Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-295-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
1-295-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35818-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-295-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35818-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajam A. T.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, o būtent, jis 2018 m. liepos 27 d. apie 03.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs užrakinto automobilio VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Rentest“, priekinės kairės pusės durelių stiklą, 53,04 eurų vertės, tokiu būdu įsibrovęs į automobilio saloną, iš priekinio prietaisų skydo ištraukė 600 eurų vertės multimedijos bloką ir taip pagrobė svetimą, UAB „Rentest“ priklausantį 600 eurų turtą.

Nurodytais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytus veiksmus jis padarė dėl pinigų trūkumo, internete yra daug informacijos apie tokių multimedijų pagrobimą, todėl pagalvojo, kad taip užsidirbs pinigų. Gyvena Kaune, tačiau nusikaltimą padarė Vilniuje, čia gyvena jo draugas, jis atvažiavo ir spontaniškai viskas gavosi. Buvo VW markės automobilis, kokios spalvos –neatsimena, į automobilio vidų pakliuvo išdaužęs priekinį langą atsuktuvu, kurį turėjo, paėmė multimediją, tačiau buvo sulaikytas išvažiuojant iš tos gatvės, automobilyje buvo vienas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. T. savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi (b. l. 57-60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad jis naudojasi UAB „Rentest“ priklausančiu automobiliu VW JETTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šį automobilį nuomojosi. 2018 m. liepos 26 d. paliko automobilį tvarkingą, užrakintą namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jam 2018 m. liepos 27 d. apie 04.30 val. paskambino iš policijos ir paprašė ateiti prie automobilio. Atėjęs prie automobilio pastebėjo, kad vairuotojo durelių langas yra išdaužtas ir iš automobilio pavogtas magnetolos-multimedijos blokas. Dėl vagystės nieko neįtaria. Iš automobilio daugiau nieko nepavogta (b.l. 37).

Papildomai apklaustas V. R. papildė, kad UAB „Baltic cold“ iš UAB „Rentest“ išsinuomojo automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis, UAB „Gaminu“ direktorius, savo įmonės vardu iš UAB „Baltic cold“ išsinuomojo automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudoja automobilį nuo 2016 metų kovo mėnesio iki dabar. UAB „Rentest“ įgaliojo UAB „Baltic Cold“ atstovauti ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjime teisme, o UAB „Baltic cold“ įgaliojo jį, UAB „Gaminu“ direktorių, atstovauti UAB „Rentest“ interesus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjime teisme. Įvykio metu buvo išdaužtas automobilio priekinių vairuotojo durų stiklas. Šiuo metu automobilis sutvarkytas. Įmonė, sutvarkiusi automobilio stiklą, PVM sąskaitą-faktūrą pateikė UAB „Rentest“. Padarytas 130,60 eurų nuostolis. UAB „Rentest“ PVM sąskaitą-faktūrą pateikė jam. Automobilis tvarkomas už UAB „Gaminu“ pinigus. UAB „Gaminu" padaryta 130,60 eurų turtinė žala. Prašo UAB „Gaminu“ pripažinti civiliniu ieškovu. UAB „Gaminu“ reiškia 130,60 eurų civilinį ieškinį, PVM sąskaitą-faktūrą atsiųs el. paštu (b.l. 38). Papildomai apklaustas V. R. parodė, kad dėl automobilio apgadinimo buvo padaryta 130.60 eurų turtinė žala, kurią UAB „Baltic Cold“ perrašė UAB „Gaminu“. Taip pat 2018 m. rugsėjo 10 d. iš policijos atgavus multimediją, jis nuvyko į autoservisą „Mollerauto“ ir už įmonės UAB „Gaminu“ pinigus į automobilį buvo įstatyta multimedija, tai kainavo 168,76 eurus. UAB „Gaminu“ dėl nusikalstamos veikos padaryta 299,36 eurų turtinė žala (b.l. 39).

Apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2018 m. liepos 27 d. surašytas Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, be kita ko, kad išdaužtas tamsios spalvos automobilio VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių stiklas, lauke ant asfaltuotos dangos ir automobilio salone pažirusios stiklo šukės; iš multimedijos angos styro jungikliai, o multimedijos angos skydelis aptiktas ant priekinės keleivio sėdynės. Atitinkamos aplinkybės užfiksuotos ir nuotraukose (b. l. 12-16).

Apžiūrėjus automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 27 d. surašytas Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, be kita ko, kad automobilio salone priekinėje keleivoi pusėje ant kilimėlio guli juodos spalvos kuprinė, šalia jos guli multimedijos blokas, atidarius kuprinę, joje guli atsuktuvas ir metalinis elektrinis suktukas; kuprinė ir įrankiai supakuoti į voką Nr. 1, multimedijos blokas supakuotas į dėžę Nr. 3; apžiūrėjus automobilį, paimtas multimedijos blokas, medžiaginės juodos spalvos pirštines, juodos spalvos kuprinė (b. l. 17-20).

Apžiūrėjus juodos spalvos kuprinę, 2018 m. rugpjūčio 13 d. surašytas Daiktų apžiūros protokolas (b. l. 23-26).

Apžiūrėjus automobilio EV Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) multimedijos bloką, 2018 m. rugsėjo 9 d. surašytas kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 33-34), multimedijos blokas grąžintas V. R. (b. l. 35).

Bendrojo pagalbos centro informacijoje užfiksuota, kad 2018 m. liepos 27 d., 03;47 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme pranešėjas išgirdo įtartinus garsus, priėjęs prie lango pamatė, kad mirksi automobilio avarinės lemputės, žmonių nematė, prašė patikrinti, gal bandė įsilaužti (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, tas, kas pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (tarp jų – automagnetolų ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą, tačiau tik tuo atveju, jei į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines apsaugos priemones. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kaip turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą) svarbu tai, kad kaltininkas į saugyklą (automobilį šiuo atveju) patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą bei to nori.

Iš baudžiamojoje byloje teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės: A. T. 2018 m. liepos 27 d. apie 03.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išdaužė svetimo užrakinto automobilio VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės (vairuotojo) pusės durelių stiklą, ir tokiu būdu įsibrovęs į automobilio saloną, iš priekinio prietaisų skydo ištraukė multimedijos bloką ir taip pagrobė svetimą, UAB „Rentest“ priklausantį turtą. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia iš paties kaltinamojo parodymų, kai jis pripažino, kad siekdamas užsidirbti pinigų, pamatęs internete, kad galima užsidirbti parduodant iš kitų automobilių pagrobtas įrangas, atvažiavęs iš Kauno, kuriame gyvena, į Vilnių, išdaužė savo turėtu atsuktuvu automobilio VW priekinių durelių stiklą ir iš automobilio vidaus pagrobė multimedijos įrangą, kurią ketino parduoti, tačiau tik išvažiavus iš kiemo, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad kaltinamasis iš esmės analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo V. R. parodymai, informacija, užfiksuota apžiūrų protokoluose (kurie surašyti apžiūrėjus įvykio vietą, automobilį VW Jetta, iš kurio buvo pagrobta nurodyta įranga, taip pat kaltinamojo vairuotą automobilį Toyota Prius), taip pat Bendrojo pagalbos centro informacijoje, kur nurodyti duomenys apie pranešimą apie įvykį. Taigi nurodytų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadą, kad minėtos aplinkybės yra neabejotinai nustatytos.

Vertinant nurodytas aplinkybes veikos kvalifikavimo prasme, pripažintina, kad kaltinamasis į automobilio VW Jetta vidų pakliuvo išdauždamas automobilio priekinių kairės pusės (vairuotojo) durelių stiklą, t. y. įveikdamas mechaninę kliūtį bei be savininko (teisėto valdytojo) žinios (prieš jo valią), kas kvalifikuotina kaip įsibrovimas į saugyklą BK 178 straipsnio 2 dalies prasme. Atitinkamai įsibrovus į šį automobilį ir iš jo vidaus pagrobus – paėmus be savininko (teisėto valdytojo) žinios ir sutikimo minėtą multimedijos įrangą, akivaizdu, buvo pagrobtas svetimas turtas. Taigi pripažintina, kad nustatyti visi objektyvieji nusikaltimo, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas, įsibrovus į saugyklą), požymiai. Be to, nustatyta ir tiesioginė tyčia kaltinamojo veiksmuose – akivaizdu, kad jis suvokė savo veiksmus, jų pobūdį ir pavojingumą, bei jų galimas sukelti pasekmes – t. y. kad be savininko žinios bus pasisavintas svetimas turtas, ir būtent tokiu būdu siekė veikti (pasisavinti svetimą turtą).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teismas konstatuoja, kad A. T. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo A. T., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinamo, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, todėl spręstina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (b. l. 65), administracine tvarka baustas (b. l. 66), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 68, 69), pagal paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, žada registruotis ir ieškoti darbo, kol kas padeda tėvai; duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamojo įvykdytą nusikalstamą veiką, tiek ir jo asmenybę, akcentuodamas, jog kaltinamasis neteistas, jauno amžiaus, be to, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia, kad jam skirtina viena iš švelnesnės rūšies bausmių – t. y. laisvės apribojimas, skiriant jam pareigas, kurios, teismo vertinimu, leis pasiekti tiek baudžiamosios atsakomybės tikslų, tiek ir atitiktų žalą patyrusio asmens interesus, o būtent – pareigas, numatytas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose. Šios rūšies bausmės konkretus dydis (trukmė) nustatytinas atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tai, kad kaltinamasis neteistas, todėl skirtina mažesnė nei nurodytos rūšies bausmės vidurkis bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu A. T. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. liepos 27 d., 03:50 val., paleistas 2018 m. liepos 27 d., 16:03 val. (b. l. 49). Šis laikinojo sulaikymo laikas – 1 para, įskaitytinas į atliktos bausmės laiką, prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 61)– paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

UAB „Gaminu“ atstovas V. R. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti civiliniu ieškovu dėl UAB „Gaminu“ padarytos 299,36 eurų turtinės žalos (b. l. 42).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Kaip paaiškino civilinio ieškovo atstovas V. R., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, dėl automobilio apgadinimų (išdaužto stiklo ir kt.) buvo padaryta 130,60 eurų turtinė žala UAB „Gaminu“, nes būtent ši įmonė, kuri nuomojosi automobilį, sumokėjo už atliktus darbus. Be to, atgavus multimedijos įrangą, ji buvo įstatyta į automobilį, bei šie darbai (įrangos įstatymo/pajungimo) kainavo 168,76 eurus. Šios aplinkybės (dėl atliktų darbų, jų kainos) patvirtintos pateiktose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuota informacija (b. l. 40, 41).

Todėl nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš viso UAB „Gaminu“ patyrė 299,36 eurų išlaidų, kurias, akivaizdu, lėmė nusikalstami A. T. veiksmais, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš A. T. UAB „Gaminu“ priteistina nurodyto dydžio turtinė žala.

Byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti ir saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas, kuriame A. T. džemperis; paketas, kuriame yra juodos spalvos kuprinė, kurioje suktukas, atsuktuvas ir metalinis strypas; paketas, kuriame yra vokas Nr. 1 (jame 2 vnt. juodų pirštinių), vokas Nr. 2 (jame stiklo šukės), saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. IBPS-V-1616162, 2018 m. rugpjūčio 14 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK002464 (b. l. 26, 27).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis daiktų – tai nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir priemonės, be to, į tai, kad teisiamojo posėdžio metu A. T. nurodė, kad neprašo grąžinti jam daiktų, sprendžia, kad nurodyti saugomi daiktai konfiskuotini ir sunaikinti (BPK 94 str., BK 72 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „Gaminu“ padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „Gaminu“ padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. T. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2018 m. liepos 27 d., 03:50 val. iki 2018 m. liepos 27 d., 16:03 val., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo UAB „Gaminu“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti UAB „Gaminu“ iš A. T. 299,36 eurų (dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 36 centų) turtinę žalą.

Daiktus - paketą, kuriame yra džemperis; paketą, kuriame yra juodos spalvos kuprinė, kurioje suktukas, atsuktuvas ir metalinis strypas; paketą, kuriame yra vokas Nr. 1 (jame 2 vnt. juodų pirštinių), vokas Nr. 2 (jame stiklo šukės), saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. IBPS-V-1616162, 2018 m. rugpjūčio 14 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK002464 – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė