Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. buvo nuteistas 2012 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bei 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrintos 2011 m. gruodžio 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi skirtos bausmės ir skirta galutinė 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 14 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Tvirtinti pateiktame Komisijos nutarime teisingai nurodyta, jog M. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Vis tik, susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, jog toks rizikos vertinimas stebimas dar itin trumpą laiką, o būtent dar 2023 m. gruodžio 11 d. atlikto vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip vidutinė ir tik nuo 2024 m. liepos 11 d. atlikto vertinimo buvo fiksuojamas rizikos mažėjimas, jai kintant iš vidutinė į žemą. Taigi, akivaizdu, jog ilgalaikis nusikalstamo elgesio pokytis dar nėra stebimas, o tai ir neleidžia spręsti, kad nuteistasis ilgą laiką geba savo elgesį išlaikyti vien teigiamą. Kitokio vertinimo neleidžia daryti ir nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio, pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, kriminalinių nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu.), kurie neabejotinai turi įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai ir kurių nuteistasis esmingai nekoreguoja, kadangi jie išliko nepakitę nuo ankstesniojo vertinimo. Šiuo metu dar nestebimas dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimas, neleidžia daryti išvados apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio raišką. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje fiksuojami tik du apsauginiai veiksniai, kurie neatsveria dinaminių kriminogeninių veiksnių raiškos.

Sutiktina su prokuroro atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis, demonstruodamas nenorą būti įkalintas, vengė atsakomybės ir tik išdavus Europos arešto orderį buvo pargabentas į Lietuvą laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenybę negebantį prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, o ir šiuo metu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, dar nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir toliau laikysis įstatymų nebenusikals ir nesislapstys. Juo labiau, kad nuteistasis ir šiuo metu vertindamas savo nusikaltimus yra linkęs minimalizuoti atsakomybę, tvirtindamas, kad „nieko blogo nepadarė“, o ankstesnius nusikaltimus vertina kaip „visi jaunystėj kartais paslystam“, kas rodo jo nesugebėjimą prisiimti visiškos atsakomybės už savo veiksmus ir realiai įvertinti jų padarinius, kaip ir negebėjimą mokytis iš ankstesnio patyrimo.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, ypač nenustačius išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, M. K. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo M. K. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi 2 punktu, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. LK-N-23 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.