Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-11-20 · Administracinė byla Nr. eAS-780-492/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-11-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
eAS-780-492/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00223-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė (pran.)
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Vainekta“, uždaroji akcinė bendrovė „Strefa“, uždaroji akcinė bendrovė „Vet-1“, uždaroji akcinė bendrovė „Fotoras“
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai
Administracinė byla Nr. eAS-780-492/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vainekta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Strefa“, uždaroji akcinė bendrovė „Vet-1“, uždaroji akcinė bendrovė „Fotoras“, uždaroji akcinė bendrovė „Vainekta“ ir kt.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 (I t., b. l. 47–48) (toliau – ir Sprendimas).

2018 m. rugsėjo 6 d. trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vainekta“ pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento Mokesčių kontrolės skyrius atliko UAB „Vainekta“ planinį patikrinimą dėl 2013–2015 m. mokestinių laikotarpių mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir pateikė UAB „Vainekta“ 2018 m. birželio 28 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-63 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad UAB „Vainekta“ turi mokestinę prievolę sumokėti 129 840,34 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos atsiliepime į UAB „Vainekta“ prašymą nurodė, kad apskundus Departamento sprendimą, kuriuo patvirtinta UAB „Vainekta“ mokestinė prievolė sumokėti 129 840,34 Eur, išieškojimas nebus vykdomas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas pažymėjo, kad valstybės institucijų sprendimai dėl mokesčių apskaičiavimo gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 110 straipsnio 1 dalį, kilus mokestiniam ginčui, skundo padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti reikalavimą konkrečioje byloje ir tik ribotam laiko tarpui. Nors minėto mokestinio ginčo tarp UAB „Vainekta“ ir Departamento faktinės aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su šioje byloje nagrinėjamais klausimais dėl Departamento Sprendimo, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje iš esmės neišspręs mokestinio ginčo tarp UAB „Vainekta“ ir Departamento. Taip pat pateikus skundą teismui ABTĮ nustatyta tvarka dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 55, skundo padavimas sustabdytų ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vainekta“ turi teisę teikti prašymą Departamentui sustabdyti 129 840,34 Eur išieškojimą. Tačiau teismas neturėjo duomenų, kad tokia teise buvo naudojamasi. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vainekta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir sustabdyti ginčijamo Sprendimo vykdymą.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas visiškai neįvertino, kad nors UAB „Vainekta“ kilsiančios neigiamos pasekmės kyla iš Departamento vykdomų administracinių procedūrų, jos neatsiejamai susiję su skundžiamu Departamento Sprendimu. Būtent skundžiamu Sprendimu panaikinti UAB „Vainekta“ išduoti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, dėl ko UAB „Vainekta“ atsiranda mokestinė prievolė, kurios teisėtumas ginčijamas ir priklausys nuo teismo sprendimo šioje byloje.

Egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, UAB „Vainekta“ kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, nes mokestinė prievolė yra labai didelė ir tai reikštų verslo sužlugdymą, darbo vietų praradimą. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vainekta“ yra verslo subjektas, kuris planuoja savo veiklą, investicijas ir pelną, todėl nurodyto dydžio mokesčio sumokėjimas per itin trumpą laikotarpį yra akivaizdžiai žalingas tolesnei įmonės veiklai. UAB „Vainekta“ nenumatė tokio dydžio išlaidų ir todėl galėtų padengti tik naudodamas apyvartines įmonės lėšas, kurios yra gyvybiškai būtinos įmonės gyvavimui palaikyti – jos yra būtinos žaliavoms ir būtiniausioms prekėms įsigyti, einamojo laikotarpio darbo jėgos kaštams padengti.

Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galbūt atsiras nauji ginčai, kurie padidins ne tik UAB „Vainekta“, bet ir valstybės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vainekta‘ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad UAB „Vainekta“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turėtų būti tenkinamas, nes pareiškėjos skundas dėl Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo panaikinimo yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Be to, Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis, susijusi su UAB „Vainekta“, yra galiojanti ir šiam gamintoju – importuotojui sukelia tokias neigiamas pasekmes (didelę žalą), kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti neįmanomas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o UAB „Vainekta“ atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Sprendimas nesukuria UAB „Vainekta“ atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo UAB „Vainekta“ nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Trečiojo suinteresuoto asmens atskirajame skunde įvardijamos tikėtinos pasekmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų Departamento vykdomų administracinių procedūrų.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus skundą dėl mokesčių prievolės teisėtumo, mokestinės prievolės priverstinis išieškojimas stabdomas pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria atmestas trečiojo suinteresuoto asmens „UAB „Vainekta“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjas teismui apskundė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82. Šiame sprendime apskaičiuota ir nurodyta UAB „Vainekta“ sumokėti 129 840,34 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vainekta“ prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punkte numatyta, kad pagal šį įstatymą inter alia (be kita ko) administruojamas mokestis už aplinkos teršimą. Nors mokesčio už aplinkos teršimo administravimas, šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo apskundimas pasižymi tam tikra specifika, numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose teisės aktuose, bet pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamas ginčas iš esmės atitinka mokestinio ginčo požymius. Pareiškėjas yra padavęs skundą dėl valstybės įstaigos, kuri įgaliota tikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai už aplinkos teršimą, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo jam buvo nurodyta sumokėti atitinkamą mokesčio sumą. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nenumato kitokios taisyklės nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje. Taigi darytina išvada, kad ginčijamų mokesčių priverstinis išieškojimas yra sustabdytas pagal įstatymą, nes pareiškėjas yra padavęs skundą, kilus mokestiniam ginčui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą nėra pagrindo, tai būtų teisiškai beprasmiška.

Nors ginčijama Sprendimo dalis, apskritai, turi tiesioginę įtaką kitiems institucijų administraciniams veiksmams – mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui ir pan., tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018).

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Vainekta“ argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nesukuria UAB „Vainekta“ prašyme ir atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų UAB „Vainekta“ finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad UAB „Vainekta“ dėl skundžiamo Sprendimo patirs didelius finansinius sunkumus, bus sutrikdyta arba neįmanoma jo veikla, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra pateikęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Sprendimo galiojimo jo patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vainekta“ atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vainekta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasDainius RaižysVirginija Volskienė