Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S., E. L. ieškinį atsakovams V. S., A. S. dėl neturtinės žalos priteisimo, termino kreditorių reikalavimams paveldėtojams pareikšti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovai savo reikalavimus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2009-06-07 21.40 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose rasti negyvi A. S. ir K.J. S., 2009-06-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčių nustatymui, 2009-06-10 tarnybiniu pranešimu, gavus 2009-06-09 eksperto telefoninį pranešimą, jog A. S. mirtis yra smurtinė, konstatuota, kad K.J. S. rankomis pasmaugė savo žmoną, tai yra ją nužudė, ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d., E. L. bei V. S. pripažinti nukentėjusiaisiais, Skuodo rajono apylinkės prokuratūros 2009-07-07 prokuroro nutarimu (toliau – Nutarimas) ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje Nr.84-1-00095-09 nutrauktas 2009-07-07 Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nes kaltininkas K.J. S. yra miręs, Nutarime konstatuota, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog prieš A. S. smurtą vartojo jos vyras K.J. S., todėl yra pagrindo manyti esant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., sudėtis: K.J. S. 2009 m. birželio mėn. laikotarpiu nuo 4 iki 5 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), savo bute, kilus tarpusavio konfliktui tarp jo ir A. S., tyčia rankomis pasmaugė A. S., kuri mirė nuo asfiksijos, K.J. S. išgėrė stipriai veikiančių medikamentų, dėl ko mirė apsinuodijęs medikamentais (b. b. byla Nr.84-1-00095-09, 2, 3, 115-116 l.). K.J. S. sūnėnui V. S. 2009-09-29 buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į K.J. S. priklausiusį butą, esantį Mosėdžio g. 13-1, Skuodo m. (1 t. 167 l.), K.J. S. dukrai A. S. 2009-09-18 išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į piniginį indėlį su priskaičiuotais procentais, A. S. priėmė palikimą pagal apyrašą (1 t. 168, 170, 178 l.). V. S. ir E. L. 2009-11-27 ir 2009-12-04 sprendimais dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu nuspręsta išmokėti kiekvienam po 3900 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją (1 t. 17-19, 66-68 l.).

Ieškovai prašo priteiti iš K.J. S. turto paveldėtojų neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.289 str. 1 d. pagrindu, kurioje nustatyta, kai įpareigotas asmuo miršta, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami įpėdiniams. Įpareigotu asmeniu laiko K.J. S., jį kaltina nužudžius jų motiną A. S., dėl kurios mirties ieškovai patyrę neturtinę žalą.

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), kuri atlyginama įstatymo numatytais atvejais (CK 6.50 str. 2 d.), civilinei atsakomybei dėl žalos atlyginimo taip pat būtinos ir tam tikros sąlygos, tai yra ne tik žala, bet ir asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.) bei priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Minėta, kad ieškovai kaltina K.J. S. jų mamos A. S. nužudymu, tai yra nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., padarymu. Pažymėtina, kad asmuo laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tai yra tik nešališkam, nepriklausomam teismui baudžiamojo proceso metu ištyrus bei įvertinus duomenis, kuriais grindžiama asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo. Šioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio nėra, Nutarimas nėra prejudicinę galią turintis dokumentas (CPK 182 str.). Ieškovai neteisėtus veiksmus ir kaltę įrodinėja ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, Nutarimu, liudytojų parodymais. Iš Nutarimo, matyti, kad prokuroras prielaidą dėl K.J. S. kaltės padarė remdamasis įvykio vietos apžiūros protokolu, kad butas yra pirmame aukšte, į jį patekta išmušus balkono langą, nes durys užrakintos, raktas duryse iš vidaus, langai visi uždaryti iš vidaus, Teismo medicinos specialisto išvada Nr.M 326/09(03), joje nurodyta, kad K.J. S. mirė nuo apsinuodijimo benzodiazepinų grupės medikamentais, Teismo medicinos specialisto išvada Nr.M 327/09(03), kurioje nurodyta, kad A. S. mirė nuo asfiksijos, suspaudus kaklo organus, kaklo sužalojimai gavosi nuo tiesioginio trauminio spaudžiamojo poveikio į kaklo apatinės dalies priekinį paviršių iš priekio į užpakalį, liudytojų V. S., A. S., S,G, V. S., A. L., D. S. parodymais apie tai, kad K.J. S., būdamas neblaivus priekaištaudavo žmonai dėl neištikimybės, vartojo prieš ją smurtą, S. G. parodymais, jog A. S. 2009-06-03 skambino ir kvietė ateiti pietų, 2009-06-04 buvo atėjusi per pietus, bet niekas nedarė durų, vakare paskambinus S., atsiliepė K.J. S. ir pasakęs, kad A. S. išėjusi pas brolį ir padėjęs ragelį, 2007-01-04 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K.J. S. apsinuodijimo medikamentais medžiagoje Nr.84-AT-00003-07, 2007-05-02 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. S. sumušimo, nes ji savo vyrui dėl sumušimo pretenzijų neturi. Kaip matyti, Nutarime nieko neapsisakoma dėl byloje surinktų duomenų prieštaringumo. Minėti liudytojai nurodė, kad K.J. S. priekaištaudavo žmonai bei smurtą vartodavo tik būdamas neblaivus, tačiau mirusio K.J. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, o A. S. kraujyje jo rasta 0,42 promilės, visiškai nevertintas K.J. S. priešmirtinis laiškas, kuriame nėra jokio prisipažinimo dėl žmonos nužudymo. Byloje nebuvo renkami tiesioginiai įrodymai, neatliktos abiejų asmenų DNR ekspertizės, nors jau 2009-06-09 buvo gauta informacija, kad A. S. mirtis yra smurtinė, įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo ekspertas. Iš to seka, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo keliamos jokios kitos versijos, o tik buvo siekiama patvirtinti 2009-06-10 tarnybiniu pranešimu konstatuotą nusikalstamos veikos pagal BK 129 str. 1 d. padarymą. Pažymėtina, kad BPK 3 str. 1 d. 7 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. A. S. ir K.J. S. buvo rasti negyvi vienu metu, tai yra 2009-06-07, 2009-06-08 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėtų asmenų mirties priežasties nustatymo, tačiau jau po dviejų dienų ikiteisminis tyrimas tęsiamas dėl A. S. nužudymo, kvalifikuojant mirusiojo K.J. S. veiką pagal BK 129 str. 1 d., ir baudžiamasis procesas nutraukiamas tik 2009-07-07, konstatuojant, kad K.J. S. tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis pasmaugė savo žmoną, procesas turi būti nutraukiamas, nes kaltininkas K.J. S. yra miręs. Ieškovas E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad Nutarime aiškiai yra įvardintas nusikaltėlis, tačiau šioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio nėra, Nutarimas nėra prejudicinę galią turintis dokumentas (CPK 182 str.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovai aiškino, kad K.J. S. mušdavo jų mamą, ieškovų prašymu apklausti liudytojai E. P., A. S., L. D., V. J. tvirtino matę A. S. su mėlynėmis, tačiau liudytojai P. Š., J. Z., D. S., švęsdavę su A. S. ir K.J. S. šventes, kurių metu buvo vartojamas ir alkoholis, teigia niekada nematę smurtaujančio K.J. S., priešingai, jiems atrodę, jog pora gražiai sugyvena. Pagrindinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis K.J. S. kaltę dėl A. S. nužudymo, ieškovai nurodo G. parodymus apie tai, kad ji 2009-06-04 buvo atėjusi per pietus, bet niekas nedarė durų, vakare paskambinus S., atsiliepė K.J. S. ir pasakęs, kad A. S. išėjusi pas brolį, nors, kaip aiškino liudytoja V. J., A. S. atėjusi nebuvo, bei tai, kad buto durys buvo užrakintos iš vidaus ir niekas į vidų patekti negalėjęs. Tačiau šios aplinkybės tik sudaro galimybę kilti prielaidai, kad K.J. S. padarė nusikalstamus veiksmus, nesant kitų duomenų, negalima daryti neginčytinos išvados, jog K.J. S. yra kaltas dėl sutuoktinės mirties.

Ieškovai nurodo, kad dėl svarbių priežasčių yra praleidę Civilinio kodekso 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui įpėdiniams pareikšti ir prašo jį atnaujinti. Palikimo atsiradimo diena sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.63 str. 1 d.), todėl ieškovai, manydami, kad įpėdiniai, tai yra atsakovai, privalo atlyginti jiems neturtinę žalą, savo reikalavimus turėjo pareikšti iki 2009-09-07, nes K.J. S. mirties diena nurodyta 2009-06-07. Aiškindamas Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-190/2009).

Ieškovė V. S. teigia tik iš Teisingumo ministerijos 2011-07-27 rašto, adresuoto broliui E. L., suupratusi, kad neturtinė žala nebus išmokama, nes negali pateikti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl žalos priteisimo, po mamos mirties jos būklė buvo pablogėjusi, gydėsi. Ieškovas E. L. į atsakovus iš karto po mamos mirties nesikreipęs, nes jam buvęs didžiulis stresas, sunkiai sirgusi žmona. Abu nurodo buvę įsitikinę, kad ieškinį gali reikšti per tris metus. Tačiau nė vienas iš ieškovų nepateikė įrodymų, kad jie iš tikrųjų dėl sunkios ligos nebūtų galėję įgyvendinti savo teisių, abu ieškovai dalyvavo 2009-08-22 dalijantis mirusių K.J. S. ir A. S. turtą (1 t. 33 l.), su E. L. buvo atvykusi ir jo sutuoktinė, nors iš karto po K.J. S. mirties buvo žinoma, kad testamentu jam priklausiusį butą paliko V. S., o įstatyminė įpėdinė yra tik viena duktė A. S., ieškovai jiems jokių pretenzijų nereiškė. Teismo posėdžio metu duodami paaiškinimai, kad jie tikėjęsi, jog su jais bus atsiskaityta pardavus butą, nužudymu padarytai žalai atlyginti senaties negali būti, yra tik deklaratyvūs teiginiai, kurie negali būti pateisinimu asmens nerūpestingumui. Darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovai praleido trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių.

Nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinės žalos atlyginimui bei konstatavus, kad praleistas terminas reikalavimams pareikšti ir nesant pagrindo jo atnaujinti, neturtinės žalos dydžio klausimas nesprendžiamas.

Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamas ne didesnis, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. S. turėjo 4000 Lt išlaidų (2t., 135 l.), atsakovė A. S. – 7200 Lt (2 t. 130 Lt), prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatyto dydžio, todėl priteistinos solidariai iš ieškovų.

Ieškovams suteikta antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jų nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).

Netenkinus ieškinio, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinio netenkinti.

Priteisti solidariai iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei 7200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panaikinti 2011-12-05 ir 2012-10-08 nutartimis atsakovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.