- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- N-444-470-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarties K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. gruodžio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 7 d., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h, važiavo 106 km/h greičiu, kai buvo leidžiamas 50 km/h greitis. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172 punkto reikalavimus.
2007 m. gruodžio 18 d. nutarimu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 124 straipsnio 5 dalimi, 130² straipsnio pastaba, K. R. paskyrė 1500 litų baudą, pažeidimą įvertindamas 8 balais. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į tai, kad metų laikotarpyje KET pažeidimas padarytas pakartotinai (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Šalies argumentai
K. R. skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo panaikinti. Teigė, kad greičio neviršijo, tai gali patvirtinti S. P.. Pažymėjo, kad įrodymais administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, tuo tarpu nagrinėjamu atveju neaišku, kokiu pagrindu, kokiu prietaisu ir kokio automobilio greitis buvo išmatuotas. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai – jame gausu braukymų bei taisymų, neaiškiai nurodytas greičio matavimo prietaiso modelis ir gamyklinis numeris, nurodytų liudininkų jis nepasirašytas. Nutarime dėl administracinės nuobaudos paskyrimo neišdėstyti motyvai, nenurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės ir vieta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi skundą atmetė.
Nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 7 d. kelyje Vilnius-Švenčionys-Nemenčinė nuo 14 iki 23 valandos buvo vykdomas mišrusis bei neviešas patruliavimas, pasitelkiant vieną pažymėtą ir vieną nepažymėtą tarnybinę transporto priemonę, eismo kontrolė ir viešosios tvarkos palaikymas (b.l. 25). Užduotis buvo vykdoma vadovaujantis Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko įsakymu dėl Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnų patruliavimo. Užduoties vykdymui automobiliai buvo paskirti remiantis 2007 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko įsakymu ir paskirstymo padaliniams sąrašu. Automobilių greitis buvo matuojamas tinkamu naudoti greičio matavimo prietaisu „Berkut“ R Nr.0501060 (b.l. 17).
Užduotį vykdęs A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad patruliavimo metu pastebėjo automobilį, važiuojantį dideliu greičiu, kad greičio matavimo prietaisu užfiksavus 106 km/h greitį, automobilis buvo pradėtas persekioti. Iki šio įvykio K. R. nurodė nepažinojęs. Teigė, kad greičio matavimo metu kitų automobilių nebuvo. Paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole K. R. pats vietoj 50 km/h įrašė 70 km/h (b.l.37). Liudytojai P. B. bei D. P. teismo posėdyje parodė, kad iki pažeidimo nustatymo su K. R. pažįstami nebuvo. Jų parodymai iš esmės patvirtino liudytojo A. G. nurodytas su nagrinėjamo pažeidimo fiksavimu susijusias aplinkybes. Konstatuota, jog minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtina tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. K. R. teismui nenurodė motyvų, kurie galėtų būti pagrindu abejoti minėtų parodymų patikimumu, todėl jie laikyti objektyviais. Liudytojas S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba kartu su K. R., kad kartais su juo važiuoja namo. Iš jo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis aiškino aplinkybes apie įvykį, įvykusį vėliau negu nagrinėjamas teisme (jis kategoriškai tvirtino, kad kalba apie aplinkybes, vykusias po jo gimtadienio - S. P. gimęs gruodžio 13 dieną - tuo tarpu nagrinėjama situacija buvo 2007 m. gruodžio 7 d., apie 22 val., o skundžiamas nutarimas priimtas gruodžio 18 dieną). Nuspręsta, kad minėtas liudytojas arba aiškina apie kitą situaciją, galimai buvusią vėliau nei nagrinėjama teisme, arba duoda parodymus, siekdamas padėti savo pažįstamam išvengti administracinės atsakomybės. Dėl nurodytų aplinkybių jo parodymai įvertinti kaip neobjektyvūs. Teismo posėdžio metu K. R. patvirtino, kad pareigūnų surašytame protokole pats padarė pataisymus, nubraukdamas nurodytą leistiną 50 km/h greitį ir užrašydamas „70 km/h“, taip pat nubraukdamas užrašą „nedirba“ ir užrašydamas „studentas“, paaiškino taip pasielgęs impulsyviai (b.l. 37).
Teisme nustatyta, kad P. B. ir A. G. tikrai dalyvavo fiksuojant pažeidimą ir matė įvykį, to neginčijo ir K. R.. Pastarojo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių įvertinti kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jie prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams. Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.10), tarnybiniai pranešimai (b.l. 13-16), liudininkų paaiškinimai (b.l. 13-15) patvirtino, jog K. R. važiavo 106 km/h greičiu, leistiną greitį viršijo daugiau kaip 50 km/h ir šiais veiksmai padarė ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėta, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tik esminiai procesiniai pažeidimai, sąlygoję galimai neteisėto nutarimo priėmimą, daro skundžiamą nutarimą neteisėtu. Tuo tarpu byloje tokių pažeidimų nenustatyta, K. R. skundo motyvai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos žmogaus teisės bei proceso principai, atmesti kaip nepagrįsti.
Konstatuota, jog vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusia ATPK 130² straipsnio redakcija, už padarytą pažeidimą pagrįstai paskirti 8 balai. Atsižvelgus į tai, kad 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365 buvo pakeista ATPK 124 bei 130² straipsnių redakcija, atsisakant balų skaičiavimo bei administracinės nuobaudos skyrimo surinkus atitinkamą balų skaičių sistemos, todėl balų paskyrimas pažeidėjui šiuo atveju nesukelia pasekmių ir nelaikytinas administracine nuobauda, balus panaikinti nenustatyta teisinio pagrindo.
Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad K. R. nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus ir tai pagrįstai pripažinta jo administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe (b.l.19-20). Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Konstatuota, jog nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu K. R. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą patenkinti. Apeliantas pažymi, jog iš Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko įsakymo dėl Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnų patruliavimo neaišku, kurioje vietoje automobiliu „WV Vento", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patruliavo komisaras A. G.. Nors įsakymas parašytas 2007 m. gruodžio 7 d., visi pareigūnai patvirtino, jog jie patruliavo 2007 m. gruodžio 18 d. Apelianto teigimu, pareigūnai painiojosi, nes kai kurie iš jų apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes sužinojo tik iš jo skundo. Komisaras A. G. neteisingai nurodė, kad jis patruliavo kartu su D. P., nes D. P. patruliavo pažymėtame policijos automobilyje drauge su P. B. A. G. nurodė, jog užfiksavo greitį, stovėdamas nuo kelio ganėtinai toli, tačiau, apelianto teigimu, tai fiziškai buvo neįmanoma, kadangi vaizdą užstojo miško masyvas, o iš pareigūnų nubraižyto plano (b.l.18) akivaizdžiai matyti, kad jie greitį matavo 170 laipsnių kampu (greičio apribojimo (50 km/h) veikimo ruožas buvo ne daugiau 100 m). Siekiant nustatyti tiesą, prašo iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išreikalauti kelio Vilnius-Pabradė 20-24 kilometrų schemą su kelio ženklinimais. Pažymi, jog nors pareigūnas P. B. nurodė, kad jis patruliavo 10-15 metrų atstumu nuo kelio, A. G. teigė, kad P. B. ženklintas automobilis buvo nuo kelio apie 100 metrų atstumu. Pasakodamas apie įvyki, A. G. nurodo, jog, sustabdžius automobilį, prie jo tikrinti dokumentų priėjo P. B., kuris parodė greitį matavusį prietaisą. Tuo tarpu D. P. teigia, kad priėjo jis (taip ir buvo apelianto teigimu). Apeliantas teigia, jog greitį matavusio prietaiso jam niekas neparodė, D. P. jį nusivedė prie „WV Vento", kuriame vienas sėdėjo A. G., šis parodė prietaisu užfiksuotą greitį. Apelianto teigimu, pareigūnai painiojasi ir kalba netiesą, „neprisimindami" įvykio aplinkybių.
Apeliantas teigia, jog liudytojas S. P. tiksliai nurodė įvykio aplinkybes, tuo tarpu teisėja jį nuolat pertraukinėjo, darė pastabas ir uždavinėjo menamus klausimus. Be to, nuo įvykio praėjus nemažai laiko, liudytojas galėjo neprisiminti tikslios valandos ar dienos. Jei liudytojas būtų jį gynęs, datą būtų tikrai įsidėmėjęs. Apeliantas mano, jog subraukius protokolą, privalu buvo jį perrašyti, kad jis teisėtai pasinaudojo savo teise duoti paaiškinimus bei pataisė akivaizdžias klaidas. Apeliantas nesutinka su teismo pasisakymais dėl teisės aktų taikymo baudos balų atžvilgiu, pažymi, jog teismas nepagrįstai neišnagrinėjo greičio matavimo prietaiso naudojimo teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679-07).Teigia, kad įrodymai šiuo atveju buvo renkami neteisėtai, pažeidžiant galiojančias Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės normas.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pašalinti ikiteisminio tyrimo metu atsiradę netikslumai, susiję su policijos pareigūnų parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124 straipsnio 5 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 124 straipsnio 5 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) numatė, jog nustatyto greičio viršijimas 50 ir daugiau kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų. ATPK 130² straipsnio pastaba (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) numatė, kad pažeidimas, numatytas šio kodekso 124 straipsnio 5 dalyje, įvertinamas aštuoniais balais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. gruodžio 7 d. kelyje Vilnius-Švenčionys, Nemenčinėje, nuo 14 iki 23 valandos buvo vykdomas mišrusis bei neviešas patruliavimas, pasitelkiant vieną pažymėtą ir vieną nepažymėtą tarnybinę transporto priemonę, eismo kontrolė ir viešosios tvarkos palaikymas (b.l. 26). Patruliavimas buvo vykdomas vadovaujantis Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 57-V-185 dėl Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnų patruliavimo (b.l. 27-28). Pagal šį įsakymą policijos pareigūnui A. G. buvo pavesta patruliuoti, be kita ko, ir 2007 m. gruodžio 7 d. nuo 14 iki 23 val. Užduoties vykdymui automobiliai buvo paskirti remiantis 2007 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko įsakymu (b.l.29-30) ir paskirstymo padaliniams sąrašu (b.l.31-32). Pastarajame sąraše nurodytas ir nepažymėtas automobilis, kuriuo, kaip nurodo apeliantas, važiavo A. G.. Automobilių greitis buvo matuojamas greičio matavimo prietaisu „Berkut“ R Nr.0501060. A. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 15) paaiškino, kad patruliavimo kartu su D. P. metu (jie važiavo specialiu tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų) pastebėjo automobilį, važiuojantį dideliu greičiu, greičio matavimo prietaisu užfiksavo 106 km/h greitį. Apie tai pranešus patruliui P. B., automobilis buvo pradėtas persekioti, įjungus garso ir šviesos signalus, o sustabdžius vairuotojui parodyti greičio matavimo prietaiso parodymai. Teigė, kad greičio matavimo metu kitų automobilių nebuvo. Paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole K. R. pats vietoj 50 km/h įrašė 70 km/h. Išdėstytus paaiškinimus jis pakartojo ir teismo posėdyje. Liudytojas D. P. tarnybiniame pranešime pažeidimo padarymo aplinkybes išdėstė analogiškai, tik papildė, kad priėjęs prie vairuotojo, su greičio matavimo prietaiso parodymais supažindino jis. Policijos pareigūnas P. B. savo tarnybiniame pranešime (b.l. 13) tai patvirtino, tai jis nurodė ir teismo posėdyje. Išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad policijos pareigūnų paaiškinimai prieštarauja vienas kitam. Kadangi teismo posėdyje minėti policijos pareigūnai parodė, kad iki pažeidimo nustatymo su K. R. pažįstami nebuvo, o K. R. taip pat teismui nenurodė motyvų, kurie galėtų būti pagrindu abejoti jų parodymų patikimumu, šiais parodymais teismas pagrįstai nenustatė pagrindo netikėti. Liudytojo S. P. paaiškinimai pagrįstai įvertinti kaip neobjektyvūs, nes jis dirba kartu su K. R., be to, teismo posėdyje jis aiškino apie įvykį, įvykusį vėliau negu nagrinėjamas teisme (apie 2007 m. gruodžio 18 dieną).
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neišnagrinėjo greičio matavimo prietaiso naudojimo teisėtumo. Konstatuotina, jog įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės reikalauja, kad įrodymai būtų surinkti, pateikti, išreikalauti, ištirti ir įvertinti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Įrodinėjant tam tikras konkrečias bylos aplinkybes, būtina naudoti teisės aktuose tiesiogiai įvardytas įrodinėjimo priemones. Nagrinėjamu atveju tiek iš Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3 punkto, tiek iš Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 2.7, 26.7, 63 punktų, tiek iš ATPK 124 straipsnio lakoniškos dispozicijos galima daryti išvadą, jog greičio viršijimui inkriminuoti būtinas atitinkamos matavimo priemonės panaudojimas ir ja fiksuoti rodmenys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant KET pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių rodmenys yra pagrindinė įrodinėjimo priemonė. Šiuo atveju automobilio greitis buvo fiksuotas greičio matavimo prietaisu „Berkut“ R Nr.0501060 (prietaiso „Berkut“ modifikacija). Kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-1679/07, greičio matavimo prietaisų ,,Berkut“ naudojami radijo dažniai (kanalai), vadovaujantis Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo, patvirtinto Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1V-27 ,,Dėl Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo patvirtinimo“ 5 punktu bei Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 ,,Dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 4 ir 5 punktais, gali būti naudojami tik gavus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių 47.5.2 punkte numatyta, jog leidime naudoti radijo dažnį (kanalą) gali būti nustatytas reikalavimas, kad prieš pradėdamas naudoti kiekvieną radijo stotį, radijo dažnio (kanalo) naudotojas privalo gauti Tarnybos leidimą naudoti stacionariąją ir (ar) judriąją radijo stotį. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2006 m. vasario 20 d. išdavė leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių vidurio dažnis 24,150 ± 0,100 GHz ir leidimo 9 punkte nurodė, kad būtina gauti ir leidimą naudoti radijo stotį, prieš pradedant ją naudoti, jei radijo stoties spinduliuotės galia >100 mW. Be to, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2006 m. vasario 21 d. raštu Nr. (11.13)-1B-684 atkreipė Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėmesį, kad viena iš radijo dažnių naudojimo sąlygų yra reikalavimas gauti leidimą naudoti radijo stotį. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. kovo 9 d. rašte Nr. 6-9-3RN-20 pranešė Tarnybai apie ketinamus naudoti aparatus vykdant eismo priežiūrą, tarp kurių buvo paminėti ir greičio matavimo prietaisai „Berkut“, bei paprašė išduoti leidimus naudoti radijo stotis. 2006 m. kovo 23 d. Tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo stotis visiems Informatikos ir ryšių departamento ketinamiems naudoti aparatams, išskyrus radiolokacinius greičio matavimo prietaisus „Berkut“, kadangi jų atitiktis esminiams Reglamento reikalavimams nebuvo patvirtinta. Tačiau Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos oficialiame interneto tinklapyje paskelbta, jog Tarnyba išdavė reikalingą leidimą naudoti radijo ryšio stotis 2007 m. liepos 4 d., kuris galioja iki 2016 m. kovo 1 d. Iš paminėtų aplinkybių bei teisės normų seka, kad 2007 m. gruodžio 7 d. fiksuojant galimai padarytą pažeidimą, greičio matavimo prietaisas „Berkut“ buvo naudojamas teisėtai. Jo tinkamumą naudoti patvirtina ir byloje pateiktas patikros sertifikatas (b.l. 17). Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti minėto prietaiso parodymai bei kiti aptarti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad buvo surinkta pakankamai K. R. kaltę padarius ATPK 124 straipsnio 5 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus patvirtinančių įrodymų.
Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu K. R. patvirtino, kad pareigūnų surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pats padarė pataisymus, nubraukdamas nurodytą leistiną 50 km/h greitį ir užrašydamas „70 km/h“, paaiškino taip pasielgęs impulsyviai (b.l. 37). Esminių procesinių pažeidimų, kurie galėjo sąlygoti neteisėto nutarimo priėmimą, nenustatyta. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, jog vadovaujantis ATPK 130² straipsniu pažeidėjui paskirti 8 balai dėl įstatymų pasikeitimo (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymas Nr. X-1365) nesukelė jam pasekmių ir nelaikytini administracine nuobauda, todėl juos panaikinti nėra teisinio pagrindo. Konstatuotina, jog administracinė nuobauda K. R. paskirta tinkamai, atsižvelgus į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (jis pakartotinai metų laikotarpyje padarė tos pačios rūšies pažeidimą; b.l. 19-20; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl tenkinti apeliacinį skundą, naikinant pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra pagrindo
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.