- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-261-1984-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00371-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimu L. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalį paskirta 1 375 Lt bauda. Teismas nurodė, kad nors L. M. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame L. M. prisipažįsta padaręs teisės pažeidimą ir nurodo jį padaręs skubėdamas darbo reikalais, taip pat liudytojų D. G. ir E. A. parodymais, jog Šilalės rajono policijos komisariatui gavus medžiagą apie UAB „Arbolitas“ priklausančio automobilio AUDI A6 viršytą greitį, šios įmonės direktorius J. M. nurodė, kad šį automobilį vairuoja tik jo sūnus L. M., kuris patvirtino padaręs nurodytą teisės pažeidimą. Teismas taip pat rėmėsi liudytojos I. Ž. parodymais, kad automobiliu AUDI A6, priklausiusiu UAB „Arbolitas“, važinėjo tik įmonės direktoriai J. M. ir L. M.. Pažymėjo, jog byloje pateikta 2009 m. liepos 9 d. UAB „Arbolitas“ pažyma, kurioje direktorius J. M. nurodė, kad įmonei priklausančiu automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi teisę naudotis 8 asmenys. Teismas pabrėžė, kad šia pažyma nesivadovauja, nes teismo posėdžio metu liudytojas J. M. paneigė šios jo paties rašytos pažymos teisingumą. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas L. M. nurodo neprisimenantis aplinkybių, kurioms esant apsisprendė neigti teisės pažeidimo faktą, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad savo kaltę pradėjo neigti tik į bylą įsijungus advokatui ir pateikus anksčiau paminėtą 2009 m. liepos 9 d. pažymą, kurios teisingumas paneigtas. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad L. M. buvo daromas psichologinis spaudimas prisipažinti padarius teisės pažeidimą. L. M. iškeltą versiją, kad ne jis, o kitas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, o jis tik įmonės labui prisiėmė atsakomybę, teismas vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją ir priėjo išvadą, kad L. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta, todėl veika tinkamai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį. Teismas atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog metų laikotarpyje padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį L. M. jau paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas sprendė, kad L. M. skirtina ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu – didesnė už sankcijos vidurkį.
Šalies argumentai
L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą bei priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad policijos pareigūnai darė jam tiesioginį psichologinį poveikį, vertė jį duoti parodymus, prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms dėl Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) pažeidusio asmens nustatymo. Taip pat teigia, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, buvo šališkas, nutarimą skirti nuobaudą priėmė, atsižvelgdamas išimtinai į liudytojų, t. y. policijos pareigūnų, parodymus, nurodydamas, kad jie negali būti kvestionuojami dėl policijos pareigūno duotos priesaikos ir dėl to, jog pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymi, kad teismas nepagrįstai skyrė jam nuobaudą, kadangi KET pažeidimo faktą įrodo tik stacionaraus greičio matuoklio padaryta nuotrauka, kurioje visiškai nesimato automobilį vairavusio asmens, taip pat nėra nustatyta liudytojų, kurie betarpiškai matė pažeidimo faktą. Mano, jog byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nepakako. Teigia, kad administracinę nuobaudą paskyręs teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK nuostatų reikalavimus, įskaitant ir ATPK 256 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančią instituciją (pareigūną) surinkti įrodymus. Taip pat pažymi, kad pakankamai ilgas laiko tarpas, praėjęs po įvykio, negali užtikrinti, jog liudytojai atsimins ir pateiks išsamius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pastarasis privalo vadovautis byloje esančiais įrodymais, o labiausiai tais, dėl kurių nekyla ginčo. Vienas iš tokių įrodymų yra byloje esanti KET pažeidimą užfiksavusio greičio matuoklio foto nuotrauka. Pabrėžia, jog teismas neįvertino jo paaiškinimų, kad policijos pareigūnams darant spaudimą bei grasinant įmonei priklausančio automobilio atėmimu, jis buvo labai susijaudinęs, kadangi minėtą automobilį, be kitų asmenų, vairuodavo ir jis. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo pateiktas pasirašyti, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po pažeidimo fakto užfiksavimo, todėl jis, priimdamas atsakomybę, nebuvo tikras, kad būtent jis pažeidimo užfiksavimo metu vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teigia, kad siekdamas išsaugoti įmonės turtą, kuriuo jis kartais naudodavosi darbo reikalais, bei veikiamas psichologinio pareigūnų spaudimo, pasirašė protokole. Mano, jog teismo motyvai dėl pradėjimo neigti apie padarytą pažeidimą tik įsijungus į bylą advokatui, jo elgesio vertinimui neturi jokios reikšmės ir nepreziumuoja jo kaltės. Pabrėžia, kad pareigūnams surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą bei išvykus, jis bandė prisiminti, ar nurodytą dieną vairavo transporto priemonę, ar galėjo viršyti greitį ir būti užfiksuotas greičio matavimo prietaiso, tačiau to negalėjo atsiminti ir todėl jam kilo pagrįstų abejonių, jog transporto priemonę pažeidimo padarymo metu galėjo vairuoti kitas įmonės darbuotojas, ir greičiausiai taip yra iš tikrųjų. Pažymi, kad policijos pareigūnai net nesvarstė kitų asmenų, kurie turėjo realią galimybę vairuoti transporto priemonę, galimai padaryto pažeidimo, t. y. byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, paneigiančių kitų asmenų galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pabrėžia, jog šiuo metu dažnai transporto priemonės savininkas yra juridinis asmuo, taigi skirtingu metu transporto priemonės valdytojas gali būti bet kuris asmuo, kuriam juridinio asmens valdymo organai suteikė teisę naudotis transporto priemone. Tik nustačius asmenį, padariusį teisės pažeidimą, galima pereiti prie sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo bei vertinti atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad L. M. padarė grubų administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais ir L. M. prisipažinimu, padarius administracinį teisės pažeidimą. Mano, kad Šilalės rajono apylinkės teismas visapusiškai išaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo nutarimu L. M. pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymo. Apeliaciniame skunde keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas – L. M. nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
L. M. administracinė nuobauda – 1 375 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams – paskirta, nustačius, kad jis 2009 m. balandžio 8 d., apie 15.03 val., Tauragės m., Šilalės g., vairuodamas automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį gyvenvietėje, važiavo 106 km/h greičiu, po paklaidos – 102 km/h greičiu, ir viršijo leistiną greitį 52 km/h, t. y. pažeidė KET 135 punkto reikalavimus.
L. M. savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo neigia, tačiau teisėjų kolegija jo parodymus laiko nenuosekliais ir prieštaringais. Pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 4) L. M. su padarytu pažeidimu sutiko, be to net nurodė jo padarymo priežastį, t. y. kad skubėjo darbo reikalais, bei kad nuoširdžiai gailisi. Tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 152–154) L. M. iškėlė versiją, jog, atsižvelgiant į tai, kad automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Arbolitas“, juo galėjo važiuoti ir kiti įmonėje dirbantys asmenys. L. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš pradžių savo kaltę pripažino dėl to, kad policijos pareigūnai darė jam tiesioginį psichologinį spaudimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog L. M. iš tiesų buvo daromas psichologinis spaudimas, verčiant jį prisipažinti kaltu, padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, todėl šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Nors L. M. kaltu neprisipažįsta, tačiau jo kaltę visiškai patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), teisės pažeidimo duomenų protokolas (b. l. 5), liudytojų I. Ž., J. M. parodymai, taip pat liudytojų D. G. ir E. A. paaiškinimai. L. M. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, nebuvo nešališkas, kadangi nutarimą skirti nuobaudą priėmė, atsižvelgdamas išimtinai į policijos pareigūnų parodymus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien atskirus įrodymus, todėl paminėtas apelianto argumentas nepagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti patikrinimą atlikusių pareigūnų parodymų patikimumu ar galimo jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Paminėtų pareigūnų parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, jie sutampa su paties L. M. pirminiais paaiškinimais. Tuo tarpu vėlesni L. M. parodymai, kaip jau minėta, yra nenuoseklūs ir todėl vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą bei pasirinkta gynybos pozicija.
Taip pat pastebėtina, kad nors iš byloje esančios transporto priemonės AUDI A6 foto nuotraukos nėra aiškiai matomas šio automobilio vairuotojo veidas, tačiau, kaip minėta, automobilį vairavęs asmuo buvo nustatytas, remiantis kitais byloje esančiais įrodymais, todėl apelianto padarytas pažeidimas laikytinas įrodytu ir jo apeliacinio skundo motyvas, kad teismas turėjo vadovautis tik foto nuotrauka ir nustatęs, kad iš jos neįmanoma nustatyti vairuotojo, bylą nutraukti, atmestinas. Pažymėtina, jog teismas tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoja tik remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad nebuvo apsvarstyta tai, jog automobilį galėjo vairuoti kiti UAB „Arbolitas“ dirbantys asmenys. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas išsamiai vertino liudytojų parodymus, bei, jais remdamasis, detaliai nagrinėjo, ar L. M. inkriminuojamas pažeidimas nebuvo padarytas kitų asmenų.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Taip pat pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai individualizavo L. M. skirtiną administracinę nuobaudą (ATPK 30² str.). Atsižvelgiant į tai, Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o L. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.