- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-312-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21094-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- D. L., K. Š.
- Ieškovas
- BUAB „Komodum“
- Trečiasis asmuo
- D. A., V. Š., K. P.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Komodum“ ieškinį atsakovams D. L. ir K. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys D. A., V. Š. ir K. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas pripažinti negaliojančiu pirkimo-pardavimo sandorį tarp BUAB „Komodum“ ir D. L. dėl automobilio Fiat Ducato, identifikavimo Nr.ZFA25000001072969, pardavimo ir taikyti vienašalę restituciją – iš D. L. ir K. Š. solidariai priteisti 76 869,66 Lt (22 262,99 Eur).
Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir Vokietijos pilietis F. B. 2013-05-18 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 31 860 Eur kainą nupirko 2006 m. gamybos automobilį Fiat Ducato, identifikavimo kodas ZFA25000001072969. Pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta jokių pastabų dėl perkamo automobilio būklės, todėl darytina išvada, kad automobilio kaina atitiko automobilio vertę. Sutartį ieškovo vardu pasirašė ieškovo direktorius K. Š.. 2013-06-17 ieškovas išrašė atsakovui D. L. sąskaitą-faktūrą, pagal kurią atsakovas D. L. įsipareigojo sumokėti už automobilį Fiat Ducato 1 350 Lt. Tą pačią dieną buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr.0274780, pagal kurį atsakovas D. L. sumokėjo ieškovui šią sumą. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-19 iškėlė ieškovui bankroto bylą. Automobilis atsakovui D. L. buvo parduotas už 81 kartą mažesnę kainą, negu buvo įsigytas. Toks nuostolingas sandoris pažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovas K. Š., veikdamas ieškovo vardu, kartu su atsakovu D. L., sudarydami ginčijamą sandorį, veikė nesąžiningai. UAB „Krasta auto“ (oficialaus Fiat automobilių atstovas) 2014-06-17 detalių pardavimo informacijoje nurodė, kad bendra reikiamų automobilio variklio ir pavarų dėžės keistinų detalių kaina su PVM sudaro 33 136,55 Lt. Kadangi automobilis buvo nupirktas už 31 860,00 Eur (110 006,21 Lt.), o po mėnesio jis su variklio ir pavarų dėžės defektais parduotas atsakovui D. L. už 1 350 Lt, tai automobilio su pavarų dėžės ir variklio defektais kaina yra 76 869,66 Lt, kuri nustatyta iš automobilio pirkimo kainos atėmus variklio ir pavarų dėžės keistinų detalių kainą. Atsižvelgiant į tai, kad šio ginčo atveju restitucija natūra yra negalima, nes automobilis perleistas dar kelis kartus, ieškovas prašo, pripažinus negaliojančiu automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo D. L., taikyti restituciją atlyginant automobilio vertę piniginiu ekvivalentu, t.y. priteisiant 76 869,66 Lt dydžio kompensaciją iš atsakovų D. L. ir K. Š. solidariai.
Atsakovas K. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas D. L. su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas D. L. nurodė, kad nei automobilis, nei su juo susiję dokumentai atsakovui perduoti nebuvo, taip pat nebuvo surašytas automobilio priėmimo-perdavimo aktas. Prieš sudarant sandorį, atsakovas K. Š. pareikalavo, kad atsakovas D. L. tokiomis pačiomis sąlygomis, t.y. už 1 350 Lt, „parduotų“, t.y. pasirašytų pirkimo-pardavimo sutartį, automobilį atsakovo K. Š. nurodytam asmeniui, todėl atsakovas D. L. 2013-06-20 sutartimi ginčo automobilį formaliai perleido trečiajam asmeniui D. A.. Atsakovui D. L. buvo paaiškinta, kad automobilis yra su defektais, todėl ieškovas negali šio automobilio naudoti pagal paskirtį. Automobilio kaina ginčijamo sandorio sudarymo metu galėjo būti iš viso neigiama, kadangi iš byloje pateiktų skelbimų išrašų matyti, kad vėlesnių metų gamybos toks automobilis kainuoja apie 16 000 Lt, o defektų pašalinimo kaina sudarytų apie 30 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo D. L. 2013-06-17 sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ab initio bei taikė restituciją priteisiant grąžintino turto ekvivalentą pinigais; priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų K. Š. ir D. L. 21 872 Eur skolą ir lygiomis dalimis 853,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos. BUAB „Komodum“ kreditorių patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendra suma 2015-03-13 sudarė 58 156,34 Eur. Bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Komodum“ balanse apskaityto turto vertė siekė 72 018,84 Lt. Ginčijamu sandoriu automobilis buvo parduotas beveik 82 kartus pigiau nei buvo įsigytas, taip buvo žymiai sumažinta UAB „Komodum“ turto masė. Įrodymų, kad UAB „Komodum“ privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį arba tokį sandorį buvo būtina sudaryti verslo ekonomijos ar verslo efektyvumo požiūriu, byloje nepateikta. Faktą, jog UAB „Komodum“, sudarydama ginčijamą sandorį, žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, patvirtina tai, jog praėjus mažiau nei dviem savaitėms po ginčijamo sandorio sudarymo UAB „Komodum“ direktorius (atsakovas) K. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo. Atsakovas D. L. iš esmės pats pripažino, kad, sudarant ginčijamą sandorį, jis nebuvo sąžiningas, kadangi UAB „Komodum“ vadovo K. Š. prašymu įsigijo automobilį su tikslu parduoti jį kitam asmeniui. Be to, elgesys, kai tiesioginiais ar netiesioginiais veiksmais sumažinamas įmonės turtas, negali būti laikomas sąžiningu. Sudarydamas ginčijamą sandorį, atsakovas D. L. turėjo suvokti, kad automobilis parduodamas už neprotingai mažą kainą. Nesant duomenų, kad automobilis buvo neeksploatuotinas ar neremontuotinas, vien atžyma pinigų priėmimo kvite dėl pavarų dėžės ir variklio defektų nėra pakankamas pagrindas teismui pripažinti atsakovų veiksmus sąžiningais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas 2013-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį CK 6.66 str. pagrindu pripažino negaliojančia ab initio.
Spręsdamas dėl restitucijos taikymo būdo, teismas nurodė, kad automobilis yra daiktas, kurio vertė dėl eksploatacijos ilgainiui mažėja. Nuo ginčijamo sandorio sudarymo praėjo vieneri metai ir devyni mėnesiai. Todėl restitucijos taikymas natūra neatitiktų restitucijos tikslų ir reikštų šalių turtinių interesų disproporciją. Be to, automobilis po ginčijamo sandorio sudarymo buvo perleistas tretiesiems asmenims dar tris kartus, todėl galimybė taikyti restituciją natūra atsirastų tik nuginčijus visas minėtas sutartis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad restitucijos taikymas natūra šiuo atveju yra negalimas.
Spręsdamas dėl priteistino piniginio ekvivalento dydžio, teismas nurodė, kad ginčo automobilis buvo įsigytas už 110 006,21 Lt. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo automobilio pirkimo kaina neatitinka jo tikrosios (rinkos) vertės. Parduodant automobilį, pinigų priėmimo kvite buvo nurodyta, kad automobilis turi variklio ir pavarų dėžės defektus. Ieškovui pasikreipus į Fiat atstovą Lietuvoje, pastarasis pateikė informaciją, kad tokių detalių pirkimo kaina yra 33 136,55 Lt. Ieškovas, apskaičiuodamas grąžintino turto vertės ekvivalentą pinigais, iš parduoto automobilio vertės atėmė automobilio defektinių detalių kainą (33 136,55 Lt), tačiau iš šios sumos neatėmė atsakovo D. L. už automobilį sumokėtos kainos (1 350 Lt). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad grąžintino turto ekvivalentas pinigais sudaro 75 519,66 Lt (110 006,21 Lt - 33 136,55 Lt - 1 350 Lt).
Teismas taip pat nurodė, kad nuginčytą sandorį UAB „Komodum“ vardu su atsakovu D. L. sudarė įmonės vadovas (atsakovas) K. Š.. Atsakovas K. Š., būdamas UAB „Komodum“ vadovu, privalėjo veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat paisyti įmonės kreditorių interesus. UAB „Komodum“, kurio vardu veikė atsakovas K. Š., veiksmai, kuriais įmonė pardavė automobilį už beveik 82 kartus mažesnę kainą, tokiu būdu sumažinant įmonės turtą bei galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais, byloje jau yra pripažinti nesąžiningais (neteisėtais). Dėl tokių atsakovo K. Š. neteisėtų veiksmų atsiradusia žala pripažintini įmonės nuostoliai, patirti sudarius įmonei žalingą automobilio pardavimo sandorį. Teismas sprendė, kad žalos dydį nagrinėjamu atveju atitinka sprendimu nustatytas grąžintino turto piniginis ekvivalentas, t.y. 21 872,00 Eur (75 519,66 Lt). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovo K. Š., kaip įmonės vadovo, visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos byloje yra nustatytos.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovams solidariąją prievolę. Nors nagrinėjamu atveju atsakovų prievolė ieškovui kilo skirtingais pagrindais, t.y. atsakovo D. L. prievolė kilo iš nuginčyto sandorio pasekmių – restitucijos taikymo, o atsakovo K. Š. – iš įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo, tačiau abiejų atsakovų prievolė kilo iš to paties sandorio. Atsižvelgdamas į tai, kad priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos iš esmės yra tapatus, į tai, kad atsakovų prievolė yra nedali, kadangi atsakovų prievolės apimtis ieškovui yra vienoda, teismas ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 21 872 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Atsiliepimas
1. Atsakovas D. L. neketino įsigyti automobilio nuosavybės teise, nesumokėjo 2013-06-17 sutartyje nurodytos automobilio pardavimo kainos, automobilis atsakovui D. L. nebuvo perduotas. Atsakovas K. Š. paprašė atsakovą D. L. formaliai įsigyti automobilį, kad šis automobilis iš karto būtų perleistas atsakovui K. Š. ar kitiems su juo susijusiems asmenims. Ginčijamas automobilio pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, ir yra negaliojantis. Todėl šiuo atveju negalėjo būti taikoma restitucija, nes atsakovas D. L. nėra ginčijamo sandorio šalimi.
2. Teismas, nustatydamas automobilio vertę, rėmėsi tik tarp ieškovo ir Vokietijos piliečio F. B. 2013-05-18 sudarytoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio pardavimo kaina ir visiškai ignoravo faktą, kad ieškovas nepateikė jokių kitų šią kainą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas D. L. pateikė įrodymus, kad automobilis 2013-05-18 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigytas už žymiai didesnę nei rinkos kainą.
Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Atsiliepimas
1. Atsakovo D. L. teiginiai, kad ginčijamas sandoris yra niekinis, vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija, siekiant išvengti nesąžiningu sandoriu sukeltų teisinių pasekmių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas D. L. sumokėjo ieškovui už automobilį grynais pinigais 1 350 Lt, VĮ Regitrai buvo pateikti duomenys apie naują automobilio valdytoją – atsakovą D. L., 2013-06-20 pirkim-pardavimo sutartimi atsakovas D. L. automobilį pardavė trečiajam asmeniu D. A.. Taigi, ginčijamas sandoris buvo sudarytas ir įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatė visas sąlygas, būtinas ginčijamą sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. pagrindu.
3. Teismas, spręsdamas dėl turto ekvivalento, teisingai nustatė automobilio vertę. Objektyvių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, kad automobilio pirkimo kaina neatitiko jo vertės, į bylą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Byloje taip pat nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2013-05-18 pirkimo-pardavimo sutartimi iš Vokietijos piliečio F. B. už 31 860 Eur kainą nupirko automobilį Fiat Ducato, identifikavimo Nr.ZFA25000001072969. 2013-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas automobilį už 1 350 Lt (390,99 Eur) kainą pardavė atsakovui D. L.. 2013-06-17 ieškovo išrašytame pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad automobilis turi variklio ir pavarų dėžės defektus. 2013-06-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas D. L. automobilį už 1 350 Lt (390,99 Eur) kainą pardavė trečiajam asmeniui D. A.. 2013-06-25 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo D. A. automobilį už 1 350 Lt (390,99 Eur) kainą pardavė trečiajam asmeniui V. Š.. 2013-07-24 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo V. Š. automobilį už 1 200 Lt (347,54 Eur) kainą pardavė trečiajam asmeniui K. P.. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-29 nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą.
Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus interesus, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 2 d.). CK 66 str. įtvirtintas actio Pauliana institutas taikomas, kai nustatomas šios jo taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo. nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo D. L. nesąžiningumą, nurodydamas, kad 1 350 Lt kaina, už kurią automobilis buvo parduotas atsakovui D. L., neatitiko protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl atsakovas D. L., sudarydamas tokį sandorį, turėjo suvokti, jog automobilis parduodamas už neprotingai mažą kainą. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
2013-05-18 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis pagamintas 2006 metais. Iš ieškovo pateiktų skelbimų apie parduodamus automobilius matyti, kad 2007 m. sausio mėn. gamybos automobilis Fiat Ducato 2014 m. buvo parduodamas už 16 200 Lt (4 691,84 Eur) be mokesčių kainą, 2008 m. sausio mėn. gamybos automobilis Fiat Ducato 2014 metais buvo parduodamas už 14 500 Lt (4 199,49 Eur) kainą, nauji automobiliai Fiat Ducato 2014 metais buvo parduodami atitinkamai už 18 148 Eur (15 250 Eur be mokesčių) ir 18 999 Eur kainas. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis šiais skelbimais, nes nėra duomenų apie skelbimuose nurodytų automobilių komplektaciją, techninę būklę ir kitas individualias savybes, tačiau skelbimuose nurodyta, kad visi automobiliai yra dyzeliniai, kaip ir ginčo automobilis, panašaus arba tokio paties kaip ir ginčo automobilis variklio darbinio tūrio ir galios, naudoti automobiliai nebuvo daužti.
UAB „Autobrava“ 2015-04-22 pažymoje nurodyta, kad ginčo automobilio kaip naujo automobilio rinkos vertė galėjo būti 53 000 Lt (15 349,86 Eur) – 55 000 Lt (15 929,10 Eur) be PVM, ši kaina nustatyta atsižvelgiant į identiškos versijos ir panašios komplektacijos kaip ginčo automobilis automobilių vertę, kuriuos 2007 metais importavo ir pardavinėjo UAB „Autobrava“. Taigi, UAB „Autobrava“ 2015-04-22 pažymoje nurodyta naujų, identiškos versijos ir panašios komplektacijos kaip ginčo automobilis, automobilių Fiat Ducato kaina atitinka ieškovo pateiktuose skelbimuose apie parduodamus automobilius nurodytas naujų automobilių Fiat Ducato kainas, o skelbimuose nurodytos naudotų automobilių pardavimo kainos laikytinos atitinkančiomis identiškos versijos ir panašios komplektacijos kaip ginčo automobilis 2006 metų gamybos automobilių Fiat Ducato pardavimo kainas 2013-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (tikėtina, kad 15 349,86 Eur – 15 919,10 Eur (be mokesčių) naujo automobilio kaina po 6-7 eksploatavimo metų sumažėjo iki 4 691,84 Eur (be mokesčių) ar iki 4 199,49 Eur).
Esant įrodymams, kad naujo identiškos versijos ir panašios komplektacijos kaip ginčo automobilis automobilio Fiat Ducato kaina galėjo būti 15 349,86 Eur – 18 999 Eur, o 6-7 metus eksploatuoto automobilio kaina – 4 199,49 Eur – 4 691,84 Eur, nėra pagrindo teigti, kad 2013-05-18 pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria ieškovas įsigijo automobilį iš Vokietijos piliečio, nurodyta 7 metus eksploatuoto automobilio 31 860 Eur kaina atitiko tikrąją šio automobilio vertę.
2013-06-17 ieškovo išrašytame pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad automobilis turi variklio ir pavarų dėžės defektus. Byloje nekilo ginčas dėl šių defektų buvimo, taip pat dėl to, kad variklį ir pavarų dėžę reikia keisti. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovas, skaičiuojant prašomą priteisti piniginį ekvivalentą iš automobilio įsigijimo kainos atimdamas keistinų variklio ir pavarų dėžės kainą.
UAB „Krasta Auto“ užsakymo patvirtinime nurodyta, kad variklio ir pavarų dėžės kaina yra 33 136,55 Lt (9 597 Eur). Įvertinus, kad automobilio kaina 2013-06-07 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galėjo būti apie 4 199,49 Eur – 4 691,84 Eur, automobilis turėjo variklio ir pavarų dėžės defektus, dėl kurių šias detales reikėjo keisti, keistinų detalių kaina yra 9 597 Eur, be to, nėra įvertinta automobilio remonto kaina, darytina išvada, kad 2013-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 1 350 Lt (390,99 Eur) automobilio pardavimo kaina atitiko šio automobilio vertę.
Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovas D. L., įsigydamas automobilį 2013-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, žinojo ar turėjo žinoti, kad ieškovas šį automobilį 2013-05-18 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo už 31 860 Eur kainą, ar kad tarp atsakovų K. Š. ir D. L. buvo susitarimas ieškovo vardu įsigyti automobilį už žymiai didesnę kainą, nei šio automobilio vertė, o vėliau perleisti šį automobilį kitiems asmenims už žymiai mažesnę kainą, taip sumažinant ieškovo turtą ir ieškovo kreditorių galimybes atgauti iš ieškovo skolas. Atsakovas D. L. nepatenka į CK 6.67 str. nurodytas asmenų, kurių nesąžiningumas preziumuojamas, kategorijas, atsakovas D. L. nebuvo ieškovo darbuotojas, kuriam galėjo būti žinomos automobilio įsigijimo 2013-05-18 pirkimo-pardavimo sutartimi aplinkybės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant nustatyto atsakovo D. L. nesąžiningumo sudarant 2013-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nėra pagrindo šią sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 6.66 str. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančia 2013-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir iš atsakovo D. L. ieškovo naudai priteista 21 872 Eur skola ir bylinėjimosi išlaidos naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį dėl 2013-06-17 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl restitucijos taikymo atsakovui D. L. atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Už advokato V. R. paslaugas atsakovas D. L. sumokėjo 1 080 Eur, ši suma priteistina iš ieškovo atsakovo D. L. naudai (CPK 98 str.). Kita UAB „Lexpro“ sumokėta suma už teisinę pagalbą atsakovo D. L. naudai nepriteistina, nes pagal formuojamą teismų praktiką išlaidos už teisinę pagalbą, sumokėtos asmenims, neturintiems teisės būti asmens atstovui teisme, nepriskirtinos nei prie išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), nei prie kitų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Apeliacinis skundas apmokėtas 492 Eur žyminiu mokesčiu. Pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p. atsakovas D. L. yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Todėl už atsakovą D. L. žyminį mokestį sumokėjusiam E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžintinas 145 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2015-04-28, ir 347 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2015-05-18 (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 21 872 Eur skolą ieškovo naudai iš atsakovų D. L. ir K. Š. solidariai, sprendė, kad 21 872 Eur atsakovo K. Š. skola ieškovui atsirado ne iš restitucijos taikymo, pripažinus negaliojančia 2013-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, bet atsakovui K. Š. pažeidus CK 2.87 str. įtvirtintas įmonės valdymo organo pareigas, parduodant automobilį už 82 kartus mažesnę kainą, nei šis automobilis buvo įsigytas. Kaip jau nurodyta, byloje esantys įrodymai duoda pagrindą teigti, kad automobilį ieškovas, atstovaujamas atsakovo K. Š., 2013-05-18 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo už žymiai didesnę kainą, nei galėjo būti šio automobilio vertė. Atsakovas K. Š. teismo sprendimo neskundė. Atsižvelgiant į tai, ta aplinkybė, kad yra atmestas ieškinys dalyje dėl 2013-06-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, neturi įtakos teismo sprendimo daliai dėl skolos priteisimo iš atsakovo K. Š..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo mėn. 27 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2013-06-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir iš atsakovo D. L. ieškovo BUAB „Komodum“ naudai priteista 21 872 Eur skola ir bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dėl 2013-06-17 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl restitucijos taikymo atsakovui D. L. atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Komodum“ atsakovo D. L. naudai 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Grąžinti E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 145 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2015-04-28, ir 347 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2015-05-18