Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. 2016 m. gruodžio 4 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, šeimyninio ginčo metu, tyčia suėmė sugyventinei V. K. už plaukų ir ją patampė, sudavė ranka ne mažiau kaip tris kartus jai į galvą, taip sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei V. K. fizinį skausmą.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine V. K.. 2016 m. gruodžio 4 d., apie 16.30 val., susipyko su sugyventine V. K., kilo žodinis konfliktas. Dėl ko tiksliai susipyko, nepamena, buvo neblaivus. V. K. gėrė alų, jam tai nepatiko, jis jai papriekaištavo, kad ji leidžia alui paskutinius pinigus. V. K. į jo žodžius nekreipė dėmesio, tik pasakė, kad ir jam yra palikta alaus. Jis supyko ant V. K. ir jai sugriebė už plaukų bei ją patempė. Paskui sudavė V. kelis kartus ranka į galvą. Kiek tiksliai kartų sudavė V., nežino, neskaičiavo, gali būti, kad ne mažiau kaip tris. Po suduotų smūgių V. K. išėjo į kiemą ir apie šį įvykį pranešė policijos pareigūnams. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Pasižada daugiau nebesmurtauti ir nebedaryti kitų nusikalstamų veikų. Mano, kad jei įvykio metu būtų buvęs blaivus, būtų jokio konflikto nebuvę (b.l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios V. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad ji su sugyventiniu K. M. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 7 metus laiko. 2016 m. gruodžio 4 d., apie 16.30 val., namuose, virtuvėje tarp jos ir K. M. kilo žodinis konfliktas. K. M. jai liepė kraustytis iš buto, o ji nesutiko. M. sugriebė jai už plaukų ir ją patampė, o kitos rankos kumščiu jai sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvą. Ji juto fizinį skausmą. Po to, K. M. nuėjo į kambarį. Ji iškvietė policijos pareigūnus. K. M. smurtauja nebe pirmą kartą. Civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad procesas baudžiamojoje byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 16-17).

2) 2016 m. gruodžio 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2016 m. gruodžio 4 d., apie 16.23 val., iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. K., kad 2016 m. gruodžio 4 d., apie 16.23 val., neblaivus sugyventinis K. M. namuose tampė sugyventinei V. K. už plaukų. Smurtą patyręs asmuo – V. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziniu skausmu. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – guzas galvoje. Yra buvę smurto atvejų anksčiau. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, nebuvo. Smurtu įtariamas K. M. paaiškino, kad nemušė. Pristatant į policijos įstaigą K. M. elgėsi ramiai (b.l. 10-11).

3) 2016 m. gruodžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto centrinėje dalyje, Ramygalos gatvės rytinėje pusėje, įvažiavus į Žemaitės gatvės akligatvį, kuris yra ties (duomenys neskelbtini). Į pietų pusę yra įėjimas į jį. Tik įėjus į namo vidų yra durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Pro duris patenkama į vieno kambario virtuvės patalpą. Tik įėjus kairėje yra du langai į kiemą. Prie antro lango ir sienos, esančios tiesiai, yra suolas su stalu ir kėdėmis. Tiesiai yra durys. Prie sienos, esančios dešinėje yra kriauklė su spintele, dujinė viryklė ir prie jos pristumta spintelė. Dešinėje pusėje esančioje sienoje yra praviros durys į kambarį. Prie sienos, esančios tik įėjus (už nugaros) yra spintelė ir šaldytuvas. Ant sienos pakabinta lentyna. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b.l. 7-8).

4) Asmens blaivumo testu Nr. 2407, iš kurio matyti, kad 2016-12-04, 16.53 val., K. M. nustatytas 1.90 promilių girtumas ( b.l. 12 ).

5) Asmens blaivumo testu Nr. 6767, iš kurio matyti, kad 2016-12-04, 16.41 val., V. K. nustatytas 0.42 promilių girtumas ( b.l. 12 ).

Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis, 2016 m. gruodžio 4 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, šeimyninio ginčo metu, tyčia suėmė sugyventinei V. K. už plaukų ir ją patampė, sudavė ranka ne mažiau kaip tris kartus į galvą, taip sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei V. K. fizinį skausmą.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlyta bausme bei jos dydžiu (b.l. 43-45).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo K. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėjusio įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis ankščiau neteistas ( b.l. 33), administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2015 m., nuobaudos galiojimas išnykęs (b.l. 34-37), priklausomybės ligų kabinete, įskaitoje pas psichiatrą – neregistruotas (b.l. 39), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 40).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, savo dydžiu artimas vidurkiui, bei skiriant teismo nustatytus įpareigojimus.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-12-04, 16.40 val. iki 2016-12-06, 11.10 val. (2 paros).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu kartu su bausme K. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-04, 16.40 val. iki 2016-12-06, 11.10 val. (2 paros) ir laikyti, kad K. M. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu kartu su bausme K. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 (šešis) mėnesius (nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti K. M., kad baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.