- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-48-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Natalija Daškovienė Procesinio sprendimo kategorija 63.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2010 m. vasario 1 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. D.Poviliui, atsakovui G. M. , jo atstovui adv. P.Vinkleriui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui G. M. dėl paskolos grąžinimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. M. 30 000 Lt sumą kaip negrąžintą paskolą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2007-09-10 sudarė 30 000 Lt paskolos sutartį su atsakovu, ką patvirtina tos pačios dienos atsakovo ranka surašytas paskolos raštelis, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti 30 000 Lt iki 2007-12-31 dienos. Atsakovas savo prievolės neįvykdė ir paskolos iki ieškinio pateikimo dienos ieškovui negrąžino.
Atsakovas G. M. priešieškiniu prašė 2007-09-10 paskolos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. 1 d. (dėl realaus grasinimo) bei CK 1.80 str. (dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms) pagrindu, nurodydamas, jog pinigai jam perduoti nebuvo.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-06-12 sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia R. G. ir G. M. 2007-09-10 sudarytą paskolos sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Likusioje dalyje priešieškinį ir ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką bei įstatymo reikalavimus, paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, t.y. paskolos sutartis yra realinis sandoris, kurio viena iš būtinųjų sąlygų yra pinigų perdavimas pagal sutartį (LAT 1999-10-27 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-722/1999, LAT 2003-06-23 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-742/2003; CK 6.870 str., 6.871 str. 3 d.). Įstatymas numato galimybę ginčyti paskolos sandorį, jei paskolos davėjas pinigų pagal sutartį faktiškai neperdavė, o paskolos gavėjas jų realiai negavo, taip pat kitais įstatymų numatytais būdais (CK 6.875 str.). Teismas konstatavo, jog kaip matyti iš byloje esančio paskolos raštelio jame nėra jokių įrašų apie galimą paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pinigų perdavimas-priėmimas nėra užfiksuotas ir kitokia forma išreikštuose rašytiniuose įrodymuose, tokių teismui nepateikta. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, objektyviai ir besąlygiškai patvirtinančių pinigų perdavimą atsakovui. Teismas sprendė, kad antriniai šaltiniai – ieškovo iniciatyva liudytojais apklausti asmenys – to nepatvirtino: nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nematė pinigų perdavimo fakto. Ta aplinkybė, jog pinigai buvo portfelyje, ant stalo ieškovo darbo vietoje, neįrodo nei paskolos dydžio, nei pinigų perdavimo fakto, t.y. neįrodo paskolos suteikimo fakto. Jų gavimo neįrodo ir ta aplinkybė, jog atsakovas išėjo iš ieškovo kabineto nešinas maišeliu, nes nėra duomenų, kas buvo tame maišelyje. Liudytojų parodymai paremti daugiau prielaidomis ir dėl to negali būti pripažįstami pakankamais. Kadangi liudytojas A. M. yra atsakovo verslo partneris, kaip pats pripažino, turi tos pačios bendrovės akcijų, teismas jo parodymus vertino kritiškai. Teismas laikė, kad atsakovas įrodė aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), jog nėra gavęs iš atsakovo 30 000 Lt (CK 6.875 str. 1 d.). Esant neįrodytam pinigų perdavimo faktui ir paskolos raštelyje nesant patvirtinimui apie paskolos dalyko perdavimą, teismas 2007-09-10 paskolos raštelį pripažino negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kaip prieštaraujantį CK 6.871 str. 3 d. imperatyvui ir neatitinkantį būtinųjų sąlygų paskolos sutarčiai. Teismas likusioje dalyje, o būtent, sandorio negaliojimo dėl realaus grasinimo, priešieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.). Teismas taip pat motyvavo, kad iš dalies patenkinus priešieškinį ir pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, tenkinti ieškinį pagrindo nėra, nes atsakovui nekyla pareiga grąžinti negautą pinigų sumą.
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-12 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant R. G. ieškinio reikalavimus bei atmetant G. M. priešieškinį pilnumoje. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad civilinėje byloje yra pateiktas 2007-09-10 dienos atsakovo G. M. raštas, kuriame jis įsipareigoja R. G. grąžinti 30 000 Lt iki 2007-12-31 dienos. Bylos nagrinėjimo metu G. M. pripažino, kad minėtą raštą yra parašęs ir pasirašęs jis pats savo ranka. Remiantis šia aplinkybe akivaizdu, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007 metų rugsėjo mėnesį buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai susiję su 30 000 Lt skoliniais įsipareigojimais, kurių pasekoje atsirado minėtas dokumentas. Teigti, kad tokių santykių tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo nėra logiška, nes aptariamas raštas akivaizdžiai buvo sudarytas dėl tam tikro, konkretaus tikslo. Remiantis bylos medžiaga, šalių ir liudytojų parodymais byloje yra surinkti įrodymai pagrindžiantys ieškovo R. G. išdėstytą poziciją. Visų pirma 2007-09-10 dienos rašte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad G. M. įsipareigoja 30 000 Lt grąžinti iki 2007-12-31 dienos. Vadovaujantis elementaria logika nėra galimybės grąžinti to kas nebuvo gauta. Vien šiuo aspektu neabejotina, kad atsakovo teiginiai, jog jis nėra gavęs 30 000 Lt yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Paskolos raštelyje nėra net užsimenama, jog ieškovas turi neįvykdytą pareigą perduoti atsakovui 30 000 Lt. Laikantis atsakovo logikos gaunasi paradoksali situacija - atsakovas prisiima aiškiai suprantamą pareigą grąžinti pinigus iki numatytos datos (2007-12-31 dienos), bet visiškai nereikalauja įtraukti į paskolos raštelį punkto iki kada turi būti perduoti pinigai. Žinodamas, kad minėtas raštelis egzistuoja nesikreipia ir nereikalauja iš ieškovo perduoti pinigus, arba panaikinti minėto paskolos raštelio. Toks atsakovo elgesys yra nelogiškas ir įrodo ieškovo R. G. nurodytos pozicijos teisingumą, atsakovo G. M. teiginių nepagrįstumą. Aplinkybes susijusias su 30 000 Lt perdavimų patvirtina visi byloje apklausti liudytojai. Tiek A. M., tiek L. L. Byloje nėra nei vieno įrodymo nors kokia prasme paneigiančio ieškovo R. G. nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu visa G. M. išdėstyta pozicija yra išimtinai deklaratyvi ir be paties atsakovo pasisakymų jos niekas nepatvirtina. Atsakovas nurodo, kad buvo prievarta priverstas pasirašyti 2007-09-10 dienos raštą. Šių teiginių neparemia jokia bylos medžiaga. Taipogi minėtų teiginių nepatvirtina (juo paneigia) ir liudytojas A. M., kuris G. M. teigimu dalyvavo verčiant jį pasirašyti aptariamą dokumentą. Šioje vietoje ne tiek svarbus liudytojo paneigimas, kad G. M. niekas nevertė pasirašyti dokumento negavus 30 000 Lt (nors tai taipogi dar vienas įrodymas, kad atsakovo pozicija neatitinka realiai įvykusių įvykių), kiek tos aplinkybės kaip G. M. elgėsi po tariamai įvykdytos prievartos jo atžvilgiu. Atsakovas nei tą pačią dieną, nei sekančią, nei iki šiol nesikreipė į jokią teisėsaugos instituciją dėl jo atžvilgių įvykdytos prievartos. Priešieškinį, kuriuo prašoma panaikinti paskolos sutartį G. M. pareiškė tik 2008-11-05 dieną. Tai yra beveik po 10-ies mėnesių nuo to momento, kai R. G. pareiškė ieškinį dėl skolos sugrąžinimo ir beveik po 14-os mėnesių kai atsakovas atseit prievarta buvo priverstas pasirašyti 2007-09-10 dienos raštą. CK 6.875 str. 1 d. imperatyviai nurodoma, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Sunku būtų įvardinti kokias reikšmingesnes bylos aplinkybes teismo proceso metu yra įrodęs atsakovas. Todėl ir paskolos lėšų negavimo faktas byloje iš atsakovo pusės taip pat nėra niekuo įrodytas apart paties atsakovo teiginius. Vienintelis argumentas kurį pateikia atsakovas, kad paskolos dokumente nėra vienareikšmiai nurodyta, kad paskolos lėšos buvo gautos. Tačiau net tuo atveju jei paskolos dokumente net nebūtų užsiminta apie paskolos lėšų perdavimą, tai nereiškia, kad tokios lėšos skolininkui nebuvo perduotos. Būtent minėtą aplinkybę privalo įrodyti atsakovas. Jis šioje byloje to akivaizdžiai nepadarė ir faktiškai net nebandė daryti nurodydamas, kad ieškovas privalo įrodyti, kad minėtas lėšas jam perdavė.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-12 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad viso proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovas įrodinėjo, jog paskolos raštelis neatitinka imperatyviųjų įstatymo reikalavimų ir tuo grindė savo ieškininius reikalavimus. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra aiškiai išdėstyti kriterijai, kuriuos turi atitikti paskolos sutartis ir paskolos raštelis (CK 6.871 str. 3 d.). Šie kriterijai teisės sistemoje labai aiškiai buvo apibrėžti Aukščiausiojo teismo aprobuotoje nutartyje c. b. Nr. 3K-3-722/1999. Šioje nutartyje buvo išaiškinta, jog pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra šios: 1) pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjui nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Pastarojoje byloje Aukščiausiasis teismas vienareikšmiškai konstatavo, jog pasirašytas paskolos raštelis neatitinka pagrindinių paskolos sutarties sąlygų ir tuo pagrindu anksčiau priimti teismu sprendimai buvo naikinami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Ieškovo reikalavimų patenkinimas ar atmetimas priklauso nuo to, kaip byloje bus išspręstas atsakovo priešieškinys, todėl pirmiausia nagrinėjamas ieškovo skundas dalyje, kuria jis prašo panaikinti teismo sprendimą toje dalyje, kur buvo patenkintas atsakovo priešieškinys ir 2007-09-10 paskolos sutartis pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.
LR CK 6.875 straipsnio 1 ir 2 dalis reglamentuoja kaip gali būti ginčijama paskolos sutartis, jei paskolos gavėjas faktiškai pinigų negavo. Atsakovas savo reikalavimus pripažinti negaliojančia jo sudarytą paskolos sutartį grindė tuo, kad pinigų negavo, tačiau tai, kad sandoris viršijo 2000 Lt (LR CK 6.871 str. 1 d. ), atėmė iš jo galimybę remtis liudytojų parodymais ( LR CK 6.875 str. 2 d. ). Teismas, atmesdamas priešieškinį dalyje, kurioje atsakovas teigė, kad sandoris negalioja dėl to, kad sudarytas dėl realaus grąsinimo, negalėjo remtis tik vieno atsakovo paaiškinimu, kad jis negavo iš ieškovo pinigų, kuriuos rašteliu įsipareigojo grąžinti. Pareiga įrodyti pinigų negavimo faktą kyla atsakovui, nes ieškovo paaiškinimą apie pinigų perdavimą patvirtina atsakovo pasirašytas įsipareigojimas grąžinti skolą. Teismas perkėlė ieškovui pareigą įrodyti, kad jis perdavė pinigus atsakovui, tačiau esant rašytinei paskolos sutarčiai, pareiga ją nuginčyti tenka paskolos gavėjui, būtent tai ir reglamentuoja LR CK 6.875 straipsnis. Atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad paskolos raštelis nepatvirtina paskolos sutarties dalyko, nepagrįsta dėl to, kad paskolos sutarties dalykas yra 30000 Lt. Būtent apie šios sumos grąžinimą ir nurodyta raštelyje, kurią abi šalys įvardija kaip paskolos sutartį (b.l.4). Teismo sprendimo išvada, kad paskolos sutartyje privalo būti nurodyta, jog pinigai perduodami, nepagrįsta, nes tarp fizinių asmenų sudaryta rašytinė sutartis paprastai būna surašyta naudojant sutartį rašančio asmens terminologiją, todėl teismo pareiga aiškinti sutarties turinį ir nesant konkrečiai įvardinto pinigų perdavimo ir gavimo fakto. Šie veiksmų buvimą gali tvirtinti ir kitokie sutarties terminai. Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų ( LR CK 6.875 str. 2 d. ) ir procesinės teisės normų – įrodymų vertinimo ( LR CPK 185 str. 1 d. ) netinkamo taikymo ( LR CPK 330 str. ir 329 str. 1 d. pagrindais).
Atsakovo paaiškinimas, kad jis įsipareigojo raštu grąžinti pinigus ieškovui dėl to, kad išsigando jo grasinimų dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nebuvo priimtas kaip įrodytas pirmosios instancijos teismo, tačiau atsakovas neapsinaudojo galimybe pateikti apeliacinį skundą šioje dėl teismo sprendimo dalies kuria priešieškinys buvo atmestas. Atsakovui nepateikus apeliacinio skundo dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jo prašymas pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą grąsinimo įtakoje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti šios teismo sprendimo dalies teisėtumo.
Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovas turi atlyginti ieškovui jo turėtas išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti 1800 Lt, ir išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Byloje yra duomenys, kad ieškovas yra apmokėjęs advokatui 3000 Lt ( b.l. 5 ir 146) , tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos apimtis nėra didelė, joje nagrinėjamas tik vienas sandoris, priteistina už atstovo pagalbą suma mažintina iki 2000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje panaikinti.
Ieškovo R. G. ieškinį patenkinti, priteisti jam iš atsakovo G. M. 30000 (trisdešimt tūkstančių) Lt paskolos ir 1800 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. M. 8,40 Lt pašto išlaidų valstybei.