Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovams Vytautui Paškauskui, Žydrūnui Anilioniui, atsakovui E. L., trečiajam asmeniui D. L., atsakovo ir trečiojo asmens atstovei adv. padėjėjai Alinai Bissekerskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Autoūkis“ patikslintą ieškinį atsakovui E. L., tretiesiems asmenims D. L., Vilniaus m. 6 notarų biuro notarei D. Štaupienei, O. G. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu ir dėl skolos išieškojimo nukreipimo iš paveldėto turto bei atsakovo priešieškinį ieškovui AB „Autoūkis“, tretiesiems asmenims D. L., O. G. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovo pinigų sumas, priklausančias atsakovui iš kito asmens.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Dėl ieškinio.

2007-11-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2-75-101/2007 priėmė nutartį, kuria patvirtino 2007-11-29 ieškovo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Pagal taikos sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 83 308,74 Lt sumą per 3 metus, mokėjimus atliekant dalimis laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-12-30 (b. l. 6-8). 2009-09-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 83 308,74 Lt sumos išieškojimo iš atsakovo ieškovo naudai (b. l. 9). Minėtas vykdomasis raštas buvo perduotas antstolių Brigitos Palavinskienės ir Armino Naujokaičio kontorai vykdyti (b. l. 10). 2011-11-12 mirė atsakovo tėvas L. L. (b. l. 90). Atsakovas 2011-11-23 pareiškimu atsisakė jam priklausančio palikimo dalies, atsiradusios po tėvo mirties (b. l. 44). L. L. palikimą priėmė jo sutuoktinė, atsakovo motina D. L. (b. l. 43). Iš 2012-02-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad paveldėtą turtą sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 131/462 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje esančios lėšos, atkuriamos nuosavybės teisės ir pareigos į žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-60).

CK 6.66 straipsnis įtvirtina vieną iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia actio Pauliana, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo 2011-11-23 pareiškimą, kuriuo atsakovas atsisakė jam priklausančio palikimo dalies mirus tėvui, t. y. vienašalį sandorį. Teismas daro išvadą, kad toks ieškovo reikalavimas pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

Iki šiol iš atsakovo neišieškota suma pagal 2009-09-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą sudaro 69 414,15 Lt (b. l. 11). Šio skolos dydžio atsakovas neginčija, todėl laikytina, kad atsakovas ieškovui iki šiol yra skolingas 69 414,15 Lt sumą, t. y. ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Nustatyta, kad atsakovas 2012-03-07 antstolių kontorai pateikė informaciją, kurioje nurodė, jog neturi lėšų ar vertybinių popierių bankuose ir kredito unijose, turtinių teisių iš trečiųjų asmenų lėšų ar turto, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, mėnesio atlyginimas sudaro 200 Lt (b. l. 20). Antstolė Brigita Palavinskienė 2012-03-16 patvarkymu dėl informacijos pateikimo taip pat nustatė, kad atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių ar vertybinių popierių, atsakovo mėnesinis atlyginimas yra 200 Lt (b. l. 14-15). Tai, kad atsakovas neturi piniginių lėšų kredito įstaigose, patvirtina ir kita byloje esanti informacija (b. l. 16-19). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovo mėnesinis atlyginimas siekia 200 Lt (b. l. 88-89). Laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2008-12-10 atsakovas buvo nedarbingas (nedarbingumo pažymėjimas, b. l. 86-87). Vilniaus apygardos teismas 2011-05-19 sprendimu E. L. civilinį ieškinį patenkino, priteisė iš O. G. E. L. naudai 106 648,10 Lt sumą nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui (b. l. 97-100). Taigi pagal minėtą teismo sprendimą atsakovas turi reikalavimo teisę O. G. atžvilgiu bei turi teisę be O. G. sutikimo perleisti šį reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jei tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Matyti, kad atsakovas nėra pateikęs vykdymui Vilniaus apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto minėtoje baudžiamojoje byloje (b. l. 106), nėra aiški O. G. turtinė padėtis. Pagal gyventojų registro duomenis, O. G. išvykęs į Estiją (b. l. 149), Lietuvoje darbo pajamų negauna (b. l. 150). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas priimti palikimą lėmė, kad atsakovas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovas gali realiai patenkinti reikalavimą, nukreipiant išieškojimą į O. G. turtą, t. y. nepateikė jokių duomenų, kad O. G. turi turto, pajamų, tinkamų išieškojimui. Kreditoriaus teisė susigrąžinti skolą gali būti pažeista ir skolininkui atsisakius palikimo trečiojo asmens naudai – sudarius vienašalį sandorį – atsisakymą nuo palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-98/2007). Todėl šiuo atveju laikytina, kad atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, nepadidino savo mokumo ir iš esmės sutrukdė kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, tuo pažeidė kreditoriaus teises.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nereikalauja taikyti ieškinio senaties termino.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio pasakytina, kad CK 5.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Nustatyta, kad atsakovo tėvas mirė 2011-11-12, o atsakovas nuo palikimo atsisakė 2011-11-23. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas nepraleidęs įstatyme nurodyto 3 mėnesių termino, pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir atsisakė palikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti, <...> tačiau kiekviena teisės norma turi būti aiškinama konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-98/2007). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ginčijamas sandoris buvo būtinas. Jeigu sandoris būtinas, actio Pauliana institutas negali būti taikomas. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas. Pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas minėtais pagrindais būtų įpareigotas atsisakyti palikimo. Atitinkamais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Atsakovas nurodė, kad atsisakė nuo palikimo tam, kad palikimas atitektų motinai, kadangi tokia buvo mirusio tėvo valia, be to, jis buvo įsipareigojęs atlyginti tėvams jų patirtas išlaidas, patirtas atsakovo reabilitacijai ir išlaikymui. Tačiau šiuo atveju palikėjas testamento nebuvo sudaręs, todėl konstatuotina, kad tinkama forma jo valia palikti turtą sutuoktinei nebuvo išreikšta. Atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais šiuo atveju, nesant tinkama forma išreikštos palikėjo valios, pagrindo vadovautis nėra. Matyti, kad galima tėvų parama atsakovui pastarajam gydantis, negaunant pajamų, buvo moralinio pobūdžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negalima teigti, kad atsakovo prievolė už tai atsilyginti tėvams, yra teisinė. Teigti, kad ieškovas turėjo pareigą išlaikyti motiną ir vykdydamas šią pareigą privalėjo atsisakyti priimti palikimą, pagrindo nėra, nes matyti, kad palikimo atsisakymo metu paties atsakovo turtinė padėtis iš esmės buvo sunkesnė, nei jo motinos, be to, į bylą nėra pateikti įrodymai, kad atsakovo motinai reikalingas išlaikymas (CK 3.205 straipsnis). Kasacinis teismas, spręsdamas dėl dovanojimo sandorio sudarymo būtinumo, yra išaiškinęs, kad apsisprendimas sudaryti turto dovanojimo sutartį negali būti visais atvejais grindžiamas įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti tėvus vykdymu. Geranoriškas paramos teikimas yra įmanomas keliais būdais, gali būti vykdomas įvairiomis formomis, gyvenant atskirai nuo tėvų ir ne vienoje šalyje. Kaip tai bus atliekama konkrečiu atveju, paliekama šalių nuožiūrai, todėl turto perdavimas, kaip parama tėvams, nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne būtinumo. Dėl to tokio actio Pauliana pagrindu ginčijamo turto dovanojimo tėvams sandorio sudarymas neprivalomas ir sandoris pripažintinas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2001). Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuotina, kad atsakovo atsisakymas nuo palikimo nebuvo būtinas, t. y., skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

CK 6.66 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytos sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), t. y. buvo nesąžiningas. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Vertinant atsakovo sąžiningumą objektyviuoju požiūriu darytina išvada, kad atsiradus palikimui, iš kurio galimas įpėdinis gali įvykdyti prievolę ar didžiąją jos dalį, įpėdinis, būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, siekdamas įvykdyti skolinius reikalavimus, privalėjo elgtis taip, kad nepažeistų kreditoriaus interesų, t. y. priimti atsiradusį palikimą. Vertinant atsakovo sąžiningumą subjektyviuoju požiūriu matyti, kad atsakovas aiškiai žinojo ir suprato turimą neįvykdytą prievolę, žinojo apie vykstantį išieškojimo procesą, jis, atsižvelgiant į jo amžių, individualias savybes, žinojo ir turėjo žinoti, kad atsisakymo priimti palikimą sandoris pažeis kreditoriaus interesus, nes palikimą sudarantis turtas atiteks artimam asmeniui, motinai, o ne bus panaudotas jo skoliniams įsipareigojimams įvykdyti. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nebuvo sąžiningas, sudarydamas ginčijamą sandorį.

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y., žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Trečiasis asmuo D. L. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ji neturi nei turtinio, nei moralinio įsiskolinimo nei vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų. Tačiau trečiojo asmens D. L. sąžiningumo ar nesąžiningumo faktas nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai svarbus. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė palikimo, t. y., atliko neatlygintiną sandorį, be to, sandoris buvo vienašalis. Todėl teismas, spręsdamas atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, nėra saistomas aplinkybių dėl trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Esant šioms aplinkybėms, tenkintini ieškinio reikalavimai, atsakovo pareiškimas, kuriuo E. L. atsisakė jam priklausančio palikimo dalies 2011-11-12 mirus tėvui L. L., pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ieškovo naudai iš atsakovo nukreiptinas 69 414,15 Lt išieškojimas į pagal įstatymą paveldėtą ir trečiojo asmens valdyme esantį turtą.

Dėl priešieškinio.

Atsakovas priešieškiniu reikalauja nukreipti 69 414,15 Lt įsiskolinimo pagal 2007-11-29 taikos sutartį civ. byloje Nr. 2-785-101/2007 išieškojimą ieškovo naudai į įsiteisėjusiu 2011-05-19 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civ. byloje Nr. 1-74/2012 nustatytą atsakovo reikalavimo teisę dalyje dėl 69 414,15 Lt priteisimo iš O. G.. Nustatyta, kad atsakovas 2012-03-27 pateikė ieškovui pasiūlymą dėl įsiskolinimo padengimo būdo, kuriuo pasiūlė apsvarstyti galimybę dėl E. L. reikalavimo teisės perėmimo dalyje dėl 70 000 Lt išieškojimo iš O. G. (b. l. 109). Reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų arba sutarties pagrindu (CK 6.101 straipsnis). CK 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad ieškovas be jokio pagrindo atsisakė sudaryti su juo reikalavimo perleidimo sutartį. Pabrėžtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas nurodė, kad su atsakovu nėra sudaręs reikalavimo perleidimo sutarties ir neketina jos sudaryti. Nėra įstatyme nustatytų pagrindų, pagal kuriuos ieškovas privalėtų su atsakovu sudaryti minėtą sutartį. Todėl, tenkinant ieškinio reikalavimą, būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Kartu pripažintina, kad vykdymo procese pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas gali būti sprendžiama dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovo turimą reikalavimo teisę į O. G.. Tačiau išieškojimo nukreipimas vien tik į šią reikalavimo teisę, kaip prašo atsakovas priešieškinyje, pažeistų ieškovo interesus. Kaip jau buvo minėta, atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad ieškovas galėtų realiai patenkinti reikalavimą, nukreipiant išieškojimą į O. G. turtą, t. y. nepateikė jokių duomenų, kad O. G. turi turto, pajamų, tinkamų išieškojimui. Atsakovas pats nėra pradėjęs vykdymo proceso dėl išieškojimo iš O. G.. Atsakovas nurodė, kad išieškojimo jis nepradėjo dėl sunkios turtinės padėties, tačiau pagal teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. IR-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 punktą, atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Taigi atsakovas turi teisę kreiptis į antstolį ir prašyti atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti, tačiau to nepadarė. Dėl šių argumentų atsakovo priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis (b. l. 5), 1700 Lt išlaidos už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą (b. l. 63, 146). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybei iš atsakovo priteistinos 36,67 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB „AUTOŪKIS“, juridinio asmens kodas 121494966, ieškinį tenkinti, atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 2011-11-23 pareiškimą, kuriuo jis atsisakė jam priklausančio palikimo dalies 2011-11-12 mirus tėvui L. L., negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Nukreipti 69 414,15 Lt išieškojimą ieškovo UAB „AUTOŪKIS“, juridinio asmens kodas 121494966, naudai į atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įstatymą paveldėtą ir D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valdyme esantį turtą.

Priteisti ieškovui UAB „AUTOŪKIS“, juridinio asmens kodas 121494966 iš atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 36,67 Lt (trisdešimt šešis Lt šešiasdešimt septynis ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (sumokėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir pateikti teismui sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.