-V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 105-106). Dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų D. L.-V. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į bendrąsias ir specialiąsias bausmių skyrimo taisykles, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už kiekvienos iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą, kuri teismo vertinimu yra teisinga ir proporcinga padarytai veikai. D. L.-V., už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 105 MGL (5 250 Eur) bauda, o už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Atsižvelgiant į padaryto baudžiamojo nusižengimo bei nusikaltimo aplinkybes, taip pat kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, baudų dydžiai parinkti teisingai, jų mažinti nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir D. L.-V. skirtina subendrinta 105 MGL (5 250 Eur) bauda.

Kadangi D. L.-V. prisipažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – iki 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudos.

Minėta, D. L.-V. sutiko su jai siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo, išdėstyti paskirtą baudą dalimis, kadangi yra (duomenys neskelbtini), tik (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiku nesumokėta arba nepervesta bauda išieškoma priverstinai. BK 47 straipsnio 7 bei 8 dalyje numatyta, jog, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismas pažymi, jog nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą baudos bausmei sumokėti. Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, jog kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini), darbingumas siekia (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125), tačiau yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, t. y. turi teisėtą pajamų šaltinį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji jai paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjusi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dydis (3 000 Eur) nėra itin didelis, nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas baudai apmokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai D. L.-V. kardomosios priemonės nepaskirtos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 9 mm kalibro dujinis revolveris Reck Agent Nr. (duomenys neskelbtini) ir CFX modelio pneumatinis šautuvas Gamo Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybai, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – konfiskuotini ir perduotini Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. L.-V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 105 MGL dydžio (5 250 Eur) baudą.

D. L.-V . pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 40 MGL dydžio (2 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. L.-V. paskirti subendrinta 105 MGL (5 250 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. L.-V. paskirtą 105 MGL (5 250 Eur) baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 70 MGL dydžio (3 500 Eur) baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 9 mm kalibro dujinį revolverį Reck Agent Nr. (duomenys neskelbtini) ir CFX modelio pneumatinį šautuvą Gamo Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybai, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

1. 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-873-1218/2025 ir įmokos kodą 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

7. Tuo atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

8. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.