- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- 2-2456-178/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- S. R., T. K.
- Atsakovas
- Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų S. R., T. K. ieškinį atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl neišmokėto atlyginimo, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 24 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pirmąja instancija. Byla perduota apygardos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, kad, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Byla apygardos teismui perduota neteisėtai, todėl grąžintina pagal teismingumą (CPK 36 str. 1 d.).
Apylinkės teismas, sudėjęs abiejų ieškovų prašomą priteisti sumą, konstatavo, kad šiuo atveju ieškinio suma viršija 100 000 Lt. Tačiau toks ieškinio sumos nustatymas negali būti laikomas teisingu.
CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata kalba ne apie kelis ieškovus, reiškiančius savarankiškus reikalavimus, o apie kelis ieškinio savarankiškus reikalavimus, t.y. kai vienas ieškovas kelia kelis savarankiškus reikalavimus. Pastaruoju atveju neabejotinai byla teisminga apygardos teismui (jei ieškinio suma viršija 100 000 Lt). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kiekvienas iš ieškovų yra savarankiškas ieškovas, galintis ieškinį reikšti atskirai ir kelia po vieną (o ne kelis) savarankišką reikalavimą, neviršijantį minėtos sumos. Tai, kad ieškovai CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali reikšti ieškinį bendrai, nereiškia, kad ir jų prašoma priteisti suma, nustatant ieškinio sumą, bendrinama. Tokia išvada darytina ir iš to, kad turtiniuose ginčuose, kurie turi būti apmokami žyminiu mokesčiu nuo ieškinio sumos, kiekvienas iš ieškovų turi sumokėti žyminį mokestį už savo reikalavimą (žyminis mokestis turtinio pobūdžio bylose mokamas ne apskritai už ieškinį kaip tokį, o už ieškinio dalyką, t.y. reikalaujamą priteisti turtą natūra ar pinigine išraiška). Tuo tarpu, jei sutikti su apylinkės teismo pateikta interpretacija, turėtume situaciją, kai, pavyzdžiui, 5 ieškovų bendras ieškinys su reikalavimais priteisti kiekvienam po 80 000 Lt, t.y. laikant ieškinio suma bendrą 400 000 Lt sumą, galėtų būti apmokamas 8‘000 Lt žyminiu mokesčiu, nors akivaizdu, kad kiekvienas iš jų turėtų mokėti už savo reikalavimą po 2 400 Lt (3 proc. nuo reikalavimo), t.y. 12 000 Lt. Taigi, skaičiuojant ieškinio sumą apylinkės teismo nurodytu būdu ieškovai turėtų galimybę mokėti žymiai mažesnį žyminį mokestį, nors jokių lengvatų žyminio mokesčio sumokėjimui priklausomai nuo ieškovų skaičiaus įstatymas nenumato. Tiek žyminis mokestis apskaičiuojamas, tiek teismingumo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškinio sumos. Todėl negalima situacija, kad teismingumo klausimo atžvilgiu ieškinio suma būtų nustatinėjama vienaip, o ieškinio suma žyminio mokesčio mokėjimui – kitaip, kas ir atsitiktų, jei ieškinio suma būtų skaičiuojama apylinkės teismo nutartyje nurodytu variantu. (Be to, vadovaujantis apylinkės teismo nutartyje nurodyta logika, ir keliolika apylinkės teismo bylų, pagrįstų ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais bei su to paties pobūdžio reikalavimais, sujungus į vieną bylą ir bendrai reikalavimų sumai viršijant 100 000 Lt, turėtų būti perduodamos kaip teismingos apygardos teismui arba priešingai - apygardos teisme išskyrus bylas nė viena iš jų nebeliktų teisminga apygardos teismui).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Grąžinti bylą pagal teismingumą Vilniaus 3 apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.