- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- A2.9.-1659-982/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01190-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Pažeidėjas
- J. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 181 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 4 d. J. L. nepanaudojo motinos valdžios savo sūnaus E. L., gim. (duomenys neskelbtini), interesams, ko pasėkoje Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, kartu su kitais klasės draugais elgėsi chuliganiškai, kabinėjosi prie klasės draugo E. D., dėl ko E. D. prasidėjo nervinis priepuolis ir jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, vaikas buvo pristatytas į Kauno klinikas, t. y. nevykdė tėvų valdžios, kurios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str.
J. L. pripažino, kad jos sūnus E. L. mokykloje elgėsi netinkamai, tačiau teigė, kad neturėtų būti baudžiama, nes sūnų auklėja, jį drausmina ir tėvų valdžią panaudoja. Ji paaiškino, kad jos sūnus, konfliktinėje situacijoje buvo sugriebęs ir parvertęs ant mokyklos minkštasuolio savo klasioką E. D. bei tvirtino, kad jis nesiekė nuskriausti savo klasioko. Pripažino, kad jos sūnus turi raidos sutrikimų, nėra tas, kuris pats sėdėtų prie pamokų, nori pritapti prie draugų, darančių jam neigiamą įtaką, yra judrus, gavęs keletą pastabų elektroniniame dienyne, tačiau ji deda visas įmanomas pastangas jį auklėdama, ugdydama bei drausmindama. Apie jo elgesį yra kalbėjusi su socialine darbuotoja, tačiau tvirtino, kad niekada nėra buvusi iškviesta į mokyklą nei socialinės darbuotojos, nei auklėtojos, o toks incidentas įvyko pirmą kartą. Nurodė, kad augina tris vaikus ir laukiasi ketvirto, šeima jai yra didžiausia vertybė ir ji stengiasi auklėti ir ugdyti savo vaikus tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 181 str. 1 d. pažeidimo faktą ir J. L. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015-02-04 nuvykę pagal Pagalbos specialioms tarnyboms pranešimą, įvykio vietoje rado 12 metų berniuką, turintį specialų poreikių, kurį buvo ištikęs nervinis priepuolis, jis buvo agresyvu, mėtė daiktus, buvo reikalinga policijos pareigūnų pagalba užtikrinant medicinos darbuotojų saugumą (b. l. 3), E. D. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2015-02-04 Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos koridoriuje prie jo priėjęs E. L., jį pagriebęs už rankos ir galvos, parvertė ant koridoriuje esančio minkštasuolio. Tuomet jam į veidą trenkė Ž. B., paskui N. G., E. jį tebelaikė, o G. A. stovėjo šalia ir iš jo juokėsi, vadino nevykėliu ir kitais necenzūriniais žodžiais, tuomet jis pradėjo verkti, nes jautėsi labai pažemintas visų akivaizdoje. Tuomet E. jį paleido ir visi nuėjo, nueidamas E. jam parodė necenzūrinius gestus. Po pamokų grįžęs namo, pradėjo verkti ir mamai pasakoti kas nutiko mokykloje, toliau kas vyko jis nebeatsimena (b. l. 4), S. D. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad sūnus E. D. grįžo iš mokyklos verkdamas ir papasakojo, kad mokykloje iš jo tyčiojosi ir jį sumušė G. A., N. G., Ž. B. ir E. L., po to sūnui prasidėjo traukuliai, jis nukrito ant žemės ir rėkė, kad nusižudys, jeigu jam dar kartą reikės eiti į mokyklą, kadangi sūnaus būklė blogėjo iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kartu atvažiavo ir policijos pareigūnai (b. l. 5), V. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ji yra Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos socialinė pedagogė, jų mokyklos mokiniai G. A., N. G., Ž. B. ir E. L. nuolat mokykloje kelia problemas, jie šaiposi iš kitų klasės draugų, jaučiasi klasės vadovais ir nustatinėja savo tvarką. Apibūdinant E. L. nurodoma, kad jis jis yra vienas iš tos grupelės narių, kurie tyčiojasi ir engia silpnesnius, lėtesnius klasės draugus. Teigiama, kad jis nėra patyčių iniciatorius, tačiau juose dalyvauja. Yra sulaukusi jo klasės draugų nusiskundimų, kad E. juos apmėtė saldainių gabaliukais, kad rodo necenzūrinius ženklus, kad šaiposi (b. l. 6), tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (b. l. 7), E. L. paaiškinimas, kuriame jis pripažino, kad jis buvo sugriebęs Ernestą ir jį laikė, o tuo metu prie jų priėjęs N. trenkė E. per veidą, šalia buvo G. ir Ž., viskas truko trumpai, nes E. pradėjus verkti, jį paleido ir nuėjo į pamoką. E., atėjęs į pamoką, atrodė sveikas, ganėtinai linksmas, niekam nieko nepasisakė, kad jam negerai, taip pat nurodė, kad nenorėjo nuskriausti E. (b. l. 8), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad J. L. administracine tvarka nebausta (b. l. 10), N. G., G. A. ir Ž. B. paaiškinimai, kuriuose jie patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybės (b. l. 11, 12, 13), tarnybinis pranešimas dėl profilaktinio pokalbio su G. A., N. G., Ž. B. ir E. L., kuriame nurodoma, kad vaikai savo klasės draugo atsiprašė, pažadėjo daugiau nebenusižengti (b. l. 14).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. vasario 4 d. E. L., būdamas mokykloje, savo klasės draugo E. D. atžvilgiu elgėsi chuliganiškai, siekdamas savo tikslų, naudojo prieš jį jėgą, necenzūrinius gestus. Teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodama apie sūnaus netinkamo elgesio polinkius, jį auklėjo ir drausmino, dėjo dideles pastangas jį ugdydama, tačiau konstatuoja, kad jos buvo nepakankamos. Tokią išvadą teismas daro vertindamas E. L. elgesį, kuris E. D. atžvilgiu buvo itin šiurkštus, netinkamas ir nepateisinamas, socialinės darbuotojos charakteristiką ir kitus duomenis, kurie rodo, kad E. L. stokoja tinkamų konfliktų su bendraamžiais sprendimų bei socialinio bendravimo įgūdžių. Taigi konstatuotina, J. L. nepanaudojo tėvų valdžios vaiko interesams, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams numato įspėjimą. Kaip matyti, už šį pažeidimą, kai jis padaromas pirmą kartą, įstatymo leidėjas yra numatęs tik vienintelę ir pačią švelniausią administracinę nuobaudą – įspėjimą. Iš to seka, kad nustačius šio pažeidimo faktą, nepriklausomai nuo pažeidimo padarymo aplinkybių, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės, lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, gali būti skiriama tik ši nuobauda. Tokiu būdu, tiek nustačius, kad pažeidimas padarytas visiškai ignoruojant tėvų pareigas, tiek ir tais atvejais, kai tėvai savo pareigas vykdė, tačiau jų pastangos nebuvo pakankamos, turėtų būti baudžiama vienodai, o tai, teismo nuomone, būtų neteisinga.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
J. L. administracine tvarka nebausta ir administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji yra nėščia (ATPK 31 str. 1 d. 9 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į J. L. asmenybę, t.y., kad ji yra daugiavaikė besilaukianti mama, deda pastangas ugdydama savo sūnų E. L. bei diegdama jam socialines vertybes, jo sūnaus veiksmai buvo padaryti mokykloje, kai realios galimybės daryti tiesioginę įtaką jo elgesiui ji neturėjo, nors žinojo apie savo sūnaus netinkamo elgesio polinkius, tačiau iš mokyklos administracijos tiesiogiai dėl jo nusiskundimų nėra gavusi, teismas mano, kad skirti, kad ir pačią švelniausią administracinę nuobaudą, būtų nei teisinga nei protinga. Konstatuotina, kad vien bylos nagrinėjimas teisme atliko administracinės nuobaudos paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 181 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., tačiau administracinės nuobaudos neskirti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.