Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. G., atsakovui Viktorui A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui Viktorui A. B. dėl restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog pagal 2002-07-12 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr.8307, sumokėjo atsakovui 42000,- Lt. Teismas nustatė, kad Lietuvos Apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl 2002-07-12 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2005-04-18 nutartimi pasiūlė R. T. pateikti įrodymus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą pagal 2002-07-12 pirkimo-pardavimo sutartį (60 b.l.). CK 1.73 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Tačiau R. T. tiek nagrinėjant civilinę bylą Lietuvos Apeliaciniame teisme dėl 2002-07-12 sutarties pripažinimo negaliojančia, tiek nagrinėjant šią bylą dėl restitucijos taikymo, rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą V.A. B. nepateikė. Be to, byloje liudytojais apklausti R. D., atsakovo žentas, M. D., atsakovo dukra, H. B., atsakovo žmona, teismo posėdžio metu parodė, kad jie kartu su ieškovu R. T. dalyvavo 2002-07-12 sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Visi apklaustieji liudytojai parodė, kad jie kartu su V.A. B. sandorio sudarymo dieną iš Seredžiaus atvažiavo į Kauną, kur jų laukė R. T., organizavęs šio sandorio sudarymą. Po to visi kartu nuėjo į notarinę kontorą, kur buvo sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris, tačiau iki šio sandorio sudarymo niekas iš sandorio dalyvių pinigų V.A. B. nemokėjo. Nustatęs nurodytas aplinkybėms, teismas konstatavo, kad R. T. neįrodė, jog prieš 2002-07-12 sutarties sudarymą sumokėjo V.A. B. 42000 Lt, todėl ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje tarp šalių kilo ginčas ar ieškovas sumokėjo atsakovui sutartą kainą, t.y 42000,-Lt, pagal 2002 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr.8307), kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2005-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-190/2005 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pripažino negaliojančia. Ieškovas įrodinėjo, kad tai padarė, prieš sutarties pasirašymą. Atsakovas įrodinėjo, kad pinigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį negavo, todėl ją pripažinus negaliojančia, ieškovui neturi nieko grąžinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, kad sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą būtina nustatyti kokiu teisiniu pagrindu civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pripažino negaliojančią 2002 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr.8307). Nuo to priklauso kokias teisines pasekmes sukelia sandorio pripažinimas negaliojančiu, t.y. ar taikoma dvišalė restitucija, ar vienašalė, ar restitucija visai netaikoma. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarties motyvų 2002 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr.8307) pripažinta negaliojančia dėl to, jog pardavėjas V.A. B. disponavo bendrąja jungtine nuosavybe, neturėdamas sutuoktinės sutikimo (CK 3.92 str. 4 d.). Be to, teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto pirkėjai (R. T. ir kt.) žinojo, kad tarp pardavėjo ir jo sutuoktinės vyksta ginčai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, todėl pripažino juos nesąžiningais, 2002 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia (CK 3.96 str.) (24-28 b.l.).

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarties motyvų darytina išvada, kad pirkėjų nesąžiningumas konstatuotas tik tuo aspektu, jog jie pirko iš V.A. B. bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, žinodami, kad jis neturi sutuoktinės sutikimo jį parduoti, be to, dėl turto vyksta ginčai. Pirkėjų nesąžiningumas tuo aspektu, kad jie nesumokėjo pardavėjui už nupirktą turtą byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nebuvo nustatytas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkėjo nesąžiningumas, pasireiškęs pirkėjo žinojimu apie pardavėjo neturėjimą teisės parduoti turtą, nepaneigia pinigų sumokėjimo fakto pardavėjui (atsakovui) pagal pripažintą negaliojančią sutartį. Remdamasi pateiktais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, ta apimtimi, kuria ieškinio atmetimas grindžiamas ieškovo nesąžiningumu, yra nepagrįsti.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant notaro patvirtintos 2002 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, kad pirkėjai sumokėjo kainą lygiomis dalimis (kiekvienas po 42000,- Lt) pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį, ir liudytojų parodymų reikšmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2002 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia, nepaneigia sutarties 2 punkto sąlygos, kad pirkėjai sumokėjo kainą lygiomis dalimis (kiekvienas po 42000,- Lt) pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį, tikrumo ir realumo. Be to, vertinant ar ieškovas (pirkėjas) tikrai sumokėjo atsakovui (pardavėjui) už nupirktą nekilnojamąjį turtą, būtina atsižvelgti į CK įtvirtinta kainos už nekilnojamąjį turtą sumokėjimo reglamentavimą. CK 6.344 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymai nustato, jog pirkimo–pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką.

Šalių sudarytai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatymas nustato privalomą notarinę formą, tokia sutartis registruojama viešajame registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokius reikalavimus atitinkančiai pirkimo-pardavimo sutarčiai CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatoma atitinkama atsiskaitymo tvarka – pirkėjas daikto kainą sutarties pasirašymo metu turi sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre. Laikantis šios įstatymo nuostatos galima išvengti sutarties šalių ginčų dėl to, ar nekilnojamojo daikto kaina buvo sumokėta, ar ne. Tačiau CK 6.344 straipsnio 4 dalies nuostata yra dispozityvi (išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką), todėl šalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje gali numatyti kitokią atsiskaitymo tvarką.

Šalys sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 2 punkte nurodė, kad nekilnojamasis turtas parduodamas už 168000,- Lt, kuriuos pirkėjai sumokėjo lygiomis dalimis (kiekvienas po 42000,- Lt) pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį. Taigi, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad pardavėjas pinigus pagal sutartį gavo prieš sutarties pasirašymą. Tokia pačių šalių sutartyje nurodyta atsiskaitymo pagal sutartį tvarka, paneigia atsakovo teiginius, kad jis pinigų pagal sutartį negavo. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad notaro patvirtintoje sutartyje esanti nuoroda, jog pardavėjas gavo iš pirkėjo pinigus prieš sutarties pasirašymą, yra tuo pačiu rašytinis pakvitavimas, patvirtinantis, kad pirkėjas įvykdė savo prievolę sumokėti pinigus (CK 6.65 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino liudytojų (kitų pirkėjų) parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, kad jie ir ieškovas pinigų pagal sutartį pardavėjui (atsakovui) nemokėjo. Visų pirma, tokios liudytojų parodymus paneigia, oficialaus rašytinio įrodymo, notaro patvirtintos sutarties sąlyga apie pinigų sumokėjimą. Be to, liudytojų parodymais paneigti oficialiuose rašytiniuose įrodymuose esančias aplinkybes negalima (CPK 197 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad liudytojų parodymai, jog jie atsakovui pinigų nemokėjo, neatitinka civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais liudytojo R. D. duotų parodymų. Civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad jis ir žmona sumokėjo pardavėjui po 42000,- Lt (civ. Byla Nr.2A-190/2005, T.II, 33 b.l. antra pusė). Be to, pats pardavėjas civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis pinigus po 42000,- Lt iš kiekvieno pirkėjo gavo (civ. Byla Nr.2A-190/2005, T.II, 10 b.l.). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas kritiškai vertinti atsakovo paaiškinimus ir liudytojų, kurie yra artimai susiję su atsakovo, parodymus dėl pinigų mokėjimo pagal sutartį fakto, nes jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys, duodami tokie, kokie reikalingi pagal susidariusią procesinę situaciją. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovo paaiškinimai dėl pinigų sumokėjimo tiek byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tiek šioje byloje, yra nuoseklūs.

Vadovaudamasis civilinėse bylose įrodinėjimo procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad iš byloje esančių įrodymų visumos darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovas (pirkėjas) sumokėjo atsakovui (pardavėjui) 42000,- Lt pagal 2002 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl šią sutartį pripažinus negaliojančia, taikant restituciją atsakovas turi grąžinti ieškovui 42000,- Lt.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 1260,- Lt žyminio mokesčio (2, 97 b.l.), todėl ieškovui iš atsakovui priteistina 2520,- Lt žyminio mokesčio išlaidų. Be to, ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 2100,- Lt advokato pagalbos išlaidų (73-74, 81 b.l.), o apeliacinės instancijos teisme 2500,- Lt (109 b.l.). Ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos 2100,- Lt advokato pagalbos išlaidos, kurias sudaro išlaidos už ieškinio surašymą, konsultacijas, atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, neviršija LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų sumų, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str. 1 d.). Sprendžiant advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliaciniame procese pažymėtina, jog pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį jos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatyta, kad už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas koeficientas – 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo surašymą yra 1600,- Lt ( MMA – 800 Lt x 2). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija rekomenduotiną, taip pat į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji teismų praktikos klausimai, advokatas dalyvavo tik viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dėl to advokato darbo ir laiko sąnaudos nėra didelės, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažina iki 1500,- Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui R. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo V. A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 42000,- Lt (keturiasdešimt du tūkstančius litų) ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui R. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo V. A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2520,- Lt (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt litų) žyminio mokesčio išlaidų ir 3600,- (tris tūkstančius šešis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V.A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 25,- Lt (dvidešimt penki litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.