Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-08-11 · Civilinė byla Nr. 2A-648-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-11
Bylos Nr.
2A-648-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas
UAB „BTA draudimas“
Trečiasis asmuo
I. S.
Advokatai
Artūras Kalytis
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-648-186/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1; 44.5.2.4.
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. rugpjūčio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Kačinskienės,sekretoriaujant Editai Kirdeikieneidalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arturui Kalyčiuiatsakovo atstovui Tadeušui Podvorskiui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „BTA draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „BTA draudimas“ dėl žalos atlyginimo. Tretysis asmuo I. S..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „If draudimas“ pareiškė teisme ieškinį atsakovui UAB „BTA draudimas“. Nurodė, kad 2006-01-13 Vilniuje, Būgos gatvėje, automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas nenustatyto asmens, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Kadangi automobilis Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bendrovėje „If draudimas“ buvo apdraustas savanorišku „Casko plius“ draudimu, ieškovas draudėjui atlygino 9523,14 Lt autoįvykio metu padarytos žalos. Automobilio Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta bendrovėje „BTA draudimas“. Kadangi autoįvykio metu automobilis Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo, tai automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu ir taikytina atsakomybė pagal LR CK 6.270 str. Ieškovas, kaip draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, LR CK 6.1015 str. pagrindu prašė priteisti iš atsakovo 8792,91 Lt žalos atlyginimo (draudimo išmoka, atėmus 13 procentų keičiamų detalių vertės nusidėvėjimo), procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą. Su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti autoįvykio metu galiojusią 2004-03-05 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 4 d. redakciją, pagal kurią nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai kaltininko tapatybė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Biurui [...], tačiau išmoka mokama tik nustačius kaltininko tapatybę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008-01-29 sprendimu ieškinį patenkino – nusprendė iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 8792,91 Lt žalos atlyginimo ir 2055,69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, nustatęs, kad žalos ir jos dydžio fakto klausimai byloje neginčijami, nurodė, jog aplinkybė, kad nėra nustatytas konkretus asmuo, vairavęs autoįvykio metu paminėtą atsakovo bendrovėje apdraustą automobilį Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) negali sąlygoti eismo įvykio pripažinimo nedraudiminiu. Teismas sprendė, kad tuo atveju, kai yra nustatyti abu automobiliai, kuriems susidūrus įvyko draudiminis įvykis, ir abu automobiliai buvo apdrausti norminių aktų nustatyta tvarka, ieškovo reikalavimas dėl išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo, pareikštas draudimo bendrovei, kurioje apdraustas autoįvykį sukėlęs automobilis, pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.1015 str., 6.270 str.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „BTA draudimas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 4 d. 2004-03-05 redakcijos, pagal kurią draudimo išmoka mokama tik nustačius kaltininko tapatybę. Ieškovas privalėjo visais atvejais išmokėti draudimo išmoką pagal savanorišką transporto priemonės draudimo sutartį, o atsakovo atsakomybė gali atsirasti tik esant visoms LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytoms sąlygoms. Apeliantas nurodo, jog LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2007-06-11, atgal negali būti taikoma. Mano, jog teismas nepagrįstai nesumažino ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes pagal rekomendacijas maksimaliai galėjo būti priteista 1680 Lt (tik už ieškinio surašymą, tiek už atstovavimą teisme bylos nagrinėjimo metu).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „If draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-01-29 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atsakovas UAB „BTA draudimas“ apeliaciniu skundu ginčydamas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-01-29 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kelia draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui egzistavimo klausimą, kai nėra nustatyta eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą transporto priemonę vairavusio ir dėl jam padarytos žalos kalto asmens tapatybė.

Nustatyta, kad 2006-01-13 eismo įvykio metu trečiąjam asmeniui I. S. priklausantis automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino stovintį UAB „AC Nielsen Balstics“ priklausantį automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio Mitsubishi Pajero vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Vilniau m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos grupei eismo įvykio tyrimo metu nepavyko nustatyti I. S. priklausantį automobilį Mitsubishi Pajero vairavusio asmens tapatybės, tačiau 2006-07-13 nutarimu 3-932/44 konstatuota, jog būtent Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). UAB „AC Nielsen Balstics“ priklausantį automobilį „Casco Plius“ draudimu buvo apdraudęs UAB „If draudimas“ (draudimo poliso Nr. TP 012554), kuris atlygino draudėjui UAB „AC Nielsen Balstics“ eismo įvykio metu padarytą 9523,14 Lt žalą (b.l.7-8, 12, 19). I. S. priklausančio automobilio Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs UAB „BTA draudimas“. UAB „If draudimas“ pareiškė subrogacinį reikalavimą žalą padariusio asmens draudikui – UAB „BTA draudimas“, tačiau šis atsisakė ją atlyginti, motyvuodamas tuo, kad nėra nustatyta kaltininko, vairavusio automobilį Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tapatybė.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai dėl draudiko UAB „BTA draudimas“ prievolės nagrinėjamu atveju sumokėti draudimo išmoką sprendė vadovaudamasis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, o būtent – LR CK 6.270 str., įtvirtinančiu atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Remiantis 2000-06-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato nutarime Nr. 27 esančiu išaiškinimu, jog didesnio pavojaus šaltiniu gali būti laikoma tik naudojama (eksploatuojama), o ne stovinti transporto priemonė, teismas pagrįstai sprendė, kad 2006-01-13 įvykusio eismo įvykio metu automobilio Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojui kilo prievolė atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. LR CK 6.270 str. 1 d. nurodo, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kadangi civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure arba nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas 2006-01-13, t.y. autoavarijos padarymo metu, buvo praradęs galimybę ją valdyti dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Todėl atsakomybė tenka automobilio valdytojui. Kadangi automobilio savininkė I. S. buvo apsidraudusi transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybė draudimu, draudikas UAB „BTA draudimas“, remiantis LR CK 6.987 str., įsipareigojo už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta nustatytas draudiminis įvykis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi yra apsidraudžiama nuo didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės – žalos padarymo eismo įvykio metu ir iš to kylančios nuostolių dėl civilinės atsakomybės taikymo rizikos. Draudimo objektas yra transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu, kuris priskirtinas prie draudiminių įvykių transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo prasme, automobilio Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „AC Nielsen Balstics“ patyrė žalą, kurią atlygino šią transporto priemonę apdraudęs draudikas UAB „If draudimas“. Žalos dydis buvo nustatytas (b.l. 10-19) ir šalių neginčijamas. LR CK 6.1015 str. 1 d. suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje (subrogacija). Tokiais atvejais draudiko subrogacinis reikalavimas reiškiamas žalą padariusio asmens draudikui jų draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai dėl draudimo išmokos priteisimo yra teisėti, todėl pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas UAB „BTA draudimas“ turėjo išmokėti ieškovui 9523,14 Lt dydžio išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė deliktinės atsakomybės klausimą ir pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, jog, remiantis 2004-03-05 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-2041 13 str. 4 d., draudimo išmoka ieškovui neturi būti išmokama. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog šioje normoje imperatyviai nurodyta, kad nukentėjęs asmuo turi teisę pateikti pretenziją LR Transporto priemonių draudikų biurui, tačiau draudimo išmoka mokama tik nustačius kaltininko asmens tapatybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK normos, reguliuojančios turtinius santykius, turi prioritetą prieš kitus įstatymus. Todėl šiuo atveju turi būti taikomos LR CK normos. Be to, minėto įstatymo 13 str. 4 d. numato, kad nukentėjęs trečias asmuo, kurio turtui yra padaryta žala, o kaltininko tapatybė nėra nustatyta, turi teisę pateikti pretenziją LR Transporto priemonių draudikų biurui. Remiantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, tai nėra nukentėjusiojo asmens pareiga, tačiau įstatymo jam suteiktai teisė. Be to, 2004-03-05 LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. buvo numatyti visi atvejai, kai draudimo išmoką moka LR Transporto priemonių draudikų biuras, todėl tais atvejais, kai yra sugadintas nukentėjusio asmens turtas, o kaltininko asmenybė nėra nustatyta, išmoka iš Draudikų biuro nėra mokama. Vadinasi atsakovas pats turi dėti pastangas nustatant asmens, vairavusio Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukėlusio eismo įvykį tapatybę, o ne nepagrįstai šią pareigą užkrauti nukentėjusiajam ir jo reikalavimo teisę perėmusiam jam žalą atlyginusiam draudikui UAB „If draudimas“.

LR CK 6.280 str. 1 d. nurodo, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl avarijos padarymo kaltas asmuo pasišalino iš įvykio vietos, todėl atsakovas, sumokėjęs išmoką turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas, grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (LR CK 6.1015 str. 1 d.; LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.).

Apeliantas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo turėtų 1700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, priteisinat jas iš atsakovo. Teismas, nustatydamas atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, įvertino advokato padėjėjo sutektas teisines paslaugas (ieškinio surašymas, atstovavimas teisme), jo dalyvavimą užtikrinant procesinių dokumentų įteikimą trečiąjam asmeniui per antstolį, o taip pat atsižvelgė į bylos sudėtingumą, .t.y. kad šioje byloje sprendžiamas ne tik ginčo dėl žalos atlyginimo, bet ir teisės taikymo klausimas (LR CPK 98 str.).

Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas byloje aplinkybes, objektyviai vertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo UAB „BTA draudimas“ apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo UAB „If draudimas“ naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, turėtos ieškovo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurios, atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir, įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo sąnaudas, advokato ankstesnį dalyvavimą šioje byloje, mažintinos iki 1260 Lt ((LR CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo UAB „BTA draudimas“ ieškovui UAB „If draudimas“ priteisti 1260 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Kačinskienė