- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2YT-29193-863/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Aistė Žemaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė R. U. (R. U., J. U., J. U., J. U., J. V.), gimusi (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Valstijose, buvo lietuvių kilmės.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodė, jog siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, kuria pasinaudoti galima tik įrodžius, jog esi lietuvių kilmės. Būtent šiai sąlygai išpildyti yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad 2017 m. balandžio 5 d. per Lietuvos Respublikos Migracijos Departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos Prezidentui pareiškėja pateikė prašymą suteikti jai Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka. Prie prašymo Pareiškėja pateikė prašyme nurodytus faktus liudijančius dokumentus, taip pat, kaip reikalaujama Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, pateikė savo įsipareigojimą atsisakyti kitos jos šiuo metu turimos - JAV - pilietybės, kai jai bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. 2018 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Migracijos Departamentas pareiškėjai adresavo raštą „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“, kuriame nurodė, jog papildomai turi pateikti savo prosenelio anketinių duomenų keitimą iš „J. U.“ į „J. U.“, senelės anketinių duomenų keitimą iš „R. U.“ į „J. U.“ patvirtinančius dokumentus“, bei kompetentingos JAV institucijos išduotą pažymą, kad pareiškėja nebuvo bausta laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, nesvarbu, teistumas išnykęs ar ne. Pareiškėja, savo neteistumui pagrįsti pateikė FTB neteistumo pažymą, įrodyti, kad „J. U.“ JAV buvo „J. U.“, o „R. U.“ - „J. U.“, pateikė plačiai JAV naudojamą įrodinėjimo priemonę – afidavitus. 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Pilietybės reikalų komisija pareiškėjos prašymo suteikti jai pilietybę supaprastinta tvarka netenkino dėl dviejų priežasčių: pirma, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių asmens vardo ir pavardės keitimą iš „R. U.“ į „J. U.“; antra, jog pareiškėjos pateiktuose dokumentuose niekur konkrečiai nėra įrašyta jos senelės tautybė - „lietuvė“. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą.
Atstovė paaiškino, jog pareiškėjos prosenelis J. U. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Bundziškių kaime, J. U. ir M. U. (mergautinė - Brundzaitės) šeimoje. Jis pakrikštytas Skriaudžių Romos katalikų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos prosenelis J. U. emigravo į JAV ir amerikietiškuose dokumentuose jo vardas ir pavardė pagal paplitusį įprotį JAV „suamerikietinti” - J. U. JAV santuokos liudijime įvardijamas kaip „J. U.“ (vardas - amerikietiškojo vardo „Joseph“, atitinkančio lietuvišką vardą „Juozapas“, paplitęs trumpinys, pavardė - lietuviškosios „Ulevičius“ paprastesnė rašymo versija atsižvelgiant į tai, kad angliškajame alfabete nėra raidės „č“), taip pat vietomis įvardijamas ir kaip „J. U.“ (vardas - amerikietiškas vardas „Joseph“ atitinka lietuvišką vardą „Juozapas“, pavardė - lietuviškosios „Ulevičius“ paprastesnė rašymo versija atsižvelgiant į tai, kad angliškajame alfabete nėra raidės „č“, taip pat be lietuviškos galūnės), kartais ir - „J. U.“ (amerikietiškas vardas „Joseph“ atitinka lietuvišką vardą „Juozapas“, „Ulavage“ angliškai tariama kaip ,,/Ulevič/). Pabrėžė, kad vardas ir pavardė oficialiai nekeisti, tačiau „suanglinti“, „suamerikietinti“ ir tai yra visiems imigrantams į JAV žinoma praktika, aprašoma ir oficialiuose straipsniuose, jų tarpe ir oficialioje JAV Vidaus reikalų departamento svetainėje internete.
Atstovė atkreipė dėmesį, jog tai, kad J. U. JAV taip pat žinotas kaip „J. U.“, „J. U.“, „J. U.“, įrodoma ir JAV paplitusia įrodymų forma – afidavitais. Prie Prašymo pareiškėja pridėjo A. P. (J. U. įdukros), Valerie J Villamil (J. U. anūkės) afidavitus dėl J. U. vardo ir pavardės skirtingo rašymo. Pažymėjo, kad JAV, priešingai nei Lietuvoje, dėl skirtingos teisinės sistemos nėra juridinio fakto nustatymo procedūros, ir valstybinėms institucijoms tinkama faktų įrodinėjimo priemonė yra afidavitai („pareiškimai“, „rašytiniai parodymai“). Afidavituose patvirtinama, kad „J. U.“ yra tas pats žmogus, kuris JAV žinotas ir kaip „J. U.“, ir kaip „J. U.“, ir kaip „ J. U.“.
Atstovė toliau paaiškino, jog pareiškėjos prosenelis J. U. 1922 m. spalio 2 d. Pensilvanijoje, JAV, vedė 34 m. A. S. (lietuviškai atitinkamai - „O. S.“), tai buvo antroji pastarosios santuoka. (duomenys neskelbtini) J. U. ir O. U. gimė duktė - pareiškėjos močiutė - R. U., krikšto dokumentuose - Ulevich (lietuviškai atitinkamai būtų - „R. U.“), angliškas vardo tarimas - /rid?ein/, arba, neformaliai „Jean”, tariama /d?i:n/ arba /d?ein/). Pareiškėjos senelė Regina pakrikštyta M. K. (Mt. Carmel) Šventojo Kryžiaus bažnyčioje, Pensilvanijos valstijoje, (duomenys neskelbtini) Kaip nurodoma krikšto dokumentuose, pagal Romos katalikų bažnyčios papročius ją pakrikštijo kunigas V. B., krikšto tėvai buvo J. J. ir M. F..
Atstovė atkreipė dėmesį, kad JAV nei į vieną asmens dokumentą nėra įrašoma asmens tautybė, todėl tiesiog neįmanoma pristatyti tokio dokumento, kurio reikalauja Migracijos Departamentas bei Pilietybės reikalų komisija. Nurodė, jog JAV gyventojų surašymo biuras, surašydamas gyventojus, fiksuoja tik jų rasę ir etninę grupę. Rasė šiuo atveju reiškia „baltasis“, Juodaodis“ arba „afroamerikietis“, „azijietis“, „indėnas“, „vietinis Aliaskos gyventojas“, „vietinis havajietis“, „kitų Ramiojo salų vandenyno gyventojas“ ar kitos rasės atstovas. Tuo tarpu „etninė grupė“ reiškia viso labo tai, ar žmogus yra Lotynų Amerikos kilmės, ar ne - ji padalyta tik į dvi grupes ir jokie daugiau papildomi duomenys apie žmogaus tautybę nefiksuojami. Todėl nėra ir nebuvo jokios įmanomos galimybės Lietuvos valstybinėms institucijoms pristatyti dokumentą, kuriame būtų buvusi nurodyta senelės tautybė - „lietuvė“. Mano, jog tai, kad pareiškėjos senelė buvo lietuvė, liudija šie duomenys ir dokumentai:
1) jos tėvas buvo J. U., gimęs Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) (Bundziškių kaime), J. U. ir M. U. (mergautinė - Brundzaitės) šeimoje;
2) jos mama buvo Anna (Ona) U. (Ulevičienė), gimusi Lietuvoje, Sinkevičių šeimoje (jos gimimo vieta ir tėvai nurodomi santuokos dokumentuose; Keturioliktajame Jungtinių valstijų gyventojų surašyme, surašant Maunt Karmelio miestelio gyventojus, kuris vykdytas 1920 m. sausio 13 d. nurodoma, kad pat A. S./ S. (dar pirmojo vyro P. S. pavarde) gimimo vieta yra „Lietuva“, kad jos gimtoji kalba yra „lietuvių kalba“, kad jos tėvo gimtoji vieta yra „Lietuva“, kad jos tėvo gimtoji kalba buvo „lietuvių kalba“, kad jos motinos gimimo vieta yra „Lietuva“, o gimtoji kalba buvusi „lietuvių kalba“.
3) R. U./U. tėvai ir ji pati gyveno Maunt Kaimelio miestelyje, Pensilvanijoje. Istorijos tyrėjams yra žinoma ir, kaip nurodoma Lietuviško paveldo už Lietuvos ribų enciklopedijoje www.gabaleliailietuvos.lt, būtent Pensilvanijos valstija JAV buvo seniausia užjūrio lietuvių bendruomenė, nes lietuviai čia masiškai kėlėsi dar nuo 1865 metais, kai šioje valstijoje atrasta anglis. Gyventojų surašymo dokumentuose nurodoma, jog J. U. taip pat į Pensilvaniją atvyko dirbti kaip angliakasys. Pensilvanijos regiono širdis - Senandoriaus miestas, pravardžiuotas „Amerikos Vilniumi“, nes net šiandien šiame mieste 12 procentų gyventojų sudaro lietuviai. Į vakarus nuo Senandoriaus miesto svarbiausias lietuvybės centras yra būtent Maunt Kaimelio miestelis, kuriame ir gimė pareiškėjos močiutė. Šiame miestelyje veikė 1892 metais pašventinta lietuvių Šv. Kryžiaus bažnyčia (uždaryta 1992 metais), kurioje pareiškėjos močiutė ir pakrikštyta), krikšto tėvai bei krikšto sakramentą suteikęs kunigas krikšto dokumentuose taip pat nurodomi vietos lietuviai.
4) Kaip nurodyta ir pačios pareiškėjos pateiktuose Migracijos Departamentui rašytiniuose paaiškinimuose, jos senelė Regina laikė save lietuve ir buvo auginama kaip lietuvė, kadangi abu jos tėvai buvo lietuviai: ji ne tik buvo pakrikštyta lietuviškoje bažnyčioje, bet ir kalbėjo lietuviškai, šios kalbos mokė ir pareiškėją. Išlaikyti savo kalbą ir kultūrą pareiškėjos senelei buvo labai svarbu ir giminės susibūrimuose - Regina su savo giminaičiais lietuviais visuomet kalbėdavosi lietuviškai, ji net išmokė savo vyrą kalbėti lietuviškai, kad jis galėtų bendrauti su jos motina, Anna (Ona), kuri angliškai visai nemokėjo. Senelė labai norėjo savo lietuviškuoju palikimu pasidalinti su pareiškėja, tad išmokė pareiškėją lietuviškų patiekalų receptų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų tiesiogiai nurodyta, kad jos tėvai ar seneliai ar vienas iš jų buvo (yra) lietuviai, todėl Pilietybės reikalų komisija konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos lietuvių kilmę, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Pareiškėjos prašymą nurodė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nustatyta lietuvių kilmės asmens sąvoka – tai asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Įstatymo 39 straipsnis nustato Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka sąlygas. Minėto straipsnio 2 dalyje išvardinti dokumentai, kuriuos asmuo privalo pateikti, siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Vienas iš tokių dokumentų – lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinto tvarka, tačiau neturi ir negali gauti dokumentų, kuriuose būtų tiesiogiai nurodyta, kad jos senelė buvo lietuvė. Tokio dokumento turėjimas bylotų apie pačios pareiškėjos lietuvių kilmę ir sudarytų jai galimybę siekti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnyje numatyta tvarka.
CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėja neturi galimybės gauti jos senelės tautybę patvirtinančių dokumentų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog siekdama realizuoti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą supaprastinta tvarka pareiškėja dėl to jau kreipėsi į Migracijos Departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Pilietybės reikalų komisiją, JAV atitinkamas institucijas, tačiau Migracijos Departamentas bei Pilietybės reikalų komisija pareiškėjai nurodė, esą ji nepateikė dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad jos senelė buvo lietuvė, o JAV dokumentuose tautybė nenurodoma, todėl pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja L. V., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra JAV pilietė, gimusi ir gyvenanti JAV. Pareiškėjos tėvas – Ronald L. V. ir jo mama, o pareiškėjos senelė – J. U., taip pat gimė JAV. Tuo tarpu pareiškėjos senelės – J. U. (U.) tėvai – J. U. ir A. S. abu buvo lietuvių emigrantai. Minėtas aplinkybes patvirtina minėtų asmenų duomenys įrašyti į jų santuokos liudijimą (nurodyta, jog abiejų sutuoktinių gimimo vieta – Lietuva, tėvai Lietuviai), į R. U. – pareiškėjos močiutės – gimimo liudijimą (dokumente nurodyta, jog tėvai: J. U. ir A. S. gimę Lietuvoje). Į bylą pateikta Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą, kurioje nurodyta, jog gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas J. ir M. iki santuokos B. U. sūnus vardu Juozapas, gimęs (duomenys neskelbtini). Bundziškių kaime. Apie tai, kad minėtoje Lietuvos archyve esančioje gimimo metrikų knygoje minimas J. U. ir J. U. yra vienas ir tas pats asmuo byloja pastarojo santuokos liudijime nurodyti duomenys apie jaunojo tėvus, o konkrečiai tai, jog jaunojo tėvas – J. U., (J. U.), motina – M. U., mergautinė motinos pavardė – M. B.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai byloja apie tai, jog emigravę į JAV pareiškėjos proseneliai laikė save lietuviais ir tai deklaravo pateikdami duomenis visuotiniame gyventojų surašyme, savo dukrą (pareiškėjos močiutę) nusprendę krikštyti lietuviškoje bažnyčioje. Pareiškėjos močiutė – pagal gimimo liudijimą – R. U., krikšto pažymėjimą – R. U., santuokos liudijimą – J. U., o po santuokos – J. V. niekuomet nekeitė savo vardo ir pavardės tikslingai (apart pavardės pasikeitimo po santuokos sudarymo), o vardo ir pavardės neatitikimai įvairiuose dokumentuose tikėtinai atsirado dėl vietinių asmenvardžių rašymo ypatumų. Apie tai, jog tai buvo vienas ir tas pats asmuo liudija byloje esantys liudytojų A. P., P. M. ir V. J V. notariškai patvirtinti paaiškinimai, kurie įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją bei liudytojų gyvenimo vietą ir amžių, laikytini tinkamai liudytojų paaiškinimai, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimus dėl jos senelės tapatybės ir ryšio su Lietuva. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad teismas neturi jokio pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti.
Įvertinus tai, kad R. U. gimė dviejų lietuvių, gimusių Lietuvoje, bet emigravusių į JAV, šeimoje, į tai, kad ji krikštyta lietuvių bažnyčioje Maunt Karmelyje, Pensilvanijoje, kalbėjo lietuviškai, laikė save lietuve, mokė lietuvių kalbos kitus asmenis, jų tarpe ir pareiškėją, kuri save taip pat laiko lietuve, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. V., gimusios (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Valstijose, senelė R. U. (asmens dokumentuose taip pat įvardijama kaip R. U., J. U., J. U., J. U., J. V.), gimusi (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Valstijose, buvo lietuvė.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl galimybės pasinaudoti įstatymo nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.