Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės – Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjams A. M., V. R., pareiškėjo V. B. atstovui J. B., pareiškėjų atstovui advokatui Pauliui Miliauskui,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atstovui advokatui Povilui Karlonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., R. B., D. S., L. S., Z. J., V. K., L. D., V. B., V. R., V. A. S., A. E., I. E. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme priimta pareiškėjų, atstovaujamų advokato Pauliaus Miliausko, skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2019-03-15 įsakymą Nr. 1P-81-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau – Įsakymas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2019-03-15 NŽT direktoriaus įsakymo Nr. 1P-81-(1.17 E.), kuriuo buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūra teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) 2019-02-26 raštu Nr. (23.10-71)-3-752 kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių su prašymu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Kartu su prašymu pateikė Kauno LEZ teritorijos detalųjį planą, prašomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sąrašą, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukas su privačių žemės sklypų ribomis (žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planą) bei Aiškinamąjį raštą ir jo priedą (Sąnaudų ir naudos analizę). Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-05 nutarimu Nr. 1013 ,,Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau – Kauno LEZ) esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Pabrėžė, jog žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje paėmimas visuomenės poreikiams yra svarbus siekiant įgyvendinti Kauno LEZ plėtros projektą. Vyriausybės 1999-10-04 nutarimu Nr.1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

NŽT direktorius 2019-03-15 priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 1P-81-(1.17 E) ,,Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai pėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo nuspręsta pradėti žemės sklypų, tame tarpe ir Pareiškėjų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą. Įsakymu patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas. Taip pat Žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) savininkų sąrašas ir Prašomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sąrašas, kuriame nurodyti žemės savininkai ir naudotojai, žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai ir numatomas paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų (dalies) plotas.

Įsakymo pagrindu yra nurodoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 46 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 7 dalys, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 5.1, 8.1 papunkčiai, 9, 11 ir 13 punktai, taip pat nurodoma, kad atsižvelgiama į Kauno laisvosios ekonominės zonos detalųjį planą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno Laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ ir į minėtą Ministerijos 2019-02-26 raštą Nr. (23.10-71)-3-752.

Pareiškėjai skunde nurodo, jog neginčija Įsakymu paimamų visuomenės poreikiams sklypų, tačiau ginčija tai, kad nepagrįstai nepaimami vientisi pareiškėjų sklypai. Pareiškėjai pagrindiniu skundo argumentu nurodo tai, kad paėmus tik nurodytas sklypų dalis nuosavybės teisė būtų nepagrįstai apribota, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas principas, kad už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę turi būti teisingai atlyginta. Suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę vertina tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms, tačiau šie aspektai nebuvo nagrinėjami.

Byloje nustatyta, kad Kauno LEZ yra įsteigta 1996 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu Nr. I-1591, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kauno LEZ teritorija užima 534 ha. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimų valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ (su vėlesniais pakeitimais), Kauno LEZ buvo pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir svarbiu visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimu Nr X-1225 „Dėl šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių bei žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbių ekonominių projektų patvirtinimo“, Kauno LEZ plėtra įtraukta į žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbių ekonominių projektų sąrašą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011-12-21 nutarimu Nr. 1515 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo pakeitimo“ pakeitė minėtą Vyriausybės nutarimą Nr. 580, nustatė naujas Kauno LEZ ribas pagal iš dalies (75,3001 ha) sumažinamą tuo metu buvusios Kauno LEZ teritorijos Karmėlavos kadastrinėje vietovėje Kauno rajone plotą (sumažinus – 458,6999 ha) ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamą Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone 75,3001 ha plotą, nekeičiant Kauno LEZ užimamos teritorijos – 534 ha, įtvirtintos Kauno LEZ įstatyme.

Taigi, ginčijamu Įsakymu buvo pradėta žemės sklypų (jų dalių), nurodytų Prašomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų sąraše paėmimo visuomenės poreikiams – Kauno LEZ plėtrai - procedūra. Kadangi Įsakyme nurodyti žemės sklypai (jų dalys), taip pat ir pareiškėjų sklypų dalys, pateko į plėtrai reikalingą teritoriją, tai Įsakymu pradėta procedūra dėl šių sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams.

Visų pirma, teismas pažymi, jog ginčijamu įsakymu visuomenės poreikiams paimami ne tik pareiškėjams bet ir tretiesiems asmenims priklausantys sklypai, kurie šio Įsakymo neginčija. Pareiškėjai prašo panaikinti visą Įsakymą, tačiau neturi reikalavimo teisės ginčyti tą jo dalį, kuria buvo spręsta ne dėl pareiškėjų nuosavybės. Šios įsakymo dalies panaikinimas jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms neturės, todėl byla dalyje, kiek tai susiję Įsakymu patvirtinto Žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) savininkų sąrašo 4 ir 8 punktais ir Prašomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sąrašo 4 ir 8 punktais, nutraukiama.

Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).

Taisyklių 2 punkte numatyta, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Sąnaudų ir naudos analizė gali būti sudedamoji teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas – Taisyklių 6.4 punkte nurodyto aiškinamojo rašto priedas.

Įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ir yra kaip sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis. Taip pat tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas pagrindžiamas nustatyta tvarka atlikus sąnaudų ir naudos analizę, kuria turi būti pagrįstas prašymas NŽT paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Būtent NŽT vadovo diskrecija priimti galutinį sprendimą šioje stadijoje, t. y. pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pagal ABTĮ 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. NŽT vadovas įvertinęs suinteresuotos institucijos (Ministerijos) pateiktus duomenis ginčijamą Įsakymą priėmė remdamasis tuo, kad žemės sklypai yra Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir LEZ) teritorijoje ir jų paėmimas būtinas minėtos Kauno LEZ veiklos plėtrai, todėl bylai, be kita ko, reikšmingos LEZ steigimą ir funkcionavimą reguliuojančios teisės normos ir jų taikymo praktika.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Kauno LEZ – tai įstatymų leidėjo nustatyto ploto ir apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kurioje nustatytas specialus teisinis reguliavimas, ši faktinė aplinkybė leidžia lengvai identifikuoti visos aptariamos teritorijos ir joje esančių sklypų bei vykdomos veiklos konkretų bendrumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011; 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-500/2013), laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamas privatus žemės sklypas yra orientuotas į ateitį, nustatant paimtam sklypui mokestines, teisines ir kitas lengvatas bei tam tikrus valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo apribojimus (žr., pvz., 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013). Įstatymų leidėjas laisvųjų ekonominių zonų kūrimą ir veikimą traktuoja kaip tam tikrą visai visuomenei reikšmingų socialinių ir ekonominių tikslų (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės-techninės pažangos skatinimo, naujų darbų vietų kūrimo) siekimo priemonę, pati laisvoji ekonominė zona (taip pat ir Kauno LEZ) kaip vientisas projektas, kaip visuma traktuojama kaip valstybei reikšmingas ekonominis projektas. Būtent dėl šios priežasties zonos teritorija nustatoma Vyriausybės nutarimu, joje taikomos specifinės organizacinės / valdymo priemonės, nustatomas specifinis teisinis režimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017).

Byloje taip pat nustatyta, kad Ministerija NŽT pateikė 2019 m. vasario mėn. Žemės sklypų, esančių Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę, kurią parengė finansines, investicines, verslo konsultavimo paslaugas teikianti Eurokonsultantų grupė. Analizėje nurodyta, jog ji atlikta vadovaujantis 2014 m. gruodį Europos Komisijos parengtomis „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodinėmis gairėmis“. Kaip matyti iš Europos Komisijos atstovybė 2019-05-31 rašto, Europos Komisija Gaires priskiria prie publikacijų ir jos neturi teisės akto privalomumo. Todėl pareiškėjų argumentai dėl Analizės neatitikimo kai kurioms Gairėse pateiktoms metodinėms rekomendacijoms teisiškai nėra reikšmingi.

Analizėje nurodyta, kad jose pateikiama žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizė, o jos tikslas – parengti piniginių srautų prognozę tam, kad nustatyti išlaidų projektui apimtis, projekto gyvybingumą bei apskaičiuoti finansinius bei ekonominius rodiklius, pagrindžiančius numatomo įgyvendinti projekto poreikį. Pažymima, jog paimtuose visuomenės sklypuose reikalingą infrastruktūrą Kauno LEZ galės pasiūlyti pilnai paruoštus sklypus „plyno lauko“ investicijoms. Teismas pažymi, jog būtina prielaida laisvosios ekonominės zonos veiklos yra apibrėžta teritorija, kuri pagal įstatymą suteikiama LEZ valdymo bendrovei valdyti ir naudoti nuomos teise. Teritorijos parengimas „plyno lauko“ investicijoms reiškia, jog žemę paėmus visuomenės poreikiams, ši LEZ teritorija išnuomojama LEZ valdymo bendrovei, o teritorijoje įrengus reikiamą infrastruktūrą ji bus subnuomojama LEZ įmonėms. Ši teritorija skirta būsimoms investicijoms pritraukti, todėl negalima sutikti su pareiškėjų argumentu, jog Analizė nepagrindžia visuomenės poreikio, nes joje ir aiškinamajame rašte nėra nurodyta kokiai konkrečiai Kauno LEZ teritorijos/infrastruktūros daliai/veikai yra reikalingos sklypų dalys.

Dėl pareiškėjų argumento, jog Analizė neįrodo sklypų dalių paėmimo būtinybės, joje nėra nagrinėjamas veiksmų modelis kaip, vietoje dalies paimamų sklypų dalių, galėtų būti paimti visi sklypai, dalies sklypų neimant iš viso, teismas pažymi, jog sprendimas, kokia teritorijos dalis patenka į Kauno LEZ ribas priimamas ne atlikus Analizę. Dėl Kauno LEZ teritorijos ribų nusprendė Vyriausybė 2011-12-21 nutarimu Nr.1515 pakeisdama Kauno LEZ teritorijos ribas, todėl Analizėje ir buvo vertinamos dvi alternatyvos, t.y. „nedaryti nieko“ (nepaimti visuomenės poreikiams numatytų žemės sklypų) arba paimti šiuos numatytoje teritorijoje esančius žemės sklypus.

Pareiškėjai taip pat nepagrįstai teigia, jog Analizė neatitinka Taisyklių 3.3.3 papunkčių reikalavimų. Taisyklių 3 punktas numato, kas yra vertinama suinteresuotai institucijai atliekant sąnaudų ir naudos analizę. Pagal 3.3 punktą apskaičiuojama ir palyginama konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimo ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte, sąnaudas ir naudą, o šiame papunktyje be kita ko nurodoma, jog vertinamas tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms, gamtos ištekliams (žemės ūkio naudmenoms, derlingajam dirvožemiui, miškui, vandens telkiniams, natūraliam kraštovaizdžiui ir kitkam). Kaip matyti iš Analizėje pateikiamos išvados, ji padaryta išnagrinėjus galimas alternatyvas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingų žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimui, nurodžius konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo proceso dalyvius, jų naudas bei nuostolius, apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą, grynąją esamą vertę, įvertinus galimas projekto rizikas, numačius jų valdymo veiksmus. Taigi išvada, jog sklypai yra tinkami projektui įgyvendinti buvo padaryta įvertinus pareiškėjų, kaip visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo proceso dalyvių, naudas bei nuostolius bei apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą.

Dėl pareiškėjų argumento, jog Analizėje nebuvo svarstomas sklypų nuomos klausimas, teismas pažymi, jog teisės aktuose nėra numatyta, jog žemės paėmimas visuomenės poreikiams galimas sudarant susitarimą dėl ilgalaikės nuomos, todėl tokia alternatyva negalėjo būti svarstoma.

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad pagal Žemės įstatymo 46-48 straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas yra suskaidytas į kelis atskirus etapus. Skundžiamas Įsakymas yra tik pirmasis etapas visoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, Pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Žemės įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalis). Tik vėlesniuose etapuose nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis). Todėl pareiškėjų argumentai dėl neteisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę galėtų būti vertinami galutinėje žemės paėmimo visuomenės poreikiams stadijoje, o ne priimant ginčijamą Įsakymą, kuriuo tik pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Taip pat pažymėtina, jog atlikus žemės paėmimą pareiškėjams nebus apribojamos teisės disponuoti (parduoti) ar kitaip apsunkinamas likusių žemės sklypų dalių valdymas.

Pareiškėjai taip pat prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui bei Konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią procesinės teisės normą, pažymėtina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; kt.).

Teismas pažymi, jog pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, bylos teisinius ir faktinius aspektus, atsižvelgusi į taikytiną teisinį reguliavimą daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjų iškeltų abejonių, kad Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas reguliavimas paneigia pareiškėjų galimybes ginti pažeistas teises, turi būti tenkinamas pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų nurodyto Žemės įstatyme įtvirtintų trumpesnių bylų nagrinėjimo terminų. Pareiškėjai kreipimąsi sieja su jų prašymo suteikti 20 dienų terminą susipažinimui su Gairėmis netenkinimu. Pažymėtina, jog šalių procesiniai prašymai yra sprendžiami konkrečiose bylose. Prašymas suteikti 20 dienų terminą susipažinimui su rekomendacinio pobūdžio dokumentu, teismo vertinimu, neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo ir byloje, kuriai trumpesni bylų nagrinėjimo terminai nėra nustatyti. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjai su Gairėmis galėjo susipažinti nuo 2019-05-31, kai jų vertimas buvo pateiktas į bylą. Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise, pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkina (ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjai taip pat teikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas nebuvo patenkintas, jie neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 str. 1 d., 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., R. B., D. S., L. S., Z. J., V. K., L. D., V. B., V. R., V. A. S., A. E., I. E. skundą dalyje, kiek tai susiję su Įsakymu patvirtinto Žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) savininkų sąrašo 4 ir 8 punktais ir Prašomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sąrašo 4 ir 8 punktais, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.