Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidmanto Mylės, Boleslovo Kalainio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Į paskirtą bausmę įskaitytos laikiname sulaikyme išbūtos 2 paros nuo 2019-08-03 iki 2019-08-05.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. R. P. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 14.30 val., miegamojo kambaryje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 prom. girtumas) išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui su sugyventine J. Š., metė į nukentėjusiąją mobiliojo ryšio telefoną ir pataikė į dešinę koją, po to plaštaka sudavė į veidą J. Š..

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam R. P. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

7. Nuteistasis R. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad dabar jis kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir prisipažindamas dėl padaryto nusikaltimo, sąmoningai neatskleidžia dalies jo faktinių aplinkybių, taip siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad mesdamas mobiliojo ryšio telefoną galėjo pataikyti ir į nukentėjusiąją, tačiau neigė delnu sudavęs nukentėjusiajai per veidą. Taigi, skunde pripažindamas visiškai savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, nuteistasis nori palengvinti savo teisinę padėtį. Nors nuteistasis nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąją, tai patvirtino pirmosios instancijos teisme ir pati nukentėjusioji, tačiau tai vertinama kaip formalus apelianto gailestis, atsižvelgiant į skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, o nukentėjusiosios patvirtinimą, kad jie susitaikė, pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino kaip jos siekį sušvelninti sugyventinio R. P. padėtį. Dėl to pirmosios instancijos pagrįstai nenustatė, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. P. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

10. Nuteistasis nevedęs, dirba – verčiasi individualia veikla. Teismo posėdyje nuteistasis R. P. pateikė K. D. 2019-09-30 išduotą apelianto charakteristiką, iš kurios matyti, kad K. D. apeliantą apibūdina kaip drausmingą, gerai dirbantį, nekonfliktišką, darbo metu alkoholio nevartojantį, pareigingą darbuotoją. Iš pažymos apie R. P. baustumus matyti, kad jis per penkerius metus buvo baustas 2 kartus. Taip pat iš bylos matyti, kad R. P. yra teistas iš viso 6 kartus, tarp jų ir už analogišką nusikalstamą veiką – smurtavimą tos pačios sugyventinės J. Š. atžvilgiu. Naują nusikalstamą veiką R. P. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei neišnykus teistumui. Iš pažymos apie apelianto ankstesnius teistumus matyti, kad paskirtomis bausmėmis (bauda, areštu, laisvės apribojimu) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, nes jis įvykdė naują analogišką nusikalstamą veiką, todėl pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko vieną iš griežtesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių – areštą. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu R. P. buvo skirtas laisvės apribojimas, tačiau jis neatlikęs šios bausmės ir praėjus tik trims mėnesiams po to, kai jis Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2019-05-10 nuosprendžiu buvo nuteistas už smurtavimą savo šeimos nario atžvilgiu, padarė analogišką nusikalstamą veiką, daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir skirti jam švelnesnę nei areštas bausmę.

11. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto (bausmės vidurkis 52,5 paros). Esant nustatytoms tik dviem nuteistojo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (pakartotinį smurto vartojimą prieš šeimos narį – sugyventinę), kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu R. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta ne žymiai didesnė nei arešto bausmės vidurkis bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Subendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų nepažeidė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, BK 61, 64 straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

12. Skunde apeliantas teigia, kad jis sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Pastebėtina, kad nuo alkoholizmo asmuo gali gydytis ir savarankiškai, nebūtina kad būtų paskirtas teismo įpareigojimas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į medikus dėl gydymo nuo priklausomybės alkoholiui, byloje nėra, tokių duomenų prie savo skundo nepateikė ir pats nuteistasis. Teismo posėdžio metu teigė, jog jam nebereikia gydytis nuo alkoholizmo, nes alkoholio jis pats atsisakė. Ta aplinkybė, jog dėl nuteistajam paskirtos bausmės jis negalės tam tikrą laiką dirbti, nėra pagrindas keisti jam paskirtos bausmės rūšies, nes iš bylos matyti, kad nuteistasis R. P. vykdo individualią veiklą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio.