Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, Ik-1777-142/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-07-14
Bylos Nr.: Ik-1777-142/2010
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00940-2010-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas: K. J. Z.
Trečiasis asmuo: L. Z.
Atsakovas: VĮ Registrų centro

Kategorijos

12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A756-2226/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00940-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui K. J. Z.,pareiškėjo atstovui R. A. B.,trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. Z. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant VĮ Registrų centrui, A. G. ir L. Z., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. J. Z. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 42; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. IN(12.5.1.15.)-891; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ištaisyti klaidingą 2008 m. rugsėjo 26 d. registro įrašą laikantis pareiškėjo 2009 m. gruodžio 21 d. prašyme nurodytų principų – atitikties pateiktiems dokumentams.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2009 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu ištaisyti klaidas, padarytas registruojant pasikeitusių žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teises. Teritorinis registratorius 2010 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-891 nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Šį sprendimą pareiškėjas 2010 m. vasario 10 d. apskundė Centriniam registratoriui. Tačiau Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 42 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo nuomone, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime yra iškreipti argumentai, kurie buvo pateikti pareiškėjo skunde. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas reikalavo jo nuosavybės teises į nekilnojamo turto objektus registruoti atskiromis dalimis kiekvienam nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinančiam dokumentui. Pareiškėjas to savo skunde nereikalavo. Pareiškėjas tik siekė, kad padaryti įrašai atitiktų pateiktus dokumentus – nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės liudijimą. Priimdamas sprendimą Centrinis registratorius vadovavosi tik bendromis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis ir nepagrįstai padarė išvadą, kad teritorinio registratoriaus registre įrašyti duomenys atitinka pateiktus dokumentus. Centrinis registratorius nepagrįstai konstatavo, kad K. J. Z. (tiesiogiai) paveldėjo ¼ dalį A. Z. priklausiusio namo ir žemės sklypo, kadangi paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad A. Z. turtą paveldi trys asmenys – A. G., L. Z. ir K. J. Z.. Sprendime taip pat nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjui priklauso 5/8 minėto turto, kadangi tokiu atveju turėjo būti atlikta atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūra. Sprendimo teiginys, kad paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina K. J. Z. nuosavybės teises į 1/8 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, neatitinka tikrovės, kadangi paveldėjimo teisės liudijime nėra skaičiaus 1/8. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju Centrinis registratorius ignoravo nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 12, 14, 20, 22, 23 straipsnių nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas K. J. Z. bei L. Z. ir A. G. kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą prašydami Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jų įgytas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymais buvo pateikti šie dokumentai: 2008 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisės liudijimas (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisės liudijimu pareiškėjui K. J. Z. (kaip pergyvenusiam sutuoktinę A. Z.) patvirtinta nuosavybės teisė į ½ dalį 0,0810 ha ploto žemės sklypo ir ½ dalį 51,8 kv. m. ploto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), – turto, įgyto buvusių sutuoktinių santuokoje ir todėl jiems priklausiusio jungtinės nuosavybės teise, kuris Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas A. Z. nuosavybės teise. Kita aukščiau nurodyto turto dalis, t. y. ½, buvo paveldėta paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodytomis dalimis: ¾ dalis (t. y. 3/8 dalis viso turto) lygiomis dalimis paveldėjo A. G. ir L. Z. (t. y. kiekvienas paveldėjo po 3/16 dalis viso turto) ir 1/4 dalį (t. y. 1/8 dalį viso turto) paveldėjo pareiškėjas K. J. Z.. Šių notaro išduotų dokumentų pagrindu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsniu, Nekilnojamojo turto registre 2008 m. rugsėjo 26 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės: pareiškėjo K. J. Z. į 5/8 dalis (1/2+1/8) viso turto, L. Z. į 3/16 dalis viso turto ir A. G. į 3/16 dalis viso turto (Nekilnojamojo turto registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas dėl aukščiau nurodytų teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nebuvo ginčijamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas jokiais dokumentais nebuvo padalintas, atidalintas ar kitokiu būdu nustatytas koks nors kitoks jo teisinis režimas, jis visas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.73 straipsniu, aukščiau nurodytiems asmenims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčių dalys, nurodytos Nekilnojamojo turto registre, yra teisingos. Registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnis). Registrų centro Vilniaus filialas 2009 m. gruodžio 21 d. gavo K. J. Z. prašymą, kuriame jis teigė, kad jo nuosavybės teisių registravimas yra neteisingas: pusė turto, anot pareiškėjo, jam turi būti įregistruota asmeninės nuosavybės teise nuosavybės teisės liudijimo pagrindu, o kita pusė – bendrosios nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Registrų centro Vilniaus filialui 2010 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-891 atsisakius keisti Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 42 pareiškėjo skundo netenkino. Vilniaus filiale 2010 m. vasario 1 d. buvo gautas dar vienas pareiškėjo prašymas, į kurį jam buvo atsakyta 2010 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-5705, kurio pareiškėjas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka neskundė. Atsakovo nuomone, pareiškėjo poziciją suponavo teisinis neišprusimas, teisės normų, reglamentuojančių asmeninės, bendrosios jungtinės ir bendrosios dalinės nuosavybės teisę, nesuvokimas. Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, ir tokiu lieka, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš šios teisės pasibaigimo pagrindų yra vieno iš sutuoktinių mirtis (CK 3.100 straipsnis). Antrajam sutuoktiniui mirus, nuosavybės teisė į turtą, priklausiusį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, transformuojasi į kitos rūšies nuosavybės teisę: jei visas turtas atitenka pergyvenusiajam sutuoktiniui – į jo asmeninės nuosavybės teisę, o jei turtas atitenka keletui asmenų – į bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 4.72, 4.73 straipsniai), jei paveldėjimo ar nuosavybės teisės liudijimo išdavimo momentu nėra nustatomas kitoks jo teisinis režimas (pavyzdžiui, jis gali būti atidalijamas, padalijamas, suformuojant atskirus turtinius vienetus (CK 4.80 straipsnis)). Kadangi nagrinėjamu atveju paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimais turtas tarp bendraturčių nebuvo padalintas, atidalintas bei jokiu kitokiu būdu jų bendrosios nuosavybės teisė nepanaikinta, jis visas šiuose dokumentuose nurodytomis dalimis atiteko K. J. Z., L. Z. ir A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, nors formaliai pareiškėjas skundžia Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. IN(12.5.1.15.)-891 ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 42, iš esmės yra ginčijamas 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimas dėl nuosavybės teisės įregistravimo, kuris nebuvo skųstas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka per vieną mėnesį, kaip tai numato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnio 2 dalis. Šiuo atveju yra praleistas terminas tokiam skundui paduoti, todėl byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo ištaisyti 2008 m. rugsėjo 26 d. registro įrašą nutrauktina vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo nuosavybės teisių registracija atitinka registro tvarkytojui patektus dokumentus bei teisės aktų reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Centrinį registratorių tenkinti pareiškėjo 2010 m. vasario 10 d. skundo reikalavimą paliko nenagrinėtą, o kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjui išduotas 2008 m. rugsėjo 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas-pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24), kuriame pateikiami duomenys apie du skirtingus nekilnojamojo turto objektus – 0,0810 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 51,80 kv. m. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Registre nurodyti turto savininkai, Žemės sklypo ir pastato savininkų turimos dalys nurodytos atskirai, nes tai skirtingi nekilnojamojo turto objektai. Iš registro įrašo matyti, kokia dalis žemės sklypo ir kokia dalis pastato priklauso nuosavybės teise dabartiniams tų objektų savininkams: K. J. Z. – 5/8 žemės sklypo ir 5/8 pastato, o L. Z. ir A. G. – po 3/16 žemės sklypo ir po 3/16 pastato. Visiems savininkams tokios nuosavybės teisių dalys įregistruotos paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu, o pareiškėjui dar ir nuosavybės teisės liudijimo pagrindu. Šie du dokumentai (jų datos ir numeriai) taip pat nurodyti registro išraše.

Šalies argumentai

Pareiškėjas neginčija, kad abiejų objektų dalys jam nustatytos teisingai, tačiau mano, kad registro duomenys turi būti dar labiau išskaidyti ir dalys registruojamos taip, kaip tai buvo nurodyta nuosavybės teisės liudijime ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, kiekviename atskirai. Pareiškėjas nepaaiškino, kuo jo teises pažeidžia toks dalių įrašymas, kai nurodyta nuosavybės dalis kiekvieno nuosavybės teisės objekto, skaičiuojant nuo viso to objekto. Įrašu, kuris būtų padarytas pagal pareiškėjo skunduose, pateiktuose registratoriams, nurodytus reikalavimus, būtų neįmanoma naudotis, tai prieštarautų Nekilnojamojo turto registro tikslams ir uždaviniams. Be to, tokiais įrašais jokios pareiškėjo teisės ar teisėti interesai apginti nebūtų, kadangi nuosavybės teisė pagal abu liudijimus atsirado tą pačią dieną, objektų vertė visuose dokumentuose nurodoma tokia pati, toks įrašymas nereikštų, kad pareiškėjo nuosavybė yra atskirta nuo kitų to turto savininkų dalių ir nėra dalinė nuosavybė. Skaičiuojant nuo kiekvieno nekilnojamojo daikto, kuris įregistruotas kaip atskiras vienetas, dalys nustatytos teisingai. Nuosavybės teisės liudijime (b. l. 18-19), vadovaujantis CK 3.88, 3.117 straipsniais, patvirtinta, kad būnant santuokoje pareiškėjui priklausė ½ dalis abiejų nekilnojamojo turto objektų bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Nors turto objektai buvo įregistruoti jo sutuoktinės A. Z. vardu, nekilnojamojo turto objektai įgyti būnant santuokoje. Nuosavybės teisės liudijime nurodyta, kad pareiškėjui priklauso po ½ nuo kiekvieno nekilnojamojo turto objekto. Nuosavybės teisės liudijimas registre yra registruotas. Pareiškėjui įregistruota liudijime nurodyta kiekvieno nekilnojamojo turto objekto dalis – į 5/8 nuo kiekvieno objekto įeina ir pareiškėjui nuosavybės teise pagal šį liudijimą priklausanti ½ dalis. CK 3.100 straipsnyje nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, tačiau, jeigu yra įpėdinių, kurie paveldi pagal įstatymą, pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės dalis pereis į dalinę nuosavybę kartu su kitais įpėdiniais.

Analogiškai registre įregistruotas ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas ir paveldėta tų pačių dviejų nekilnojamojo turto objektų dalis. Pagal paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą paveldėjimas įformintas jau tik ½ nuo kiekvieno objekto, nes mirusiosios jungtinės nuosavybės dalis buvo tik ½, kuri ir paveldima pagal įstatymą. Pagal CK 5.11 straipsnį, paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės – palikėjo vaikai. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu yra) (CK 5.13 straipsnis). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Šiuo atveju įpėdiniai buvo du – tai palikėjos vaikai A. G. ir L. Z.. Kadangi pergyvenusiam sutuoktiniui tokiu atveju paveldėjimas pagal įstatymą yra ¼ dalis, tai vaikams lieka ¾ dalys palikimo, abiems lygiomis dalimis. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijime būtent taip ir yra nurodyta. Tačiau šios dalys skaičiuojamos nuo ½ (t. y. palikėjai priklausiusios) turto dalies. Su abiem liudijimais pareiškėjas sutinka, nurodo, kad dalys nurodytos juose teisingai. Susumavus šias dalis gaunama tai, kas yra įrašyta Nekilnojamojo turto registre. Juridiniai faktai, t. y. du skirtingi pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai, yra įregistruoti registre ir visada yra galimybė sužinoti, kokiomis dalimis ta nuosavybė atsirado.

Iš pareiškėjo skundo, paduoto Registrų centro Vilniaus filialui, matyti, kad pareiškėjas jam pagal nuosavybės teisės liudijimą priklausančią ½ nekilnojamojo turto laiko asmenine nuosavybe (b. l. 36-38). Tačiau pareiškėjui niekada (pagal turimus dokumentus) minėtas nekilnojamasis turtas nepriklausė asmeninės nuosavybės teise, kaip ji suprantama CK 3.89 straipsnyje. Tam, kad to turto režimas taptų būtent toks, pareiškėjui būtina nuginčyti išduotą nuosavybės teisės liudijimą ir įrodyti, kad ½ nekilnojamojo turto įgyta atskirai, dar iki santuokos, dovanota, paveldėta. Kitas būdas yra atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl pareiškėjas šiuo atveju nepagrįstai remiasi CK 4.98 straipsniu. Jokios savininko teisės šiuo atveju nėra pažeistos. Nuosavybės teisė teisėtai ir pagrįstai tapo daline nuosavybės teise ir nekilnojamojo turto registratoriai savo veiksmai tokios padėties pakeisti negali. Todėl Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. sausio 12 d. sprendimas yra teisingas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymas Centriniam registratoriui yra paduotas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas prašė ištaisyti, jo manymu, padarytas klaidas, todėl šis prašymas buvo nagrinėjamas, nenurodant, kad pareiškėjas praleido terminus 2008 m. rugsėjo 26 d. padarytam įrašui apskųsti. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo prašymas nutraukti bylą netenkintinas.

Pareiškėjas pirminiame skunde prašė teismo įpareigoti Centrinį registratorių tenkinti jo 2010 m. vasario 10 d. (matomai vasario 1 dienos) skundą ir ištaisyti klaidingą 2008 m. birželio 26 d. registro įrašą laikantis pareiškėjo 2009 m. gruodžio 21 d. prašyme nurodytų principų. Pareiškėjo 2010 m. vasario 1 d. prašymas buvo adresuotas Vilniaus filialui. Dėl šio prašymo Vilniaus filialas 2010 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. IN(12.5.1.15.)-5705. Kai pareiškėjas padavė 2010 m. vasario 10 d. skundą centriniam registratoriui, jis skundė tik atsakymą (sprendimą) dėl jo 2009 m. gruodžio 21 d. prašymo Vilniaus filialui. Tada pareiškėjas dar negalėjo skųsti atsakymo (sprendimo) dėl jo antrojo skundo, nes jis priimtas tik 2010 m. vasario 19 d. (b. l. 83). Tokiu būdu, antrasis pareiškėjo prašymas Vilniaus filialui nebuvo išnagrinėtas privaloma tokio pobūdžio ginčo sprendimo neteismine tvarka, kuri numatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-32 straipsniuose. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnyje numatyta, kad praleidus skundo padavimo Centriniam registratoriui terminą, galima prašyti šį terminą atnaujinti, t. y. pareiškėjo skundas dar gali būti paduotas. Todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl aukščiau nurodyto reikalavimo paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Kiti pareiškėjo reikalavimai atmestini, nes nėra pagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas K. J. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neapgynė jo nuosavybės teisės ir pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Teismo priimtas sprendimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir faktinėms bylos aplinkybėms bei dokumentams. Teismo padarytos išvados nėra pagrįstos konkrečiomis įstatymų normomis, o sprendime nurodytos normos taikomos neteisingai. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir atsižvelgė tik į atsakovo argumentus. Be to, teismas priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kurio pareiškėjas nebuvo pareiškęs. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas siekia, kad dalys nebūtų sumuojamos. Pareiškėjas reikalavo tik įregistruoti nuosavybės teises taip, kaip jos įgytos – t. y. atskirai pagal du nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Registruojant pareiškėjo nuosavybės teises registre buvo pažeisti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas prašė teismo pridėti prie bylos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ištrauką (10 straipsnį), tačiau teismas netenkino šio pareiškėjo prašymo motyvuodamas tuo, kad teismui visi įstatymai yra žinomi, ir šio straipsnio nuostatas taikė netinkamai. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalis. Pareiškėjas buvo pateikęs teismui prašymą leisti kaimynui atstovauti teismo posėdyje jo interesams, nes pareiškėjas dėl sveikatos problemų negalėjo pats tinkamai apginti savo pažeistų teisių. Teismas šio pareiškėjo prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad teismui turėjo būti pateiktas notaro patvirtintas įgaliojimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats pareiškėjas, kurio asmenybė buvo patikrinta ir nustatyta, dalyvavo teismo posėdyje ir asmeniškai išreiškė savo valią, kad jam atstovautų nurodytas asmuo. Pareiškėjo nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo teismo šališkumą atsakovo naudai. Priimant teismo sprendimą buvo pažeistos ABTĮ 81 straipsnio, 86 straipsnio 1, 2 dalių ir 87 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo K. J. Z. apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas K. J. Z., manydamas, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. rugsėjo 26 d. į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, 2009 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu ištaisyti, jo manymu, padarytas klaidas (b. l. 77-79). VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-891 netenkino pareiškėjo prašymo (b. l. 9). Pareiškėjas apskundė šį VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą Centriniam registratoriui (b. l. 10-15). Tačiau Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 42 paliko VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą nepakeistą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas K. J. Z. 2010 m. vasario 1 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu dėl klaidingų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, ištaisymo (b. l. 81-82). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-5705 netenkino pareiškėjo prašymo (b. l. 83). Tačiau šioje byloje pareiškėjas neginčija VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. IN(12.5.1.15.)-5705. Savo pirminiame skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas prašė panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 42 ir įpareigoti Centrinį registratorių tenkinti jo 2010 m. vasario 10 d. skundo reikalavimą – ištaisyti klaidingą 2008 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto registro įrašą (b. l. 1-5). Vėliau pareiškėjas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti ir skundo reikalavimams tinkamai suformuluoti, patikslino savo skundą ir prašė pirmosios instancijos teismo: 1) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 42; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. IN(12.5.1.15.)-891; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ištaisyti, pareiškėjo nuomone, klaidingą 2008 m. rugsėjo 26 d. įrašą nekilnojamojo turto registre (b. l. 29, 31-35). Būtent patikslintas pareiškėjo skundas ir buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 59). Taigi, jokio savarankiško reikalavimo dėl 2010 m. vasario 10 d. (ar 2010 m. vasario 1 d., kaip pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje) skundo pareiškėjas nebuvo pareiškęs. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl tokio reikalavimo pasisakė nepagrįstai. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo reikalavimas dėl Centrinio registratoriaus įpareigojimo tenkinti pareiškėjo 2010 m. vasario 10 d. skundo reikalavimą, naikintina. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista dėl žemiau nurodytų argumentų.

Tiek iš pareiškėjo prašymų ir skundų, paduotų teritoriniam bei centriniam registratoriams, tiek iš pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, matyti, kad pareiškėjas nesutinka su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. rugsėjo 26 d. padarytais įrašais nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo nuomone, registre nurodytos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)) dalys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti į registrą, t. y. 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).) ir 2008 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nekilnojamojo turto registre 2008 m. rugsėjo 26 d. buvo padarytas įrašas, kad 5/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 5/8 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. J. Z.. Registre taip pat yra nurodyta, kad šis įrašas padarytas 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2008 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Kitais anksčiau nurodyto nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais nurodyti L. Z. ir A. G., kuriems priklauso po 3/16 žemės sklypo ir 3/16 gyvenamojo namo kiekvienam. Pastarieji duomenys į registrą įrašyti 2008 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu (b. l. 55-56).

Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2008 m. rugsėjo 26 d. anksčiau nurodyti žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre A. Z. (pareiškėjo K. J. Z. sutuoktinės) vardu (b. l. 87-88). A. Z. mirus, pareiškėjui, kaip pergyvenusiam savo sutuoktinę, 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo išduotas notaro nuosavybės teisės liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantis, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ½ dalis anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto, įgyto sutuoktiniams gyvenant santuokoje (b. l. 71-72). Kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , likusią minėto turto (t. y. ½) dalį paveldėjo A. Z. sutuoktinis, t. y. K. J. Z., A. Z. duktė A. G. ir A. Z. sūnus L. Z.: K. J. Z. – 1/4, o A. G. ir L. Z. – ¾ lygiomis dalimis (b. l. 73-45). Registruojant K. J. Z., A. G. ir L. Z. nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, jų paveldėtos turto dalys buvo nurodytos skaičiuojant jas nuo viso anksčiau nurodyto turto, t. y. žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Toks dalių nurodymas yra visiškai pagrįstas, kadangi nekilnojamojo turto registre, kaip įstatymų nustatyta tvarka suformuoti nekilnojamojo turto objektai, yra įregistruoti žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kuriems ir yra suteikti unikalūs numeriai, o ne atskiros tokio žemės sklypo ar namo dalys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d.). Tokiu būdu, registre pagrįstai padarytas įrašas, kad A. G. ir L. Z. nuosavybės teise priklauso po 3/16 viso minėto žemės sklypo ir po 3/16 viso minėto gyvenamojo namo. Susumavus pareiškėjui pagal nuosavybės teisės liudijimą priklausančią minėto turto dalį su turto dalimi, paveldėta po sutuoktinės mirties, registre pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 5/8 viso minėto žemės sklypo ir 5/8 viso minėto gyvenamojo namo. Toks duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto registrą atitinka šio registro paskirtį, numatytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teritorinis registratorius patikslina ir ištaiso netikslius ir klaidingus duomenis arba papildo neišsamius duomenis, kai į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Tačiau nagrinėjamu atveju 2008 m. rugsėjo 26 d. į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti į registrą, t. y. 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2008 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). K. J. Z., A. G. ir L. Z. nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto dalys nurodytos teisingai. Todėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-891 teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir ištaisyti, pareiškėjo nuomone, padarytą klaidą.

Pareiškėjas nenurodė teismui jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai. Todėl, atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 42 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. IN(12.5.1.15.)-891 panaikinimo bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo įpareigojimo ištaisyti 2008 m. rugsėjo 26 d. registro įrašą.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimoje Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti“. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitiko pareiškėjo pateiktus dokumentus. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad: „Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą.“ Tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo ne dėl nekilnojamųjų daiktų ar jų dalių, kurie nebuvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, registravimo. Anksčiau nurodyti žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteikti unikalūs numeriai. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai netaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo leisti, kad pareiškėjui teismo posėdyje atstovautų jo kaimynas R. A. B. (b. l. 124, 135). Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi, o kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kartu su pareiškėjo prašymu nebuvo pateiktas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas, leidžiantis R. A. B. atstovauti pareiškėjo interesams teismo posėdyje, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 3 dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino anksčiau nurodyto pareiškėjo prašymo.

Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo objektyvumu ar nešališkumu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai padarė išvadą, kad naikinti skundžiamus Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimus bei taisyti 2008 m. rugsėjo 26 d. įrašą nekilnojamojo turto registre nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti: teismo sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas reikalavimas įpareigoti Centrinį registratorių tenkinti pareiškėjo 2010 m. vasario 10 d. skundo reikalavimą, panaikinti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė