Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-47-159/2011

2011 m. sausio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, Daivai Siutilaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. T., jo atstovui advokatui V. Ž., suinteresuotam asmeniui V. T., jo atstovui advokatui A. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-397-325/2010 pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą, suinteresuoti asmenys V. T., Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi tikrinti tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje kilo ginčas dėl CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių būtinumą nustatyti neveiksnumo nustatymo medicininį ir juridinį kriterijų, taikymo.

Pagal CK 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartyje Nr. 3K-3-370/2008 išaiškinta, kad pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 str., 467 str. 4 d.), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju.

Nagrinėjamu atveju teismas suinteresuotam asmeniui V. T. psichiatrijos ekspertizės neskyrė, nustatęs, kad 2007-10-04–2007-10-17 jam gydantis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl geltos, gydymo metu jam buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo. Tačiau po to nėra jokių medicininių duomenų, kad V. T. būtų kreipęsis į gydymo įstaigas dėl psichinių ligų, todėl paskyrus psichiatrinę ekspertizę būtų pažeistos V. T. pilietinės teisės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. CPK 466 straipsnis nustato, kad jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėjimui, asmens psichinei būsenai nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Iš 2010-03-05 Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, kad V. T. VšĮ Kretingos PSPC duomenų bazėje neregistruotas (b. l. 16). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovė D. B. nurodė, kad nėra pagrindo skirti psichiatrinę ekspertizę ir pripažinti V. T. neveiksniu, byla yra dėl palikimo, o ne dėl V. T. globos. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto V. T. gydymo stacionare 2010-11-01–2010-11-18 istorijos Nr. A-572270 išrašo (b. l. 59) taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad V. T. šiuo metu turi psichikos sutrikimų, kurie būtų pagrindu skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-09-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007 išaiškino, kad galimi atvejai, kai įmanomas teismo procesas dėl pripažinimo neveiksniu ir asmens, kuris nėra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, todėl CPK 465 straipsnyje minimoje gydytojo pažymoje apie asmens psichikos būklę nebūtinai turi būti nurodyta, jog asmuo sirgo ar serga psichikos liga ir yra įtrauktas į psichiatrijos ligoninės įskaitą. Tačiau tam, kad būtų galima pradėti teismo procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pareiškime teismui turi būti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimą rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiškimo pridėta gydytojo pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną turi būti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamą prielaidą, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bei būtų pakankami spręsti, kad paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiškiai nepagrįstas. Priešingu atveju asmuo, padavęs aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismo nutartimi turėtų būti nubaustas nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų bauda, taip pat iš šio asmens turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 463 str.). Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Civilinėje byloje nėra duomenų apie šiuo metu esančius V. T. psichikos sutrikimus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. T. pareiškimą dėl V. T. pripažinimo neveiksniu ir nustatęs, kad V. T. siekia panaikinti tėvo surašytą testamentą bei įgyti teises į tėvui priklausantį namą, konstatavo, kad pareiškimas paduotas nepagrįstai, todėl paskyrė V. T. 1 000 Lt baudą bei priteisė advokato atstovavimo išlaidas (CPK 463 str. 4 d.).

Esant šiems įrodymas bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš pareiškėjo V. T. suinteresuotam asmeniui V. T. priteistina 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 443 str. 6 d., 463 str. 4 d., b. l. 55)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.