Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs E. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato J. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutarties, kuria E. S. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi E. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Analogiškos priverčiamosios medicinos priemonės taikytos to paties teismo: 2017 m. birželio 1 d. nutartimi jam esant nepakaltinamam, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; 2017 m. liepos 19 d. nutartimi, jam esant nepakaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje; 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, jam esant nepakaltinamam, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi E. S. atiduotas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki bus nuspręstas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi taikoma priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta.E. S. gynėjas advokatas J. S. pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį ir patenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą – E. S. gydymą - stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą. Nurodo, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepagrįstai ignoravo gydytojų išvadą, jog E. S. gydymo rėžimas gali būti pakeistas. Teigia, jog jaunuolio smurto rizika vidutinė, o psichinė būklė stabiliai pagerėjusi.Teismo posėdyje E. S. gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.Skundas atmetamas.Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė E. S. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). Apygardos teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo E. S., svarbu atsižvelgti į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi E. S. paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pripažinus jį nepakaltinamu dėl padarytų nusikalstamų veikų, tyrimo metu jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Ir nors E. S. advokatas yra teisus teigdamas, jog jaunuolio psichikos būsena stabiliai pagerėjusi, tačiau iš Komisijos išvados kartu matyti ir tai, jog kritika įstatymo uždraustų veikų, buvusio elgesio atžvilgiu, vis tik išlieka formali. Be to, ligoninėje jaunuolis linkęs bendrauti su panašiais nusikaltimus darančiais ligoniais, pasiduoti jų įtakai.Apygardos teismo įsitikinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, pagrįstai rėmėsi ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės gydytojos I. B., kuri palaikė teikimą, papildomu paaiškinimu teisme, jog pagėrėjusi E. S. psichinė būklė stebima tik paskutinį stebimą laikotarpį, o nustatyta jo vidutinė smurto rizika nėra stabili, kadangi ji nepriklausomai nuo paskirtų ir vartojamų vaistų gali didėti nereguliariai. Rekomenduotina struktūrizuota aplinka. Reiškia nors E. S. psichikos būsena yra stabiliai pagerėjusi, tačiau kartu neatmetama tikimybė, jog toks pagerėjimas yra tik laikinojo pobūdžio, todėl pagrindo šiai dienai manyti, jog jaunuolis sugebės savarankiškai gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, o artimieji tai užtikrins, nėra.Pažymėtina, kad paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Šiuo atveju, byloje aptartų aplinkybių visuma, patvirtina, kad E. S. psichinė būklė šiuo metu dar nėra tiek stabili, o socialinis pavojingumas aiškiai sumažėjęs ar išnykęs, kad jam nebūtų reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismo vertinimu, ne tik Komisijos išvada, byloje esantys duomenys, tačiau ir ligoninės gydytojos paaiškinimai patvirtina, jog galimybė užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą E. S. šiuo metu galima tik stacionare. Pasikeitus aplinkybėms, įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartis, kuria E. S. pratęstas gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

E. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato J. S. skundą atmesti, palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.