Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. RV-25-829 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. G. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 2 dalį 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis, į paskirtą 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę kartu su įskaitytu laikino sulaikymo laiku 2019 m. balandžio 19 d. (viena diena) ir suėmimo laiku nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 19 d. papildomai įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas pagal Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. (viena diena) ir nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2019 m. sausio 24 d.

D. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2023 m. sausio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 6 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 6 d. – 2 metai ir 3 mėnesiai.

Komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. RV-25-829 nuteistajam D. G. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Nuteistasis D. G. skunde prašo panaikinti Komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. RV-25-829 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam ir priimti naują sprendimą – taikyti D. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo D. G. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skunde nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visi – ne tik formalieji, bet ir materialieji – pagrindai taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistajam D. G. ar kad skundžiamas Komisijos nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo D. G. skundu, įvertinęs Komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. RV-25-829 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju D. G. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam įstatyme nustatytą (šiuo atveju nustatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte) minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

Nuteistojo D. G. skunde teigiama, kad Komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Komisija neteisingai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo netaikymo. D. G. manymu, jis atitinka visas įstatyme nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas, atlieka konkrečius veiksmus ir deda maksimalias pastangas minimalizuojant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, todėl yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas nesutinka su šiais skundo teiginiais, nes nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo D. G. lygtinio paleidimo klausimą, t. y. vertino D. G. elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, nusikalstamam elgesiui būdingą modelį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį, nuteistojo motyvaciją darbui, Komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Komisijos priimto 2024 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. RV-25-829 turinio (b. l. 7–7 antra pusė). Nenustatyta, kad Komisija, priimdama nutarimą, turėjo iš anksto susidariusią nuomonę apie nuteistąjį. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, nėra pagrindo. Vien tai, kad Komisija skundžiamu 2024 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. RV-25-829 neįvertino nuteistojo taip, kaip tikėjosi D. G., savaime nereiškia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir jam nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad D. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vieną trečdalį bausmės nuteistasis atliko 2024 m. kovo 4 d. D. G. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 9 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą (įskaitant ir arešto bausmę). Šiuo metu jis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis), vieno nesunkaus (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieno sunkaus (BK 149 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymą, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dėl D. G. buvo išduotas Europos arešto orderis, jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir pristatytas į Lietuvą, o paskutinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Pirmą kartą jis susidūrė su policijos pareigūnais būdamas (duomenys neskelbtini) metų, o pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Ankstesni teistumai rodo, kad D. G. linkęs daryti nusikalstamas veikas, kurioms būdingas finansinės naudos siekimo modelis, tačiau dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo (smurtinio) elgesio modelio dalis. Be to, nusikaltimai sunkėja. Atkreiptinas dėmesys, kad jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo paleistas lygtinai, tačiau D. G. nepateisino teismo suteikto pasitikėjimo ir vėl nusikalsdavo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, o nulemtas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas šiuo metu leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu dėl jo, kadangi praeityje nuteistajam parodytas pasitikėjimas teigiamų rezultatų nedavė. Be to, neigiamai vertintina aplinkybė, kad D. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nusikalto (neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitai platinti). Tai rodo, kad net kalėjime taikomas režimas netrukdė nuteistajam nesilaikyti teisėto elgesio.

D. G. skunde teigia, jog Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, per daug dėmesio skyrė jo praeities neigiamo elgesio įvertinimui, išsamiai įvertino ir nurodė visus iki bausmės atlikimo buvusius neigiamus elgesio aspektus, kurių nuteistasis pakeisti niekaip negali. Vien praeities neigiamo elgesio vertinimas negali būti priežastis teigti, kad nuteistojo elgesys ir požiūris nėra pasikeitęs į gerąją pusę, kad jis nėra padaręs atitinkamų teigiamų išvadų, kad nuteistasis akivaizdžiai linkęs daryti nusikalstamas veikas ir lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, toliau jas darys bei gyvens nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Sutiktina su skundo argumentu, kad vien šios aplinkybės negali būti priežastimi netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat privalo būti vertinamos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių pagrįstumą. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimą, vertinama reikšmingų aplinkybių visuma, įskaitant ir praeities elgesio vertinimą, siekiant prognozuoti jo elgesį ateityje, todėl Komisija pagrįstai vertino ir analizavo ankstesnius D. G. teistumus ir jo elgesį praeityje.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti D. G. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Jis paskutiniu nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2023 m. sausio 17 d. (laisvės atėmimo bausmę, su kuria buvo subendrinta paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausmė, atlieka nuo 2020 m. spalio 15 d.), ją atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nors nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, tačiau jis taip pat ir neskatintas, taigi jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra niekuo neišsiskiriantis. Be to, nuteistojo nenubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis laikėsi nustatyto režimo reikalavimų, t. y. kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Kaip nurodyta Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. vasario 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-551 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo, jis nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, teigia, kad „bėdų neieško“ ir gyvena ramiai. Neabejotinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad bausmės atlikimo metu D. G. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje: 2022 m. liepos 18 d., 2022 m. liepos 21 d. šachmatų turnyre; įgijo baldžiaus profesinę kvalifikaciją; deda pastangas spręsti finansinius sunkumus, savanoriškai sumokėjo dalį skolos, tačiau finansinių įsipareigojimų dar turi. Be to, nuteistasis D. G. artimai bendrauja su sugyventine, vaikais ir motina, socialinius ryšius palaiko skambindamas telefonu, lankomas pasimatymų metu. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi santykių puoselėjimas su artimaisiais gali būti vienas iš apsauginių veiksnių, galinčių turėti teigiamų pasekmių jo elgesiui, tačiau šių teigiamų aplinkybių nepakanka, kad būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vien tai, kad, nuteistojo teigimu, jis aktyviai dalyvavo įvairiose programose, o pasiekti rezultatai vertinami kaip iš dalies sėkmingi, nelemia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymu nuteistajam D. G. leista laikantis teisės aktų reikalavimų užsiimti apmokestinamąja individualia veikla ir turėti šiai veiklai reikalingas priemones – asmeninį kompiuterį, tačiau pažymima, kad ši veikla laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra prilyginta darbinei veiklai. D. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu įgijo profesinę kvalifikaciją, o tai gali būti vienas iš apsauginių veiksnių tolimesnei integracijai į visuomenę. Nuteistasis taip pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis turi nedidelę oficialią darbinę patirtį, struktūruotoje aplinkoje nedirba, savo elgesį stengiasi pateisinti netinkamai sudarytomis darbo sąlygomis ir siūlomu per mažu atlyginimu. Vertinimo metu nustatytos tam tikros darbinės veiklos ir nusikalstamumo sąsajos, o darbinė veikla nepasižymėjo nuoseklumu. Nuteistojo teigimu, nėra nustatyti sunkumai dėl gyvenamosios vietos pastovumo, jis patvirtino gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju (gyventų (duomenys neskelbtini)), kurią Komisija pripažino tinkama ir kurioje gali būti taikomos probacijos sąlygos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistajam iš tiesų nebūdingos problemos, susijusios su gyvenamosios vietos pastovumu, tačiau D. G. gyvenamoji vieta buvo vienas iš nusikalstamos veikos aplinkos struktūrinių elementų, kadangi ten jis padarė vieną iš nusikalstamų veikų, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, t. y. išžagino moterį bendrininkų grupe (BK 149 straipsnio 2 dalis). Tai, kad nuteistasis patvirtino jo įdarbinimo galimybę po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir turi gyvenamąją vietą, teismas vertina teigiamai, tačiau šios aplinkybės taip pat nėra pakankamos ir nelemia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo. Šiame kontekste pasakytina, kad, priešingai nei nurodoma skunde, Socialinio tyrimo išvadoje vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių yra D. G. neįgytas pagrindinis išsilavinimas, o tai nereiškia, kad nebuvo nustatytas neigiamas nuteistojo vertinimas dėl jo išsilavinimo.

Teismas taip pat pažymi, kad, 2022 m. birželio 14 d. atlikus pirminį D. G. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys metodiką, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. spalio 20 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam. 2023 m. vasario 13 d. D. G. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu išlaikė nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką, ši aplinkybė pabrėžiama ir nuteistojo skunde. 2022 m. birželio 14 d. D. G. taip pat buvo atliktas seksualinio smurto rizikos vertinimas taikant SVR-20 metodiką – nustatyta vidutinė pakartotinio seksualinio smurto rizika. 2022 m. birželio 14 d. nuteistajam buvo atliktas ir smurtinio elgesio rizikos vertinimas taikant HCR-20 metodiką – nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad, 2024 m. vasario 19 d. atlikus įvertinimo peržiūrą, D. G. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebima neigiamo elgesio dinamika (tam turėjo įtakos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo padarytas baudžiamasis nusižengimas). Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta D. G. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad pirminėje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-539 nustatytų kriminogeninių veiksnių kiekis (8 statiniai kriminogeniniai veiksniai, 9 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, 1 apsauginis kriminogeninis veiksnys) nepakito ir paskutinėje aptariamoje Socialinio tyrimo išvadoje. Matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (asmens bylos I dalies l. 144), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką (dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį), todėl dar yra nemažai tobulintinų sričių.

Skunde teigiama, kad nėra jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą D. G. bausmę tęsti kalėjime, nes jis savo elgesiu įrodė, kad bausmės paskirtis jau yra pasiekta. Be to, skunde nurodoma, kad pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendaciją „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ pirmenybė pataisos procese turi būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Teismas sutinka, kad nuteistųjų priežiūra kontroliuojant jų elgesį laisvėje, neizoliavus nuo visuomenės, daugeliu atvejų yra efektyvesnė priemonė, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos ir teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. G. atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, tarptautiniai dokumentai neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (5 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tai rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Be kita ko, teismas pažymi, kad nuteistojo skundo teiginiai, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija pažeidė BVK 100 straipsnio 1 punktą ir 183 straipsnio 1 punktą, kad tokie Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų veiksmai (neveikimas) nesiderina ir su atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, apimančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant teisines procedūras, yra nepagrįsti. Pirmiausia pasakytina, kad nuteistasis vadovaujasi negaliojančia BVK redakcija, tačiau net jeigu ir vadovaujantis nuteistojo nurodyta BVK redakcija, nuteistojo skunde įvardyti BVK 100 ir 183 straipsniai yra niekaip nesusiję su skundžiamo Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmimo ar apskundimo tvarka. Šios normos apskritai nėra aktualios nagrinėjamu klausimu, todėl teismas apie šiuos skundo argumentus plačiau nepasisako. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vadovaujamasi BVK normomis, o ne Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, reglamentuojančiu viešojo administravimo subjekto pareigas.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga D. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra ar be jos. Todėl Komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. RV-25-829, kuriuo atsisakyta taikyti D. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. G. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. RV-25-829 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam D. G..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.