Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2006-12-22 · Byla Nr. N-62-2132-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2006-12-22
Bylos Nr.
N-62-2132-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Administracinė byla Nr. N9-2132-06Procesinio sprendimo kategorija 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarties E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2006 m. gegužės 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. L. dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2006-05-19 apie 17⁵⁷ val. Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Rover 216“ valst. Nr. ANO 532, ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į važiuojantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), kuris nuo smūgio atsitrenkė į važiuojantį automobilį „Honda Civic“, valst Nr. (duomenys neskelbiami). Protokole nurodyta, E. L. automobiliu važiavo eismo juosta, skirta keleiviniam transportui, eismo įvykio metu apgadino tris automobilius, tokiais savo veiksniais pažeidė KET 52, 145 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gegužės 23 d. nutarimu E. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirta 175 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gegužės 23 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti iš naujo tirti ATP protokolą surašiusiai institucijai. Pareiškėjo nuomone, institucija neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių, nenustatė transporto priemonių susidūrimo mechanizmo, neatsižvelgė į transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio ir joms padarytų apgadinimų pobūdį, vadovavosi eismo įvykio vietos schemoje neteisingai užfiksuotais duomenimis. Paaiškino, kad jis važiavo keleiviniam transportui skirta eismo juosta, tačiau mano, kad esminę reikšmę turėjo ne šis padarytas KET pažeidimas, o tai, jog automobilio „Mazda 323“ vairuotojas prieš pat jo automobilį persirikiavo į keleiviniam transportui skirtą eismo juostą. Nukentėjusysis nepastebėjo jo automobilio, kuris jau važiavo šia juosta ir taip sudarė kliūtį. Nukentėjusiojo automobilio „Mazda 323“ vairuotojo paaiškinimas, jog jis važiavo antra eismo juosta, prieštarauja įvykio situacijai, transporto priemonių susidūrimo mechanizmui ir transporto priemonėms padarytų apgadinimų pobūdžiui. Nukentėjusysis prieš užsidegant žaliam šviesoforo signalui automobilių kolonoje (prie šviesoforo) stovėjo 5-7 vietoje. Ketindamas apvažiuoti priekyje stovinčius automobilius, jis persirikiavo į pirmą, keleiviniam transportui skirtą eismo juostą, ir didino greitį. Būtent dėl to nukentėjusysis iš karto po susidūrimo nesustojo, o nuvažiavo dar apie 15 m ir atsitrenkė į trečioje eismo juostoje važiavusį automobilį „Honda“. Pareiškėjas pažymėjo, kad eismo įvykio vietos schema neatitinka realios situacijos. Toje vietoje, kur įvyko transporto priemonių susidūrimas, yra kelio praplatėjimas (autobusų stotelė), tačiau jis schemoje nepažymėtas. Taip pat schemoje neteisingai pažymėtas jo automobilio stabdymo kelias, kuris buvo nukreiptas į kelkraštį, o ne į važiuojamosios dalies vidurį. Tokias aplinkybes patvirtina jo paties iš karto po eismo įvykio padarytos fotonuotraukos. Be to, pareiškėjo teigimu, automobilio „Mazda 323“ vairuotojas yra buvęs policijos pareigūnas, todėl yra pagrindas manyti, kad eismo įvykis buvo ištirtas neobjektyviai. Teisingam bylos išsprendimui būtina atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis I. M. atsiliepimu ir teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad jo vairuotas automobilis nebuvo persirikiavęs į keleiviniam transportui skirtą eismo juostą. Akcentavo, kad pareiškėjo automobilis po susidūrimo stovėjo tiesiai, susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą atmesti, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gegužės 23 d. nutarimą, kuriuo E. L. skirta 175 Lt bauda, palikti nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neigia, kad jo veiksmai tiesiogiai įtakojo transporto priemonių susidūrimą, pateikia atskirą įvykių paaiškinimą, tačiau byloje esami įrodymai patvirtina, kad būtent jis yra kaltas dėl padaryto KET pažeidimo. Nukentėjusysis I. M. paaiškinime policijai nurodė visai kitas aplinkybes: jo vairuojama transporto priemonė „Mazda 323“ visą laiką judėjo tiesia kryptimi antrojoje eismo juostoje. Nukentėjusioji A. P. paaiškinime policijai patvirtino, kad „Mazda 323“ važiavo antrąja eismo juosta, o eismo įvykis kilo dėl pareiškėjo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog eismo įvykio schema buvo nubraižyta sąmoningai iškraipant jos turinį. Taip pat nėra įrodymų, kad eismo įvykį fiksavę policijos pareigūnai buvo suinteresuoti pareiškėjo nubaudimu. Iš karto po įvykio E. L. savo parašu patvirtino, kad sutinka su eismo įvykio schema, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Teismo vertinimu, tai, kad eismo įvykio schemoje nebuvo pažymėtas kelio praplatėjimas, neeliminuoja pareiškėjo kaltės dėl padaryto pažeidimo. Nukentėjusiųjų asmenų paaiškintas transporto priemonių judėjimo mechanizmas įrodo, kad eismo įvykį nulėmė paties pareiškėjo veiksmai - neatidus vairavimas keičiant važiavimo kryptį. Teismas nurodė, kad netenkina pareiškėjo prašymo grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, nes po įvykio yra praėjęs nemažas laiko tarpas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo vairuota transporto priemonė ir automobilis „Mazda 323“ susidūrė keleiviniam transportui skirtoje eismo juostoje. Eismo įvykio vietos schemoje šukės pažymėtos tarp keleiviniam transportui skirtos eismo juostos ir antrosios eismo juostos. Taip pat automobilių apgadinimų pobūdis neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad minėtų transportų priemonių apgadinimai atsirado dėl to, kad nukentėjusysis rikiavosi į keleiviniam transportui skirtą juostą. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad jo vairuoto automobilio stabdymo kelias yra nukreiptas į kelkraštį, o ne įvažiuojamosios dalies vidurį, o tai, pasak jo, įrodo, kad jis bandė išvengti susidūrimo su staiga prieš jo automobilį išvažiavusia transporto priemone, kurią vairavo I. M. . Tačiau teismas vertino, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilio „Mazda 323“ vairuotojas keitė važiavimo kryptį ir atsidūrė priešais pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę. Pareiškėjo akcentuotas stabdymo kelias šiuo atveju kaip tik parodo, kad jis, rikiuodamasis į antrąją eismo juostą, nepraleido ja važiuojančio automobilio „Mazda 323“, su juo susidūrė, ko pasėkoje automobilio „Rover 216“ tolesnis judėjimas buvo nukreiptas nuo automobilio „Mazda 323“. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentu, jog autoavarijos aplinkybių tyrimas galėjo būti šališkas, nes nukentėjusysis I. M. yra buvęs policijos pareigūnas. Bylos nagrinėjimo metu E. L. patvirtino, kad jis taip pat į pagalbą buvo pasikvietęs pažįstamą pareigūną, kuris tuo metu nevykdė tarnybos. Teismas konstatavo, kad E. L. atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį bei Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gegužės 23 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Paaiškina, kad jis važiavo keleiviniam transportui skirta eismo juosta, o nukentėjusysis, automobilio „Mazda 323“ vairuotojas, prieš pat jo automobilį rikiavosi į tą pačią keleiviniam transportui skirtą eismo juostą. Iš jo automobilio stabdymo kelio, užfiksuoto fotonuotraukose, matyti, kad jis, ketindamas išvengti susidūrimo su nukentėjusiojo automobiliu, stabdė ir suko automobilį į dešinę. Toks eismo įvykio mechanizmas patvirtina, kad pagrindinė ir tiesioginė transporto priemonių susidūrimo ir apgadinimo priežastis buvo ne tai, kad jis važiavo keleiviniam transportui skirta eismo juosta, o automobilio „Mazda 323“ vairuotojo I. M. veiksmai. Teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų I. M. ir A. P. paaiškinimais. Iš A. P. paaiškinimų matyti, kad ji betarpiškai nematė kaip susidūrė automobiliai, o jos paaiškinimai pagrįsti spėjimu. Taip pat ir nukentėjusysis I. M. pirminiame rašytiniame paaiškinime nenurodė kaip įvyko susidūrimas. Tuo tarpu teismas nukentėjusiųjų paaiškinimus laikė vienais iš pagrindinių kaltinimo įrodymų. Nukentėjusiojo I. M. teiginiai, kad jis visą laiką važiavo antrąja eismo juosta, prieštarauja transporto priemonių išsidėstymui po eismo įvykio ir joms padarytų apgadinimų pobūdžiui. Apelianto teigimu, fotonuotraukose fiksuotas stabdymo kelias patvirtina jo paaiškinimus, kad jis stabdė automobilį ne rikiuodamasis į antrąją eismo juostą, o siekdamas išvengti susidūrimo su iš antros eismo juostos į pirmąją persirikiavusiu nukentėjusiojo I. M. automobiliu. Byloje buvo pateikti akivaizdūs įrodymai, kad eismo įvykio vietos schema yra sudaryta netinkamai. Net ir teismas sutiko su tuo, kad šioje schemoje nėra pažymėtas kelio praplatėjimas (autobuso stotelė). Tokiu atveju teismas neturėjo pagrindo remtis šia schema. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo nuomone, policijos pareigūnai byloje tyrimą atliko šališkai, nes nukentėjusysis I. M. yra buvęs policijos pareigūnas. Bylą nagrinėjančio pareigūno jis prašė patikslinti eismo įvykio vietos schemą, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas abejonių dėl nepilno bylos ištyrimo taip pat nepašalino. Teismo pateikiama transporto priemonių susidūrimo mechanizmo versija prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teismas turėjo sudaryti galimybę surinkti byloje papildomus įrodymus arba skirti specialiųjų žinių reikalaujantį tyrimą transporto priemonių susidūrimo techninei priežasčiai nustatyti. Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis I. M. atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti. Nukentėjusiojo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusių asmenų paaiškintas transporto priemonių judėjimo mechanizmas įrodo, kad eismo įvykį nulėmė paties apelianto veiksmai - neatidus vairavimas, keičiant važiavimo kryptį. Apelianto stabdymo kelias parodo, kad jis rikiuodamasis į antrąją eismo juostą nepraleido ja važiuojančio automobilio „Mazda 323“, su juo susidūrė, ko pasėkoje apelianto vairuojamo automobilio tolesnis judėjimas buvo nukreiptas nuo automobilio „Mazda 323“. Nukentėjusysis pažymi, kad jis nekeitė važiavimo krypties, važiavo tiesiai antrąja eismo juosta ir visi byloje surinkti įrodymai patvirtina šią aplinkybę. Automobiliai susidūrė ne keleiviniam transportui skirtoje eismo juostoje ir tai patvirtina schemoje pažymėtos šukės. Apelianto nurodyta transporto priemonių susidūrimo versija, kad nukentėjusysis rikiavosi į keleiviniam transportui skirtą eismo juostą, yra visiškai nepagrįsta. Tokiu atveju jis niekaip nebūtų susidūręs su trečioje eismo juostoje važiavusiu automobiliu. Nukentėjusiojo nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi eismo įvykio vietos schema. Apeliantas savo parašu yra patvirtinęs, jog sutinka su joje pažymėtais objektais ir jokių pastabų nepareiškė. Kita vertus, keleiviniam transportui skirtos eismo juostos praplatėjimas neturi esminės reikšmės, kadangi dėl to šioje byloje nėra ginčo. Tai, jog apelianto automobilis nebuvo nukreiptas į kelkraštį patvirtina jo paties pateikta nuotrauka. Nukentėjusysis pažymi, kad įvykio vietos schema yra oficialus rašytinis įrodymas, o apelianto pateiktų fotonuotraukų darymo aplinkybės yra nežinomos, niekuo nepatvirtintos. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad schema būtų buvusi sąmoningai nubraižyta netiksliai ar iškraipant duomenis, ar kad eismo įvykį fiksavę pareigūnai būtų buvę kaip nors suinteresuoti apelianto nubaudimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė nepilnai ir nevisapusiškai, dėl ko teismo išvados dėl E. L. kaltės nėra pagrįstos.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, iš kurių galima nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos įrodomosios galios. Įrodymai vertinami pakankamumo ir patikimumo aspektu, atsižvelgiant į byloje esančią jų visumą (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija eismo įvykio vietos schemoje pažymėtą jo automobilio stabdymo kelią. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi eismo įvykio vietos schema, nors tiek pareiškėjo, tiek ir nukentėjusiojo I. M. pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ši schema neatitinka realios situacijos. Byloje liudytoju apklaustas bylą tyręs pareigūnas P. B. nepašalino abejonių dėl eismo įvykio vietos schemoje fiksuotų duomenų teisingumo. Šis pareigūnas blogai atsiminė įvykį, teigė, kad transporto priemonės susidūrė Konstitucijos prospekte važiuodamos link žiedo, o ne link Kalvarijų gatvės (b.l. 37). Todėl teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko, vertinant eismo įvykio schemą, neturėtų būti atsižvelgiama į proceso šalių pateiktas fotonuotraukas. Pirminiame paaiškinime, rašytame iš karto po eismo įvykio, pareiškėjas nurodė, kad nufotografavo eismo įvykio vietą.

Apelianto pateiktose fotonuotraukose matyti, jog automobilio stabdymo kelias yra keleiviniam transportui skirtoje eismo juostoje ir yra nukreiptas į kelkraštį (b.l 5). Tokia situacija iš esmės patvirtina pareiškėjo paaiškinimus, kad į šią eismo juostą iš antros eismo juostos rikiavosi automobilis, o pareiškėjas stabdė siekdamas išvengti susidūrimo su atsiradusia kliūtimi. Apie tai pareiškėjas nurodo ir pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 16). Taip pat eismo įvykio vietos schema (b.l. 13) rodo, kad po transporto priemonių susidūrimo išsidėsčiusios šukės yra visoje pirmojoje (keleiviniam transportui skirtoje) eismo juostoje ir tik nedidelė jų dalis yra tarp pirmos ir antros eismo juostų. Tai leidžia abejoti nukentėjusiojo I. M. paaiškinimais, kad jis visą laiką važiavo antrąja eismo juosta ir kad transporto priemonių susidūrimas įvyko tarp keleiviniam transportui skirtos ir antros eismo juostų. I. M. pirminiai rašytiniai paaiškinimai yra itin glausti, iš jų negalima spęsti apie įvykio kilimo priežastis. Teismo vertinimu, I. M. paaiškinimų taip pat nepatvirtina kitos nukentėjusiosios A. P. parodymai. A. P. reikšmingų aplinkybių apie transporto priemonių susidūrimo mechanizmą apskritai nenurodė, savo rašytiniame paaiškinime remiasi kitų eismo dalyvių paaiškinimais (b.l. 18). Todėl teismas apie transporto priemonių (automobilio „Rover 216“ ir automobilio „Mazda 323“) susidūrimo vietą sprendžia remdamasis ne suinteresuotų bylos baigtimi eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, o pagal objektyvesnius duomenis - eismo įvykio vietos schemoje fiksuotą šukių išsidėstymą.

Byloje esant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisinančių ir kaltinančių įrodymų yra būtina nuspręsti, kuriais įrodymais turi būti vadovaujamasi ir kurie įrodymai atmestini kaip nepakankamai patikimi. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios. Šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad surinktų įrodymų pakanka neabejotinai išvadai dėl E. L. kaltės pagrįsti. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla tuo atveju, kai nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole įvardinti E. L. padaryti Kelių eismo taisyklių 52, 145 punktų pažeidimai nepatvirtina, jog tai ir buvo pagrindinė transporto priemonių susidūrimo ir apgadinimo priežastis. Todėl institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinami ir administracinės bylos teisena E. L. atžvilgiu nutraukiama.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas vienas eismo įvykyje dalyvaujantis asmuo, nėra pasisakoma ir negali būti pasisakoma dėl kito eismo įvykio dalyvio kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra sprendžiamas tik asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltės klausimai. Jokios išvados apie byloje nukentėjusiuoju laikyto asmens galimą kaltumą negali būti daromos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį bei Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gegužės 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas