Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Bieliauskienės, Lino Žukausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, tuo:

- jog veikdamas organizuota grupe su S. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė R. M. laisvę, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį apiplėšė nukentėjusįjį, pagrobė ir laikė šio dokumentus, įsibrovęs į butą pagrobė R. M. didelės vertės turtą,

- jog 2005 metais, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su S. V., N. T. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą (duomenys neskelbtini) kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą K. L., A. R., T. P., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BK 39¹ str. tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), S. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), N. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T. V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010-04-28 nuteistas Liverpulio m. teismo ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), T. K. (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. P. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (L.) (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje). Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, A. P. su S. V., D. P., N. T., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. P. 2013 m. sausio 22 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2016 m. liepos 22 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi A. P. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į 30 000 eurų užstatą, dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir kaltinamajam A. P. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. 2016 m. rugpjūčio 5 d. kaltinamasis A. P. buvo sulaikytas (t. 142, b. l. 14).

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas nustatė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas įvertino, jog kaltinamajam inkriminuotos veikos nebuvo atsitiktinės, o padarytos iš anksto gerai suplanavus ir vykdomos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir tarptautiniu mastu, bylos aplinkybės suteikė teismui pagrindą manyti, kad vykdant šiuos nusikaltimus, buvo siekiama naudos sau. Teismas padarė išvadą, kad nustatyto kardomosios priemonės - suėmimo taikymo pagrindo, nepašalina kaltinamąjį A. P. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, t. y., jog jis yra vedęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, iki sulaikymo dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino ir tai, kad ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai buvo pareikšti 13 kaltinamųjų, labai daug liudytojų, tiriama ginkluoto nusikalstamo susivienijimo ilgametė veikla, daug nusikalstamos veikos epizodų, nusikalstamos veikos buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir keliose Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir už Europos Sąjungos ribų), byla didelės apimties (ją sudaro 139 tomai). Nurodė, jog baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas deda visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau, tačiau procesas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių.

Kaltinamojo A. P. gynėjas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį, kaltinamąjį A. P. iš suėmimo paleisti, paskirti jam kardomąsias priemones – 30 000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą bei kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismo argumentacija yra formalizuota, grindžiama netinkamais teisiniais motyvais, o atsižvelgiant į A. P. taikomo suėmimo terminą, į proceso eigą, į kaltinamojo elgesį tuo metu, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, ir iš esmės nebepakankama tam, kad pagristi suėmimo tolesnio taikymo teisėtumą. Objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia nutartyje nurodyto suėmimo taikymo pagrindo. Skundžiamos nutarties motyvai iš esmės prieštarauja ne tik faktinėms šios baudžiamosios bylos aplinkybėms, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties motyvai (nutarties 4 lapas) yra iš esmės pažodžiui perrašyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties 9 lapo. Tai, pasak gynėjo, rodo, jog Klaipėdos apygardos teismas suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimo iš esmės nesvarstė, nevertino aplinkybių, aktualių šio klausimo išsprendimui skundžiamos nutarties priėmimo dienai, o tai teismų praktikoje paprastai pripažįstama esminiu BPK pažeidimu. Gynėjas akcentuoja ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties esminiai motyvai buvo pagrįsti prokuroro kalboje 2016 m. rugpjūčio 4 d. posėdžio metu klaidingai cituotais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bylose Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04, Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties motyvai iš esmės prieštarauja minėtiems Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams ir kitai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Gynėjas nurodo, kad taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, kas savaime yra būtinoji sąlyga (sine qua non) kardomosios priemonės taikymui, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime, priimtame byloje Jėčius prieš Lietuvą, pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra „reikšmingi“ ir „pakankami“, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. BPK 122 straipsnio nuostatos įsakmiai reikalauja, jog konstatuojant bet kurį iš šiame straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog įtariamasis/kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti procesui. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog suėmimo termino pagrįstumo klausimas negali būti vertinamas abstrakčiai. Tai, ar kaltinamasis yra laikomas suimtas pagrįstai, turi būti vertinama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios griežčiausios kardomosios priemonės pratesimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename savo sprendime yra kategoriškai pabrėžęs, jog po tam tikro laiko tarpo net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (pvz. sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Llijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagristi formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Nacionalinės teisminės institucijos pirmiausiai privalo užtikrinti, kad kaltinamojo asmens suėmimo laikas neviršytu pagristo laiko tarpo. Šiuo atžvilgiu, laikydamosi nekaltumo prezumpcijos principo, jos privalo išnagrinėti visus faktus, patvirtinančius ar paneigiančius viešojo intereso užtikrinimo būtinumą, kuris leidžia nukrypti nuo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio reikalavimų, ir turi tuos faktus išdėstyti savo sprendimuose dėl prašymų paleisti iš suėmimo vietos (sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96). Europos Žmogaus Teisių Teismas vienoje iš naujesnių bylų Wrona prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 29345/09, judgment 10 March 2015), apibendrino ir kitose bylose, susijusiose ir su organizuotu nusikalstamumu, taikomo suėmimo pagrįstumo vertinimo aspektu suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (bylos Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04, McKay prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 543/03 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas pakartojo, kad pagristas įtarimas dėl sunkių nusikalstamų veikų padarymo iš pradžių gali pateisinti suėmimą. Taip pat būtinybė surinkti didelį kiekį įrodymų ir nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų, dalyvavusių nusikalstamoje grupuotėje, atsakomybe, sudaro pateisinamą pagrindą pradiniam suėmimui. Teismas taip pat pakartojo, jog nors galimos bausmės griežtumas ir yra svarbus elementas vertinant asmens slėpimosi ar pakartotinio nusikaltimu darymo rizika, kaltinimu sunkumas kaip toks negali pateisinti ilgos kardomojo kalinimo trukmės (bylos Michta prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 13425/02, Bąk prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04). Bylose, susijusiose su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, yra didelis pavojus, kad sulaikytasis, jei bus paleistas, gali daryti poveikį liudytojams ar kitiems bendrininkams ar kitaip trukdyti procesui, taip pat tokiose bylose būna sudėtinga surinkti ir išnagrinėti įrodymus. Todėl šios aplinkybės gali būti priimtos kaip pagrindas taikyti suėmimą pirminėse proceso stadijose ir tam tikromis aplinkybėmis gali pateisinti suėmimo termino pratęsimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas cituojamoje byloje aiškiai apibrėžė laikotarpį, kuriuo suėmimas gali būti pateisinamas aukščiau įvardintais pagrindais, t. y. siekiu užtikrinti tinkamą proceso eigą - laikotarpiu, kuris reikalingas užbaigti tyrimą, surašyti kaltinamąjį aktą ir išklausyti kaltinamųjų bei svarbiausių liudytojų („key witnesses“) parodymus (sprendimo byloje Wrona prieš Lenkiją 38, 39 punktai). Šioje byloje Teismas pripažino, kad Lenkijos institucijos šiais pagrindais galėjo pateisinti pareiškėjo suėmimą 2 metų ir 11 mėnesių ir 15 dienų laikotarpiui, o po to, šiems pagrindams išnykus, suėmimą pakeitė švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šioje byloje teismas taip pat akcentavo, jog vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą būtina išsiaiškinti ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar byla teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti (sprendimo byloje Wrona prieš Lenkiją 42 punktas, sprendimo byloje Bąk prieš Lenkiją 64 punktas).

Gynėjo nuomone, skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis neatitinka aukščiau nurodytų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo taikymo pagrindas, pasak gynėjo, yra deklaratyvus, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Tiek apygardos teismas, tiek apeliacinis teismas savo nutartyse yra pripažinę, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis laisvėje ruoštųsi daryti kokias nors naujas nusikalstamas veikas. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, tęsiant suėmimą daugiau nei trejus su puse metu, nebegali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Jau pats ilgą laiką vykstantis baudžiamasis procesas daro itin didelį poveikį kiekvienam jo dalyviui, todėl jau vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Gynėjo nuomone, teismas, jau iš esmės išnagrinėjus visus bylos įrodymus, nepagrindžia, kas konkrečiai leidžia spręsti apie pagrįstą manymą, jog A. P., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, ir tai tik patvirtina, kad tokia grėsmė yra nebent tik teorinio lygmens ir remiasi vien tik kaltinamajam pateiktais kaltinimais. Gynėjo manymu, šiuo atveju naujų nusikalstamų veikų darymą neabejotinai galima užkardyti ir taikant kaltinamajam A. P. kitas kardomąsias priemones. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, todėl ypatingai pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti siekiamų tikslų. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Stogmuller v. Austria pažymėjęs, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien šiuo pagrindu yra nepateisinamas. Paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, tai yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų.

Pasak gynėjo, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių A. P. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. Jis yra susituokęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, dirbo, per itin ilgą laiką trunkantį procesą nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Gynėjo nuomone, nei didelė bylos apimtis, nei inkriminuojamų veikų sunkumas nebegali pateisinti tokį ilgą laiką A. P. taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Šie pagrindai galbūt ir buvo reikšmingi skiriant kardomąją priemonę, tačiau po 46 mėnesius trunkančio suėmimo jie nebegali pateisinti kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo. Gynėjas nurodo ir tai, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla nėra pradinėje tyrimo ar teisminio nagrinėjimo stadijoje. A. P. buvo sulaikytas ir suimtas 2013 m. sausio 22 d., o ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas nuo 2011 m. Baudžiamoji byla teisme nagrinėjama jau virš dviejų metų. Skunde gynėjas nurodo, jog neegzistuoja ir kita Europos Žmogaus Teisių Teismo įvardinta sąlyga - siekis užtikrinti netrukdomą pagrindinių bylos įrodymų ištyrimą teisme. Pasak gynėjo, visi liudytojai šioje byloje buvo apklausti teismo posėdžiuose, vykusiuose nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Per teismo posėdžius, vykusius 2015 m. spalio - lapkričio mėn., buvo apklausti ir beveik visi kaltinamieji, taip pat ir pats kaltinamasis A. P., todėl šiuo metu nebeegzistuoja joks pavojus, kad kaltinamasis būdamas laisvėje galėtų sutrukdyti įrodymų ištyrimui ir tiesos nustatymui byloje, nes įrodymų tyrimas iš esmės jau yra pabaigtas.

Vertinant Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotą kriterijų dėl valstybės institucijų pareigos procesą bylose, kuriose asmenys ilgą laiką yra suimti, vykdyti itin kruopščiai, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme iš esmės nevyksta jau beveik metus laiko. Procesas nevyksta nuo 2015 m. gruodžio mėn., kuomet įvyko paskutiniai teismo posėdžiai, kuriuose buvo atliekami įrodymų tyrimo veiksmai. Suėmimas kaltinamajam A. P. tęsiamas, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016-07-22 iki 2016-08-05 A. P. buvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Per šį laikotarpį kaltinamasis nepabėgo, nepasislėpė nuo teismo, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, jokiu būdu netrukdė proceso eigai. Taigi, paties kaltinamojo elgesys tuo metu, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, rodo, kad tuo laikotarpiu jam parinktos kitos kardomosios priemonės buvo pakankamos tam, kad būtų pasiekti kardomųjų priemonių tikslai.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. gynėjo L. Belevičiaus skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančių faktinių duomenų visuma – kaltinamųjų (D. R. ir kitų), liudytojų (V. V. ir kitų) parodymai, specialistų išvados, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų apžiūros, kratų protokolai ir jų priedai, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Ispanijos Karalystės, Jungtinės Karalystės, Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje proceso stadijoje teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai bus sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti duomenys iš esmės ištiriami ir įvertinami. Taip pat pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį aktą.

A. P. yra kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad A. P. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurių padarymu ir pasikėsinimu padaryti jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad A. P. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai organizuoti, vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje. A. P. kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir dalyvavimu jo veikloje, neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako, įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo kontrabandos būdu bei jų platinimo organizavimu. Apygardos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, jog A. P. lėšų gaudavo galimai nusikalstamu būdu. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Šio teismo nustatyto suėmimo pagrindo, nepaneigia gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo šeimine ir turtine padėtimi, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo, nesislėpė ir nebėgo nuo teisėsaugos pareigūnų ir teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad šis teismo nustatytas suėmimo pagrindas grindžiamas prielaidomis, apygardos teismas teisingai nurodė, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla yra susijusi su labai sunkiais ir sunkiais nusikaltimais, padarytais veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, byla sudėtinga atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių bei didelės apimties įrodinėjimo procesą (kaltinimai pareikšti 13 asmenų, bylą šiuo metu sudaro 142 tomai). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Byla nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Nors gynėjas skunde nurodo, jog procesas byloje nevyksta nuo 2015 m. gruodžio mėn., iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad kaltinamiesiems K. L. ir R. V. buvo paskirtos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės, į teisiamąjį posėdį vykusį 2016 m. birželio 16 d. neatvyko kaltinamieji K. L. ir L. P., į 2016 m. spalio 25 d. teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamieji L. P., R. V., K. L.. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi kaltinamajam L. P. taikytos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą bei paskelbta jo paieška, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pavesta spręsti klausimą dėl Europos arešto orderio išdavimo kaltinamajam L. P.. 2016 m. lapkričio 29 d. posėdyje apklaustas kaltinamasis R. V.. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi kaltinamajam R. V. paskirta teismo medicininė ekspertizė. Byloje numatytos kitos teisiamojo posėdžio datos – 2017 m. vasario 17 d., kovo 17 d., 24 d., balandžio 3 d., 11 d., gegužės 3 d., 16 d., 17 d.

Kaltinamojo gynėjas skunde teisingai nurodo, jog A. P. suėmime laikomas jau ilgą laiką. Iš tiesų Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra A. P. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad A. P. keletą metų galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė kartu su kitais asmenimis suorganizavęs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei veikdamas jo sudėtyje. A. P. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje nuo 2005 m. iki 2014 m. Inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius, intensyvumas leidžia A. P. vertinti kaip linkusį nusikalsti asmenį. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. P. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į anksčiau šioje nutartyje aptartų duomenų visumą, taip pat įvertinus ir baudžiamosios bylos apimtį bei sudėtingumą, darytina išvada, kad A. P. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas A. P., pobūdį, sunkumą, kiekį, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad bylų dėl organizuoto nusikalstamumo specifika lemia galimybę įvykdyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus dėl labai ilgos, kelerių metų trukmės suėmimo.

Gynėjo skunde minimos Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos pagal faktines aplinkybes nėra tapačios Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, kurioje kaltinimai pareikšti A. P..

Aptariamu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo A. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekis, pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės, jų tarpe ir 30 000 Eur užstatas, intensyvi priežiūra, ar švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių kompleksas, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Tokia išvada grindžiama ne vien kaltinimų sunkumu, gresiančių bausmių dydžiu ir formaliais pagrindais, tačiau visumos konkrečių šios baudžiamosios bylos aplinkybių įvertinimu. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. P. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje pakartoti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties motyvai. Teisėjų kolegijos nuomone, nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje iš dalies pasikartoja argumentai iš aukštesniojo teismo priimtos nutarties, kuria A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas. Ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad aktualūs bylos duomenys iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.

Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, susiję su Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties pagrįstumu, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Pastebėtina tik tiek, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje ir gynėjo skunde paminėtais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais rėmėsi aiškindamas iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio kylančius bendruosius reikalavimus vertinant kardomosios priemonės – suėmimo trukmės pagrįstumą.

Įvertinusi išdėstytą, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. P. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. P. gynėjo Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam A. P. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.