- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1445-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02276-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8241-723/2019 pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi ieškiniu atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo. Atsakovo gyvenamosios vietos adresu nurodė (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą tam teismui.
3. Teismas remdamasis Gyventojų registro duomenis nustatė, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Nurodė, kad 2000 m. gruodžio 22 d. Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) yra nustatytos specialios taisyklės, reglamentuojančios bylų, susijusių su vartotojų sutartimis, teismingumą. Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Reglamentu siekiama užtikrinti silpnesniajai šaliai palankesnę apsaugą, kurios jai nesuteikia bendrosios jurisdikcijos taisyklės (preambulės 13 konstatuojamoji dalis).
4. Teismo vertinimu, atsakovui deklaravus išvykimą į Jungtinę Karalystę bei byloje nesant pateiktų jokių duomenų, kad atsakovas Lietuvoje dirbtų ar turėtų turto, turėtų socialinių ir ekonominių interesų, teismas sprendė, kad ieškinys nagrinėtinas pagal atsakovo – vartotojo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis, Reglamento 16 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nepagrįstai ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą.
5.2. Pagal CPK 29 straipsnio nuostatas ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, sudarytus sandorius ir pan. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamoji vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 1,2 dalys). Įstatymas reglamentuoja, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos nevykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 dalis). Pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
5.3. Vartojimo kredito sutartyje atsakovas 2012-11-28 nurodė gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Po sutarties sudarymo, 2013-03-13, atsakovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau konkretaus adreso nenurodė. Apie savo išvykimą ir gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovas kreditoriaus neinformavo, nors turėjo tai padaryti raštu, nes tokie pakeitimai reikšmingi prievolių vykdymui, ginčų sprendimui ir kitiems iš sandorių atsirandantiems padariniams. Šių veiksmų atsakovui neatlikus, ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į Lietuvos teismą pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
7. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui.
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jeigu byla teismui neteisminga, ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
9. Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl skolos, kildinamos iš paskolinių santykių, priteisimo pareikštas fiziniam asmeniui, deklaravusiam savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Taigi ieškinys, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, turi tarptautinį elementą, be to, pareikštas vartotojui.
10. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Remiantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą.
11. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente Nr. 1215/2012. Šis teisės aktas pakeitė Reglamentą Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Reglamento 1215/2012 66 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau. Nagrinėjamu atveju ieškovui padavus ieškinį 2019 m. liepos 25 d., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo klausimui spręsti taikė Reglamento Nr. 44/2001, o ne Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas.
12. Kartu pažymėtina, kad taisyklės, reglamentuojančios bylų, susijusių su vartotojų sutartimis, teismingumą, tiek Reglamentas 44/2001, tiek Reglamentas 1215/2012, iš esmės reglamentuoja vienodai. Reglamento 1215/2012 18 straipsnio 2 dalis atitinka Reglamento 44/2001 16 straipsnio 2 dalies nuostatą. Reglamento 1215/2012 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kita sutarties šalis gali pareikšti ieškinį vartotojui tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.
13. Gyventojų registro duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, iš Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad asmuo darbinių pajamų negauna. Registrų duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagal esamus duomenis socialinių ir ekonominių interesų Lietuvoje neturi. Todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis Reglamento nuostatomis, pripažino ieškinį teismingu Jungtinės Karalystės teismui.
14. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde remiasi aplinkybe, kad atsakovas neįvykdė pareigos informuoti kreditorių apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, todėl ieškovas ieškinį turėjo teisę pareikšti pagal vartojimo sutartyje nurodytą adresą Lietuvoje. Teismas nurodytus argumentus atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus (CPK 178 straipsnis).
15. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų duomenų, UAB „Ferratum“ ir atsakovas J. P. 2012-11-28 buvo sudarę vartojimo kredito sutartį Nr. 49046, kuria atsakovui buvo suteiktas 115,85 Eur (400,00 Lt) vartojimo kreditas. 2014-12-19 Skolų pirkimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ perleido naujam kreditoriui UAB „Deneira“ reikalavimo teisę į atsakovą. 2015-12-01 Skolų pirkimo sutartimi UAB „Deneira“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą naujam kreditoriui Debt Capital Management, AB. Apeliantas UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į atsakovą iš Debt Capital Management, AB įgijo 2018-08-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi. Byloje nėra duomenų, kad kreditoriai UAB „Deneira“, Debt Capital Management, AB būtų informavę atsakovą apie kreditorių pasikeitimą. Apeliantas pateikė atsakovui siųstą elektroninį laišką dėl kreditoriaus pasikeitimo. Tačiau atsakovo elektroninio pašto adresas skiriasi nuo tarpinio kreditoriaus prie 2015-12-01 sutarties nurodytais atsakovo kontaktiniais duomenimis, taip skiriasi nuo 2012-11-28 Vartojimo kredito sutartyje nurodytu atsakovo elektroniniu adresu. Apeliantas kitų duomenų apie realų atsakovo informavimą nepateikė. Tokiu būdu apelianto nurodyti argumentai, kad atsakovas neįvykdė pareigos kreditorių informuoti apie jo adreso pasikeitimą, nedaro įtakos ieškinio teismingumui spręsti.
16. Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą bei teismingumo nustatymą, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.