- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- I-5186-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00282-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Architektų pastogė“
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovams R. Š. ir R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Architektų pastogė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) 2017-01-25 raštą Nr. R2-127 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pareiškėjos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);
2) įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-07-11 nutarimu Nr. 732 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-07-11 nutarimas Nr. 732) buvo pakeistas valstybinės reikšmės miškų plotas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Vadovaujantis šiuo nutarimu, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas nebepriskiriamas valstybinės reikšmės miškų plotui. Išbraukus Žemės sklypą iš valstybinės reikšmės miškams priskirtinų plotų, pareiškėja kreipėsi į UAB „Architektų pastogė“, kad būtų atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Architektų pastogė“ pateikė Valstybinei miškų tarnybai 2016-12-14 prašymą patikslinti miškų kadastro duomenis Žemės sklypo teritorijoje. Valstybinė miškų tarnyba skundžiamu raštu atsisakė tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, nurodžiusi, kad neturi teisinio pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Žemės sklype, išbraukiant jį iš miško žemės ploto. Atsakovė 2017-01-25 raštu atsisakė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Žemės sklype, neatsižvelgusi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-07-11 nutarimo Nr. 732 pagrindu iš valstybinės reikšmės miškų ploto pašalinus Žemės sklypą, valstybinės reikšmės miškų plotas pasikeitė. Miškų valstybės kadastrą tvarko bei valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 d., Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (2012-05-23 nutarimo Nr. 570 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 13 p.), todėl ši tarnyba, pagal Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 4.7 punktą, privalėjo tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pasikeitus miškų grupei, pogrupiui, valstybinės reikšmės miškų plotams ar kitiems miškų kadastro duomenis keičiantiems rodikliams. Atsakovė, atsisakydama atlikti Miškų valstybės kadastro duomenų Žemės sklypo teritorijoje tikslinimą, nevykdė Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Įsakymo 4.7 punkto reikalavimų, todėl skundžiamas raštas yra neteisėtas ir naikintinas. Patikslinti Miškų kadastro duomenis yra būtina dėl Žemės sklype nurodytų duomenų prieštaringumo. Valstybinės miškų tarnybos 2011-05-31 pažymoje Nr. 25991 apie tekstinius miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai) nurodyta, kad medynų tūris Žemės sklype yra 0 kub. m, t. y. medynų nėra, tačiau šios tarnybos 2015-11-24 rašte Nr. R6-5068 „Dėl ne miško žemės apaugimo mišku“ jau nurodyta, kad dalis žemės sklypo (2,36 ha) priskirta ne miško žemei ir ši dalis yra apaugusi savaiminukais, kurių vidutinis amžius 20 metų ir daugiau. Pareiškėja nurodė, kad neaišku, kaip per 4 metus toje pačioje teritorijoje medžiai galėjo pasiekti net 20 metų amžių. Taip pat iš Valstybinės miškų tarnybos 2015-11-24 rašto matyti, jog didelė dalis – net 2,36 ha iš bendro 2,47 ha ploto – pareiškėjos Žemės sklypo yra ne miško žemė. Tačiau skundžiamame rašte atsakovė nurodė, jog miško žemė yra visame pareiškėjos Žemės sklype ir dėl to atsisakė patikslinti Miškų kadastro duomenis. Skundžiamame rašte nurodyti duomenys yra akivaizdžiai prieštaraujantys Valstybinės miškų tarnybos pirmiau minėtuose raštuose nurodytiems duomenims, pagal kuriuos didžioji dalis pareiškėjos Žemės sklypo miško žemei nėra priskirta ir kurie yra pagrindas pakeisti pareiškėjos Žemės sklypo ar jo dalies duomenis apie miško žemės plotus. Miškų kadastre įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys varžo pareiškėjos teises, kadangi riboja pareiškėjos naudojimąsi Žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad dar Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850 „Dėl laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, numatomų užsodinti mišku, paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ sklypo teritorija, laisva valstybinės žemės fondo žemė, buvo numatyta apželdinti mišku, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į miškų ūkio ir teritorija buvo perduota VĮ Dubravos eksperimentinei-mokomajai miškų urėdijai. 2004 metais šiai teritorijai buvo parengtas miško želdinimo ir žėlimo projektas. Pagal šį projektą ši teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. 2005 metų gegužės mėn. nagrinėjama teritorija buvo užsodinta miško želdiniais. Kauno apskrities viršininko 2009-05-14 sprendimu Nr. 52/24414 sklypo teritorija buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn privatiems asmenims. UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2011 metais, atsižvelgusi į VĮ Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos prašymą, atliko žemės, skirtos miškui įveisti 97,9 ha plote, į kurį pateko pareiškėjos Žemės sklypas, inventorizaciją ir šios inventorizacijos duomenis, nustatyta tvarka suderintus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriumi, 2011 m. spalio 7 d. raštu pateikė Valstybinei miškų tarnybai registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Atsižvelgiant į pateiktus ir patikrintus inventorizacijos duomenis buvo atnaujintas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras ir buvo pakeistas ginčo Žemės sklypo statusas iš valstybinės reikšmės miškų į miško žemę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės atsisakymo tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo dalykas yra Valstybinės miškų tarnybos 2017-01-25 raštas Nr. R2-127 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo Valstybinė miškų tarnyba atsisakė tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pareiškėjos Žemės sklype.
Pareiškėja savo skundą grindė tuo, jog atsakovė privalėjo tikslinti Miškų kadastro duomenis pagal Aprašo 4.7 punktą, pasikeitus valstybinės reikšmės miškų plotams, nes pareiškėjos Žemės sklypas jau nebepateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją, be to, pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype nėra ir miško žemės.
Valstybinė miškų tarnyba skundžiamu raštu atsisakė tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, argumentuodama tuo, jog neturi teisinio pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir išbraukti pareiškėjos Žemės sklypą iš miško žemės ploto. Atsakovė atsisakymą grindė tuo pagrindu, jog pareiškėjos Žemės sklypas patenka į miško žemės teritoriją, todėl nėra pagrindo tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenų (b. l. 13–14).
Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėja 2015-05-26 nuosavybės teise įgijo 2,47 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., dovanojimo sutarties pagrindu (b. l. 10–11). Pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimo procese Kauno apskrities viršininko 2009-05-14 įsakymu Nr. 02-05-5075 ir 2009-05-14 sprendimu Nr. 52/24414 atkuriant nuosavybės teises A. V. į buvusio savininko A. S. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,60 ha žemę, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 2,47 ha ploto žemės sklypą Nr. 767-7, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (prijungta administracinė byla Nr. I-389-428/2012, 1 t., b. l. 7–12).
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti (1 p.); vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka Lietuvos Respublikos miškų kadastro tvarkymo funkciją (5 p.).
Miškų valstybės kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (Nuostatų 23 p.). Nuostatai imperatyviai reglamentuoja, kada kadastro duomenys keičiami, t. y.: įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; pertvarkius miškų administravimo vienetus; kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius (Nuostatų 33.1– 3.6 p.).
Ginčo atveju tokių duomenų ir aplinkybių, jog buvo prielaidos keisti Miškų valstybės kadastro duomenis Nuostatų 33.1–33.6 punktuose numatytais atvejais, nenustatyta. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Architektų pastogė“, atlikusi pareiškėjos Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Nuostatų 23 punkte nurodytų duomenų apie Nuostatų 33.1–33.6 punktuose numatytus atvejus nepateikė.
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tekstiniai duomenys patvirtino, kad 2011 metais 2,05 ha dalis pareiškėjos Žemės sklypo pateko į Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos valstybinio miško (duomenys neskelbtini) kvartalo taksacinį miško sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Iš Valstybinės miškų tarnybos pažymų (2011-05-31 Nr. 25991 ir 2011-10-13 Nr. 28027) matyti, kad pareiškėjos Žemės sklypo 2,05 ha dalyje Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos valstybinio miško (duomenys neskelbtini) kvartalo taksaciniai valstybinės reikšmės miško sklypai, skirti miškui įveisti (b. l. 15, prijungta administracinė byla Nr. I-389-428/2012, 1 t., b. l. 17–18, 123–124). Minėtų pažymų duomenys leidžia teigti, jog 2011 metais pareiškėjos Žemės sklypo 2,05 ha dalis buvo užimta žemės, skirtos miškui įveisti, ir pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus.
Kaip matyti iš 2015 metų Miškų valstybės kadastro tekstinių ir grafinių duomenų, pareiškėjos Žemės sklypo 2,36 ha dalyje buvo inventorizuota apaugusi mišku ne miško žemė, kurioje medžių vidutinis amžius 20 ir daugiau metų, ir miško žemė (b. l. 17, 24, 25).
Nors pareiškėja skunde nurodė, jog ginčo Žemės sklype negalėjo būti medžių, kurių amžius 20 metų, tačiau šį jos argumentą paneigė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinės medžiagos 2012-12-05 bei 2016-12-14 2016-12-14 Taksoraščių rodikliai (b. l. 177–178, 180). Iš nurodytų rodiklių matyti, jog pareiškėjos Žemės sklype 2012 metais augo medžiai, kurių amžius nuo 6 iki 55 metų. Lyginant 2012 ir 2016 metų Taksoraščių kokybinius ir kiekybinius rodiklius, abejonių dėl medžių amžiaus ar kitų rodiklių neteisingumo nekilo. Ginčo teritorija per atitinkamą laikotarpį natūraliai keitėsi ir pagal minėtus Taksoraščių kokybinius ir kiekybinius rodiklius atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse numatytą miško ir miško žemės sąvokų apibrėžimą, nes pareiškėjos Žemės sklypo plotas buvo apaugęs mišku ir užimtas miško žemės (b. l. 17-18).
Pažymėtina, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 19 d.).
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
Kaip minėta, pareiškėjos Žemės sklypas iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-07-11 nutarimo Nr. 732 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo pagal Miškų valstybės kadastro duomenis buvo užimtas miško žemės ir miško.
Svarbu pažymėti, jog pareiškėjos Žemės sklypo 2,05 ha dalyje valstybinės reikšmės miško statusas nesikeitė iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-07-11 nutarimo Nr. 732 įsigaliojimo. Valstybinės reikšmės miškų ploto schemos, galiojusios 2012-12-05, fragmentas patvirtina, jog iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-07-11 nutarimo Nr. 732 pareiškėjos Žemės sklypo 2,05 ha dalis buvo užimta ne tik valstybinės reikšmės miško, bet ir miško žemės, kurių ribos sutapo, tai patvirtino galiojusio 2012-12-05 Miškų valstybės kadastro archyvo Miškų plotų schemos fragmentas (b. l. 177). Miškų valstybės kadastro duomenys keitėsi priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-07-11 nutarimą Nr. 732. Minėtas nutarimas buvo teisinis pagrindas, faktiškai nulėmęs valstybinės reikšmės miškų plotų pakeitimus Miškų valstybės kadastre, todėl pareiškėjos Žemės sklypo 2,05 ha dalyje buvo panaikintas valstybinės reikšmės miško statusas ir Žemės sklypas pagal patikslintus Miškų valstybės kadastro duomenis jau nebepateko į valstybinės reikšmės miškų teritorijos ribas, tačiau pareiškėjos visame Žemės sklypo 2,47 ha plote buvo inventorizuota miško žemė pagal 2016-12-14 Miškų valstybės kadastro duomenis (b. l. 179–183).
Valstybinės miškų tarnybos 2019-07-26 pažyma Nr. 102314 apie archyvinius miškų valstybės kadastro duomenis, taip pat miškų žemėlapio 2016-12-14 fragmentas ir taksaciniai rodikliai apie nustatytą medynų tūrį (379 m ³) bei atitinkamas medžių rūšis pareiškėjos Žemės sklype patvirtina, jog visas pareiškėjos Žemės sklypo 2,47 ha plotas buvo užimtas miško žemės, kurioje apskaitytas atitinkamas medynų tūris pagal nurodytas medžių rūšis bei pavienius medžius (b. l. 179–184).
Pirmiau nurodyti Miškų valstybės kadastro duomenys leidžia neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjos prašymo patikslinti pareiškėjos Žemės sklype Miškų kadastro duomenis pateikimo metu, t. y. 2016-12-14, nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo, suteikiančio atsakovei teisines prielaidas tikslinti Miškų kadastro duomenis pareiškėjos Žemės sklype, kadangi pareiškėjos visas Žemės sklypo 2,47 ha plotas pagal Miškų valstybės kadastrą buvo užimtas miško žemės ir byloje nenustatyta tai paneigiančių duomenų (b. l. 179–181).
Nustatytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nebuvo prielaidų tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, nes pareiškėjos visas Žemės sklypas buvo užimtas miško žemės ir tai patvirtino pirmiau minėti 2016 metų Miškų valstybės kadastro duomenys.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 4 punkte numatyti atvejai, kada tikslinami kadastro duomenys. Aprašo 4.7 punkte numatyta, jog kadastro duomenys tikslinami, kai pasikeičia miškų grupė, pogrupis, valstybinės reikšmės miškų plotai ar kiti kadastro duomenis keičiantys rodikliai.
Jokių duomenų, kad pasikeitė kadastro duomenis keičiantys rodikliai, nenustatyta ir pareiškėja tokių duomenų nepateikė.
Pareiškėjos argumentai, jog turėjo būti taisoma miškų inventorizacijos klaida, nes pareiškėjos Žemės sklypo dalyje nėra valstybinės reikšmės miško plotų ir didžioji Žemės sklypo dalis nėra priskirtina miško žemei, nepaneigia Miškų valstybės kadastro duomenų, jog 2016 metų laikotarpiu visame pareiškėjos Žemės sklypo 2,47 ha plote Miškų valstybės kadastre buvo inventorizuota miško žemė (b. l. 179–185).
Pareiškėjos argumentai, jog ginčo Žemės sklype negalėjo būti medžių, kurių amžius 20 metų, nepagrįsti. Šiuos pareiškėjos skundo argumentus paneigia Miškų valstybės kadastro archyvinės medžiagos 2012-12-05 bei 2016-12-14 būklės Taksoraščių rodikliai (b. l. 177–178, 180). Iš nurodytų duomenų matyti, jog pareiškėjos Žemės sklype 2012 metais augo medžiai, kurių amžius nuo 6 iki 55 metų. Lyginant 2012 ir 2016 metų Taksoraščio kokybinius ir kiekybinius rodiklius, jie jokių abejonių dėl medžių amžiaus ar kitų rodiklių neteisingumo nekelia, priešingai – Taksoraščių duomenys yra nuoseklūs, medžių amžius ir kiekis realus ir tikėtinas.
Pirmiau nurodyti Miškų valstybės kadastro duomenys leidžia neabejotinai teigti, kad nėra jokio teisinio pagrindo tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pareiškėjos žemės sklype, nes pareiškėjos Žemės sklypo visame plote yra miško žemė ir byloje nenustatyta kitų pagrįstų duomenų (b. l. 179–185).
Taigi, nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovę patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pareiškėjos Žemės sklype.
Nors skundžiamo administracinio akto turinys nėra aiškiai argumentuotas, jame nėra išsamiai pateikta faktinių aplinkybių ir teisės aktų analizė taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, įpareigojantis atsakovę, kaip viešojo administravimo instituciją, vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti, tačiau skundžiamame akte pakankamai detaliai nurodyta institucijos pozicija dėl pateikto prašymo nepagrįstumo, iš jo turinio galima vienareikšmiškai suprasti, jog tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pareiškėjos Žemės sklype nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjos Žemės sklypas patenka į miško žemės teritoriją. Atsižvelgiant į skundžiamo administracinio akto turinį, laikytina, kad esminės aplinkybės, atsakant pareiškėjai į jos prašymą, buvo atskleistos tinkamai, pagrindžiant institucijos poziciją.
Formalūs skundžiamo akto trūkumai, kurie iš esmės neturėjo įtakos pareiškėjos teisėms, negali nulemti skundžiamo akto panaikinimo. Skundžiamo akto panaikinimas tik dėl formalių trūkumų nesukels teisinių pasekmių pareiškėjos siekiui pakeisti Miškų valstybės kadastro duomenis taip, kad pareiškėjos Žemės sklype nebebūtų miško žemės.
Teismo nuomone, nustačius, jog pareiškėjos Žemės sklype yra miško žemė ir nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovę patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pareiškėjos Žemės sklype, naikinti skundžiamą raštą vien tik formaliu pagrindu dėl neatitikties individualaus akto formaliems reikalavimams nėra tikslinga.
Įvertinus tai, jog skundžiamu administraciniu raštu iš esmės buvo pagrįstai ir teisėtai atsisakyta tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pareiškėjos Žemės sklype, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą raštą atmestinas kaip nepagrįstas.
Nepatenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kadangi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos D. J. prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.