Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. – K ieškinį atsakovui A. K., dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sutuoktinių turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

- įpareigoti atsakovą A. K. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų mažamečių vaikų;

- nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove V. K. – K.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.1. aplinkybė, kad vaikai gyvena su abiem tėvais tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno iki šios dienos, nekelia jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog laikina vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tikslu užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Tačiau ši nutarties dalis nėra motyvuota, nėra nurodyta, kodėl laikoma, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių vaikų interesai bus pažeisti, kaip jie pažeidžiami vaikams gyvenant kartu su abiem tėvais tuose pačiuose namuose, kuriuose yra įprastinė jų aplinka.

1.2. nesutinkama su nutarties argumentu, jog nustačius laikiną gyvenamąją vietą su ieškove bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovė gali pakeisti gyvenamąją vietą, tokiu būdu ji atitrauktų vaikus iš jų įprastinės gyvenamosios aplinkos, kas sąlygotų vaikų išgyvenimus bei vaikų interesų pažeidimą.

2.1. tarp ieškovės ir atsakovo dėl vaikų egzistavo objektyvi būtinybė laikinai sureguliuoti šalių neturtinius santykius dėl nepilnamečių vaikų. Nesutarimai tarp šalių akivaizdūs. Buitinės sąlygos bute (duomenys neskelbtini), Kaunas, vaikams gyventi su šalimis tinkamos, tačiau emocinė įtampa yra pasiekusi kritinę ribą ir sunkiai pakeliama ne tik vaikams, bet ir suaugusiam žmogui. Atsakovo elgesys agresyvus, jis naudoja psichologinį smurtą, kelia konfliktus vaikų akivaizdoje, naudoja necenzūrinius žodžius, kalba pakeltu tonu, tranko duris ir kt. Tarp šalių nesutarimų kyla ir dėl vaikų psichologinės būklės vertinimo. Vaikams reikalinga psichologo pagalba, tačiau atsakovas į tai nekreipia dėmesio.

2.2. nenustačius vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, būtų pažeista vaikų neturtinė teisė į psichoemocinį stabilumą. Nuolatiniai ginčai ne skatintų atkurti taiką, bet priešingai – dar labiau gilintų nesutarimus. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė įgijo realią galimybę imtis veiksmų, kad vaikai negyventų juos psichoemociškai traumuojančioje aplinkoje, ieškovė su vaikais planuoja keltis į jos tėvams priklausantį butą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.169 straipsnio 1-3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. O šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

9. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad dabartinė vaikų gyvenamoji vieta yra saugi, atitinka reikalavimus jų vystymuisi, ji vaikams įprasta. Ieškovė gali pakeisti gyvenamąją vietą ir tokiu būdu atitrauktų vaikus nuo įprastinės gyvenamosios vietos.

10. Iš bylos duomenų suprastina, kad šalys, ieškinio pateikimo metu gyveno tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš ieškinio ir kitų byloje pateiktų aplinkybių matyti, kad tarp šalių santykiai įtempti; būdamos kartu šalys konfliktuoja; ieškovė, siekdama išvengti kylančių nesutarimų ir siekdama, kad šalių santykiai nedarytų neigiamos įtakos vaikams, išsikraustė iš buto, (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama nutraukti santuoką, vaikų gyvenamą vietą nustatyti su ja ir kt. Priešingai, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kas reiškia, kad šalių interesas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimu iš esmės yra prieštaringas. Taigi akivaizdu, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai, kuriuos objektyviai suponuoja ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose kelia reikalavimus dėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su kiekvienu iš jų.

11. Remiantis LITEKO duomenis nustatyta, kad be nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir viešajame registre įrašyti automobilio Toyota Yaris valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisės perleidimo draudimą, 2017 m. liepos 10 d. nutartimi teismas nustatė laikiną išlaikymą vaikams po 150 Eur (priteisiant iš atsakovo) ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, pagal atsakovo prašymą, teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad naikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis laikina vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nėra pagrindo. Vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove kriterijus svarbus tam, kad dėl tarp šalių egzistuojančių įtemptų ir konfliktinių santykių, būtų išvengta vaikų gyvenamosios vietos kaitaliojimo situacijos (kiekviena šalis gali norėti, kad vaikai gyventų pas juos). Kaip matyti, šiuo metu vaikai gyvena su ieškove, atsakovui nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu labiausiai atitinka vaikų neturtinius interesus, t. y. vaikai laikinai gyvena su mama (su ja yra išreiškę norą gyventi) ir išvengia papildomų neigiamų emocijų (kurios vaikams kildavo šalims konfliktuojant), tuo pačiu vaikai turi galimybę bendrauti su tėvu, atsakovui kas antrą savaitgalį pasiimant vaikus iš jų laikos gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos vertinimu, toks laikinas situacijos teisinis sureguliavimas labiausiai atitinka vaikų interesus ir užtikrina jų neturtinių interesų apsaugą bei užtikrinimą.

13. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui (-ams) yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiam (-s) vaikui (-ams), taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku (-ais). Taip pat bus įvertintas vaiko (-ų) prisirišimas prie tėvų, kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko (-ų) auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimą auklėjant vaiką (-us), išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui (-ams) tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas vertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus, tačiau ši teisinė nuostata iš esmės taikytina teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad nėra pagrindo panaikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Priešingu atveju, atsiradęs nestabilumas dėl vaikų gyvenamosios vietos, gali neigiamai paveikti pačius vaikus, ir tai neatitiktų nei jų, nei jų tėvų interesų.

15. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

16. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.