- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- 1-389-762/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis, Valdas Bivainis
- Kategorijos
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas - 2015 m. spalio 1 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme, 2021 m. gegužės 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių teismo rūmų nutartimi iš įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai (išleistas 2021 m. birželio 8 d. ) neatlikus 4 metų 1 mėnesio 2 dienų laisvės atėmimo bausmės (lygtinio paleidimo pabaiga – 2025 m. liepos 10 d.), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje;
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė, įrodymai
1. M. M., 2024 m. spalio 13 d., vakaro metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), diržu sudavė nenustatytą skaičių kartų mažamečiui sugyventinės J. Š. sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), į nugaros sritį, padarydamas poodines kraujosruvas nugaroje ir kairio žasto nugariniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo A. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis M. M. dėl jam pateikto kaltinimo savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad iki įvykio gyveno kartu su J. Š. ir dviem jos mažamečiais vaikais A. ir R. (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 13 d. visi buvo lauke ir tvarkėsi. Vaikai lakstė, važinėjosi dviračiu. Visi kartu buvo prisiskynę dilgėlių ir žaisdami lakstė aplink namus vieni kitus vaikydami. Vakare visi parėjo į namus. Namuose vaikams pasakė susidėti reikiamas knygas rytdienos pamokoms. Patikrinus pamatė, kad A. nepadaręs namų darbų, todėl jam liepė pabaigti padaryti namų darbus. A. kažką darė, tačiau kai vėliau patikrino pamatė, kad A. tik kažką pripaišė, bet namų darbų taip ir nepadarė, todėl jį griežtesniu balsu pabarė. A. atsikalbinėjo, sakė, kad nenori daryti namų darbų. Kai A. atsikalbinėjo jis paėmė ant spintelės buvusį savo darbinių kelnių diržą ir, norėdamas atkreipti A. dėmesį, juo trinktelėjo per spintelę. A. į tai nelabai sureagavo. Tuomet A. su broliu paliko kambaryje, o pats išėjo į lauką. Kai sugrįžo į namus vaikai jau miegojo. Kitą dieną išėjo į darbą. Kažkuriuo laiku jam paskambino J. ir jam pasakė, kad darbuotojai iš mokyklos į namus parvežė A., nes jam ant nugaros buvo mėlynė. Ji taip pat teigė, kad pasak darbuotojų ši mėlynė atsirado nuo jo veiksmų. Nurodo, kad jis A. užgauti negalėjo, jo tikrai nemušė, todėl iš kur galėjo atsirasti mėlynė ant A. nugaros nežino. Tik gali spėti, kad gal A. žaisdamas susižalojo arba jį mokykloje sužalojo vyresni vaikai. Jo ir J. vaikų A. ir R. santykiai visuomet buvo labai geri, jie gyveno kaip šeima.
Motyvuojamoji dalis
3. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, jo kaltė visiškai yra įrodyta šiais įrodymais:
4. Liudytojos J. N. parodymais. Ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokinio padėjėja. Jai priskirta mokinio A. M. priežiūra dėl jam nustatytų specialių poreikių. Ji kaip mokinio padėjėja šalia A. M. būna nuo jo paėmimo iš namų, per visą būvimo mokykloje laikotarpį iki jo gražinimo į namus, tai yra jo beveik nepaleidžia iš akiračio. Įvykio dieną A. M. ruošiantis fizinio lavinimo pamokai, jam persirengiant ant jo nugaros pastebėjo dryžio ovalios formos mėlynes. A. paklausus iš kur mėlynės jis jai pasakė „nieko čia nebuvo“. Ji tokiu A. pasakymu nepatikėjo, nes jai pasirodė, kad tai sumušimo žymės, todėl apie matytus sužalojimus pasakė A. klasės mokytojai R. Z.. Po pamokos A. pasilikus mokytoja paprašė A. parodyti nugarą. Jis parodė ir tuomet dar kartą pamatė sužalojimus. Į tolimesnius veiksmus ji jau nebesikišo. Matė tik, kad po kažkiek laiko atvyko pareigūnai. Būdama netoliese kaip stebėtoja girdėjo kaip A. pareigūnams sakė, kad jam buvo liepta rašyti pasakas ir, kad „aš pats kaltas“, kad tie sumušimai jam buvo kaip bausmė. Matėsi, kad jis nenorėjo kalbėti šia tema. Taip pat gali patvirtinti, kad A. kiti mokiniai negalėjo sumušti ar nuskriausti, nes ji tą būtų tikrai pamačiusi. Kiek pažįsta A. ir su juo bendrauja gali patvirtinti, kad jis suvokia kas yra gėris ir blogis, gali paaiškinti aplinkybes, nepastebėjo atvejų, kad jis kažką meluotų ar fantazuotų. Po šio įvykio A. su mama vyko trims savaitėms į iš anksčiau suplanuotą sanatoriją. Kai jis grįžo į mokyklą nesijautė, kad būtų kažkokie padariniai dėl jo sužalojimo. Jis tik buvo užsiminęs, kad pasiilgo tėčio (patėvio).
5. Liudytojos R. Z. parodymais. Ji parodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) gimnazijoje po fizinio lavinimo pamokos 4 klasės mokinio A. M. padėjėja J. N. ją informavo, kad ant A. kūno pamatė sužalojimus. Kreipėsi į mokyklos vadovybę ir socialinę pedagogę. Buvo priimtas sprendimas ir iškviesti policijos bei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Pasikvietus A. jo paprašė pasakyti kas jam nutiko. Vaikas iš pradžių nedrąsiai pasakė, kad „čia visai nieko tokio“, matėsi, kad nenorėjo atskleisti aplinkybių, baiminosi, kad jei papasakos kartu su mama nevažiuos į sanatoriją Druskininkuose. Vaikui paaiškinus, kad niekas negali būti skriaudžiamas ir jį padrąsinus paprašė papasakoti. Tuomet A. papasakojo, kad jam namuose buvo skirta užduotis rašyti ir kadangi jis to nepadarė, todėl sulaukė bausmės, minėjo, kad tai padarė tėtis, minėjo, kad tai jam buvo padaryta su diržu. Pakėlus berniuko marškinėlius ant nugaros matėsi 3 ar 4 nemaži randai panašūs į kirčius. Suprato, kad už neatliktus namų darbus A. buvo nubaustas netinkamomis priemonėmis, tai yra buvo mušamas. Liudytoja taip pat nurodė, kad A. M. dėl turimų elgesio sutrikimų mokykloje yra skirta padidinta pagalba, jam priskirta mokinio padėjėja, kuri jį pasiima iš namų, su juo važiuoja į mokyklą, mokykloje būna šalia jo ir jį palydi į namus, todėl kiti vaikai A. mokykloje nuskriausti negalėjo. Taip pat pastebėjo, kad po šio įvykio A. tapo uždaresnis, užsimindavo, kad negali atsakyti į klausimą, nes mama sakė nekalbėti. Iki šio įvykio jokių nusiskundimų A. tėvais nebuvo, jie būdavo rūpestingi, visuomet reaguodavo į žinutes, vaikai būdavo viskuo aprūpinti.
6. Liudytojos Sandros Šaltytės parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. spalio mėn., tikslios datos nepamena kaip policijos pareigūnė vyko į (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto prieš mokyklos mokinį. Atvykus pradinių klasių mokytoja ir mokinio padėjėja informavo, kad 4 klasės mokinys A. M. galimai buvo sumuštas, nes ant jo nugaros matė įbrėžimus. Pakvietus A. su juo pabendravo ir berniukas papasakojo, kad savaitgalį nepadarė namų darbų, todėl tėtis (patėvis) jį mušė per nugarą su dilgėlėmis ir diržu. Sakė, kad tėtis yra labai griežtas, bara kai jis nepadaro namų darbų, jį muša nebe pirmą kartą. Berniukui pakėlus marškinėlius ant nugaros matėsi keli pailgi rausvos spalvos dryžiai, lyg ir kirčiai ar įbrėžimai. Sužalojimus užfiksavo. Matėsi, kad A. buvo kažkiek išsigandęs, jis prašė nevažiuoti pas jį namo ir nepasakoti tėvams, bijojo, kad jie sužinos. Tirdami šį įvykį ir žinodami pirminę informaciją apie įvykį, nuvyko į nurodytą įvykio vietą, tai A. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo A. mama ir brolis. A. motina nurodė nieko nežinanti apie galimą smurtą prieš jos vaiką. Su A. motina ir broliu bendravo atvykusios vaiko teisių specialistės. Ji pati apžiūrėjo įvykio vietą. Virtuvėje ant stalo rado atvirai padėtą diržą. Vaiko motina nurodė, kad jei vaiką mušė tai turbūt su šiuo diržu. Įtariant, kad tai gali būti sužalojimo priemonė diržą paėmė. Po to A. motinai nurodė su vaiku nuvykti į ligoninės priėmimo skyrių sužalojimų apžiūrai.
7. Liudytojos Nomedos Idienės parodymais. Ji parodė, kad kaip vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kad per kūno kultūros pamoką ant mažamečio mokyklos moksleivio A. nugaros pastebėtas sužalojimas, buvo įtariama, kad prieš vaiką buvo panaudotas smurtas. Reaguojant į pranešimą su kolege Jurgita Misiūniene nuvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Į gimnaziją taip pat jau buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Nurodytame kabinete sėdėjo berniukas vardu A., kurį pradėjus kalbinti šis papasakojo, kad namuose reikėjo daug rašyti, jis nerašė, todėl nuo tėčio „gavo dilgėlių“. Patikslinus ką tai reiškia vaikas davė suprasti, kad buvo mušamas ir su diržu ir su dilgėlėmis. Išsiaiškino, kad A. tėčiu vadina su jo mama gyvenantį vyrą, kuris nėra jo tikrasis tėvas. Berniukas minėjo, kad tai matė ir jo brolis R.. Taip pat berniukas minėjo, kad nebenori daugiau pasakoti, nes dėl to gali supykti mama ir tėtis. Nuvykus į A. namus dar bendravo su A. broliu R., kuris taip pat papasakojo, kad matė įvykį, tai, kad A. nepilnai paruošė namų darbus ir jam sudavė su diržu per nugarą. Liudytoja taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie detalizuoja jos teisiamajame posėdyje duotus parodymus (t. 1, b. l. 99-102).
8. Liudytojos Jurgitos Misiūnienės parodymais. Ji parodė, kad kaip vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė su kolege N. Idiene vyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją dėl gauto pranešimo dėl galimo smurto prieš vaiką. Buvo gautas pranešimas, kad ant mokinio pastebėtos mėlynės ir vaikas nurodė, kad tai padarė tėtis. Nuvykus į mokyklą bendravo su A. M.. Joms buvo nurodyta, kad A. M. turi spec. poreikių, tačiau bendraujant neatrodė, kad vaikas būtų neadekvatus, fantazuotų ir pan., atrodė, kad jis sako tiesą. Vaikas papasakojo, kad vakare namuose už kažkokį prasižengimą jam buvo užduota kažką parašyti ir kadangi jis to nepadarė, todėl tėtis jam sudavė su dilgėlėmis ir su diržu. Paklausus kelis kartus sudavė, vaikas lyg ir užsiminė, kad jam sudavė tris kartus. Minėjo, kad visa tai matė jo brolis R., o mama tuo metu buvo kitame kambaryje. Vėliau išsiaiškino, kad berniukas tėčiu vadina savo motinos draugą, tai yra patėvį. Kažkas iš mokykloje buvusių pedagogų buvo pakėlę berniuko marškinėlius ir ant nugaros matėsi ruožai. Vaikas minėjo, kad tai ne pirmas kartas kai jam suduota. Taip pat vaikas minėjo, kad jis bijo, jog apie tai ką pasakojo sužinos tėtis. Bijojo, kad jam vėl nebūtų bausmių. Minėjo, kad nenorėjo ir bijojo mamai pasakoti, nes jie turėjo vykti kitą dieną vykti reabilitaciniam gydymui ir bijojo, kad jo gali nepaimti. Turėdami pirminę informaciją apie įvykį situacijos įvertinimui nuvyko į A. namus. Namuose buvo A. mama ir jo brolis R.. Ji bendravo su A. mama, o kolegė N. Idienė su R.. A. mama minėjo, kad jai nežinoma, kad prieš A. galimai buvo smurtauta, taip pat minėjo, kad A. turi sveikatos problemų ir juo ne visada galima tikėti. Vėliau kolegė N. Idienė papasakojo, kad bendraujant su A. broliu R. šis jai papasakojo matęs, kad prieš A. buvo smurtauta.
9. Liudytojos J. Š. parodymais. Ji parodė, kad iki įvykio kartu su M. M. gyveno apie 2-3 metus. Bendrų vaikų neturėjo, tačiau kartu su ja gyvena du jos mažamečiai vaikai A. ir R. M.. M. santykiai su jos vaikais visuomet buvo labai geri, vaikai jo klausydavo. Nėra pastebėjusi, kad M. būtų naudojęs vaikų atžvilgiu kokias nors fizinio poveikio priemones. Įvykio dieną, tai yra pirmadienį A. buvo mokykloje, o ji būdama namuose sulaukė skambučio iš vaiko teisių apsaugos pareigūnų, kurie jai pranešė, kad ant A. nugaros yra žymės. Po kažkurio laiko į jų namus atvyko tarnybos pareigūnai, taip pat buvo atvežtas A. ant kurio nugaros matėsi paraudimai. Pareigūnai taip pat bendravo su R. atskirame kambaryje. Vėliau ji su A. vyko į ligoninę. Kai A. klausė iš kur žymės jis išsisukinėjo nuo atsakymo. Taip pat gali patvirtinti, kad dieną prieš šį įvykį vaikai žaidė lauke, ji darbavosi, vakare pavalgius, nusiprausus, rengiantis pižamas, jokių žymių ant A. kūno nepastebėjo. Taip pat tą vakarą buvo situacija kai vaikai neklausė ir ji pakeltu balsu vaikams liepė eiti miegoti. Pas vaikus į kambarį taip pat buvo nuėjęs M., jis kalbėjo su vaikais, buvo ginčas M. su A. dėl nepadarytų namų darbų, tačiau, kad M. būtų mušęs A., ji nematė. M. tik jai buvo pasakęs, kad su diržu trenkė per stalą, kad vaikai klausytų. Ji taip pat girdėjo, kad kažkoks trinktelėjimas buvo. Ji dar prieš einant miegoti vaikų klausė ar mušė M., tačiau vaikai tą neigė. Tas diržas buvo padėtas virtuvėje, kurį paėmė kitą dieną į jų namus atvykę pareigūnai. Liudytoja taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie detalizuoja jos teisiamajame posėdyje duotus parodymus (t. 1, b. l. 87-89, 93-96).
10. Liudytojos J. Š. parodymais. Ji parodė, kad yra A. M. močiutė, gyvena atskirai, tačiau atvyksta pas dukrą ir anūkus esant poreikiui. Įvykio dieną po pietų ji taip pat buvo atvykusi pas dukrą jos prašymu, nes kitą dieną dukra ruošėsi išvažiuoti į sanatoriją. Jai atvykus neužilgo į dukros namus atvyko pareigūnai, kurie į namus atvežė jos anūką A.. Tarnybos pareigūnės aiškino, kad A. buvo sumuštas. Pareigūnės taip pat bendravo ir su A. broliu R. ir tai vyko atskiruose kambariuose. Kai A. persirenginėjo ant jo nugaros matė raitytą siaurą raudonos spalvos plėmą. Iš pradžių A. teigė, kad jį diržu mušė M. M., tačiau praėjus kelioms savaitėms kalbantis su A. jis jau teigė, kad jį sumušė kiti vaikai. M. M. pažįsta ir gali patvirtinti, kad jis yra ramus žmogus, nėra mačiusi, kad jis būtų prieš ką nors iš šeimos „pakėlęs ranką“, todėl netiki, kad taip galėjo padaryti. Tuo tarpu A. kartais sako netiesą, dažnai mėgsta pameluoti ir prikurti nebūtų dalykų. A. brolis R. pritaria broliui, jį užstoja.
11. Mažametis nukentėjusysis A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 19 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jis yra 4 klasės moksleivis. Paaiškina, kad penktadienį mokykloje jis susidūrė su dvyliktokais ir jam su sportine apranga įbrėžė su sportiniais šniūriukais, kurie naudojami maišeliui į kurį dedama fizinio lavinimo apranga. Jie šniūriukus uždėjo jam ant nugaros ir taip darė jam per nugarą. Jam nepatiko, kai jie taip darė šitaip darė ir jo nugaroje atsirado mėlynė. Juos pamatė J., kai jis rengėsi fizinio pamokai. Jis J. nesakė iš kur atsirado mėlynė. J. apie tai pasakė mokytojai. Jis pamelavo savo mokytojai, kad tai tėtis M. M. davė su diržu. Nurodo, kad tai jam padarė dvyliktokai, o tėtis niekada nemušė. Tik su dilgyne kai žaidė, tėtis gaudė jį su broliu R., tik trenkė tėtis su dilgyne į stalą, tai buvo tokia žaidimo forma. Tėtis niekada neskriaudė jo ir brolio nėra skriaudęs. Jeigu būtų skriaudęs, jis nesakytų. Niekados su diržu nebuvo trenkęs. Jis nežino, kodėl pasakė, kad tai padarė tėtis. Apie mėlynes klausė policija ir vaikų teisės, jis pasakė, kad nuo tėtės. Bijo pasakoti, nes tėtę policija uždarys į grotas. Mama liūdi, kad tėtės nebėra, nes turi būti remontai, kad namas nesugriūtų. (t. 1, b. l. 65-67).
12. Mažametis liudytojas R. M. 2024 m. lapkričio 19 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jam yra 8 metai. Paaiškino, kad pirma pamatė mėlynes ant A. jo padėjėja mokykloje. Po to, kai grįžo namo ant brolio A. nugaros mėlynes matė ir mama ir jis. Dėl mėlynių jis nekalbėjo su A.. Mama klausė iš kur mėlynės. A. sakė, kad nežino. Vaikų teisės klausinėjo apie mėlynes, jis pasakė, kad tėtė M.diržu mušė, tačiau Vaikų teisėm papasakojo netiesą, tai fantazija, jis tai sugalvojo. Dabar teigia, kad tėtė nieko nedarė, jis labai geras, elgiasi gerai. Tėtis supyksta, kai jie su broliu A. kažką prisidirba, tada nubaudžia: reikia ramiai sėdėti, stovėti, arba duoda rašyti. Diržo bausmių niekada nebūna. Tėtis dabar gyvena ne kartu, nes tėtę paskundė. Mama liūdnai reagavo, kad tėčio nebėra, pradėjo verkti, nieko nesakė. Jis suprato, kad dėl tėtės mama verkia, iš ašarų suprato. Jis nežino, kodėl vaikų teisėm pasakė, kad tėtis diržu mušė. Jei jis vėl papasakos, gali kas blogo tėtei nutikti, kad tėtės nebebus. Mama bijo, kad tėtės nebebus. Jei jis papasakotų dėl ko ant brolio yra mėlynės, tėtis nebegyvens su jais ir tėtės nebebūtų. (t. 1, b. l. 68-70)
13. Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 14 d. 15.00 val. buvo atlikta mažamečio A. M. kūno apžiūra. Apžiūrint A. M. nugarą, matyti rausvos spalvos įbrėžimai. Prie apžiūros pridėtose fotonuotraukose matyti, kad įbrėžimai – paraudimai yra kilpos formos keturiose skirtingose nugaros vietose (t.1, b. l. 109-114)
14. Gydytojo įrašu, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. spalio 14 d. 16.34 val. VšĮ „Rokiškio rajono ligoninė“ gydytojo ortopedo traumatologo buvo apžiūrėtas A. M., gim. (duomenys neskelbtini) Objektyviai apžiūrėjus nugaroje stebimos daugybinės pailgos, plonos, kilpos formos, paviršinės hematomos - sumušimai. Viena hematoma kairiojo žasto nugarinėje dalyje. Čiuopiant ženklesnio skausmingumo neišsako. (t.1, b. l. 118).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3600/2024(01), kurioje nurodyta, kad tyrimas atliktas ir išvados pateiktas remiantis 2024 m. spalio 14 d. 16.34 val. VšĮ „Rokiškio rajono ligoninė“ gydytojo ortopedo traumatologo įrašu. Pateikta išvada, kad A. M. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos nugaroje ir kairio žasto nugariniame paviršiuje. Šios poodinės kraujosruvos padarytos tikėtina kietu buku daiktu/daiktais iki apžiūros VšĮ Rokiškio ligoninėje. A. M. kūne konstatuotos kraujosruvos galėjo susidaryti traumuojant odą diržu ar panašiu įrankiu. Mažai tikėtina, kad suduodant smūgį dilgėle susidarytų poodinė ar intradermalinė kraujosruva. Konstatuotos kraujosruvos visumoje ir kiekviena atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų susidarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. (t.1., b. l. 126-129).
16. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 14 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, tai yra gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu namo viduje, virtuvėje ant stalo rastas ir paimtas rudos spalvos diržas. (t.1, b. l. 9-16)
17. Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas rudos spalvos diržas. Nustatyta, kad diržas yra standžios medžiagos, 104 cm ilgio, iš kurių metalinė sagtis yra 6 cm. Diržo viršutinė dalis tamsiai rudos spalvos, apatinė pusė šviesesnės rudos spalvos. Diržo galas (diržo dalis ne prie sagties) yra sutrūkinėjusi. (t.1, b. l. 137-143)
18. Kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų, 2024 m. spalio 14 d. vykusių į įvykio vietą, kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, įvardintas „PSS-20241014-145429UTC+0300“. Jame užfiksuota, kad pareigūnės įeina į kabinetą, kuriame yra dvi moterys. Viena iš moterų prisistato socialine darbuotoja. Pareigūnės lieka kabinete, moterys išeina pakviesti vaiko ir jo mokytojos. Į kabinetą ateina vaikas, mokytoja, taip pat ateina dar dvi moterys. Pareigūnė vaiko paklausia, kas nutiko. Vaikas atsako, kad nieko. Pareigūnė paklausia mokytojos, kas atsitiko. Moteris sako, kad darbuotoja fizinio pamokos metu pastebėjo žymes. Pareigūnė paklausia kurioje vietoje. Vaikas atsistoja, pakelia palaidinę ir parodo nugarą. Pareigūnė apžiūri vaiko nugarą, paklausia vaiko, kas jam čia nutiko, paklausia vaiko, ar jo vardas A.. Vaikas atsako, kad taip. Pareigūnė A. paklausia, kas jam nutiko. A. sako, kad „nieko, tėtė su diržu davė“. Pareigūnė paklausia A. ar jam skaudėjo. A. atsako, kad neskaudėjo. Mokytoja A. paklausia: pradžioj buvo kas? Dilgelė? A. atsako - taip. Pareigūnė paklausia: net su dilgėlėm mušė? A. atsako - taip. Pareigūnė paklausia A. už ką jį mušė, ką jis padarė? Mokytoja pasako A., kad jis atsakytų pareigūnei. Mokytoja sako A.: reikėjo parašyti, bet parašei per mažai? A. atsako - taip. Pareigūnė pasako, kad čia nieko tokio (kad jis neparašė), kad tėtis neturėtų už tai jo mušti. Pareigūnė paklausia A., ar mamytė matė. A. atsako, kad ne. Pareigūnė paklausia ar mama žino. Vaikas atsako, kad taip. Pareigūnė paklausia A., ar jį daug kartų mušė. A. atsako, kad ne. Pareigūnė paklausia A. ar jis verkė, ar jam skaudėjo. A. atsako, kad ne. Pareigūnė paklausia A., ar jis turi daugiau brolių ar sesių. A. atsako, kad turi brolį, brolio nemuša. Mokytoja sako, kad A. be galo geras, tik jam sunkiau sekasi mokslai. Pareigūnė nufotografuoja vaiko nugarą, sužalojimus. Pareigūnė A. paklausia, kiek kartų jį mušė, paklausia ar pirma su dilgėle trenkė, paskui su diržu. A. atsako, kad taip. A. mokytoja paklausia ar su dilgėle vakar gavo. A. atsako, kad vakar. Pareigūnė paklausia A., o su diržu kada mušė. A. atsako, kad irgi vakar. Mokytoja pasakoja, kad A. daro namų darbus, tik jam sunkiau sekasi, buvo užduota dešimt pasakų nurašyt, A. jai sakė, kad neįveikė tiek parašyt. Kabinete buvusi moteris pasako, kad vaikų teisių darbuotojam apie įvykį pranešė, turi atvažiuoti į mokyklą. Į kabinetą ateina dvi moterys - vaiko teisių darbuotojos. Pareigūnė vaiko teisių darbuotojoms pasako, kad vaikas sakė, kad su dilgėlėmis ir diržu tėtis mušė. Pareigūnė pasako, kad paskui iki A. namų važiuos. A. sako, kad namo nenori, nes tėtė labai supyks. Pareigūnės išeina į kitą kabinetą apsiklausti mokyklos darbuotojų - A. mokytojos ir mokinio padėjėjos. (t. 1, b. l. 159-161)
19. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktame rašte nurodoma, kad A. M. mokosi ketvirtoje klasėje. Psichologinė tarnyba mokiniui yra nustačiusi didelį specialiųjų ugdymosi poreikių lygį, jis ugdomas pagal individualizuotą programą, keturis kartus per savaitę jam teikiama specialiojo pedagogo ir logopedo pagalba, taip pat skirta nuolatinė individuali mokinio padėjėjo pagalba pamokų metu ir popamokinėje veikloje. Mokinys aprūpintas mokymuisi reikalingomis priemonėmis, tvarkingas, švarus. A. mama domisi vaiko pasiekimais, yra rūpestinga, nuolat bendrauja su vaiko pedagogais, atvyksta į gimnaziją. (t.1, b. l. 164-165)
20. Rokiškio psichikos sveikatos centro rašte nurodoma, kad A. M. VšĮ Rokiškio psichikos centre lankosi nuo 2018 m. neįgalumo lygiui nustatyti, diagnozės: (duomenys neskelbtini). (t. 1., b. l. 168)
Žemesnės instancijos teismas
21. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Rokiškio rajone vaiko situacijos vertinimo sprendimu, kuriame nurodoma, kad 2024-10-14 Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės Nomeda Idienė ir Jurgita Misiūnienė bendravo su A. M. ir R. M.. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodoma, kad nepilnametis A. M. sutinka pasikalbėti su specialistėmis. Su vaiku bendrauta nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą. Berniukas paaiškino, kad buvo kūno kultūros pamoka, per pamoką mokytoja pastebėjo kažką ant jo nugaros. Paprašius vaiko papasakoti, kaip atsirado žymės ant jo nugaros, A. išsakė, kad jį mušė. Paprašius smulkiau papasakoti apie įvykį, A. paaiškino, kad sekmadienį vakare atėjo tėtė, paėmė dilgynių ir tada mušė, po to paėmė diržą ir dar mušė. Tada jis ėjo miegoti ir viskas, daugiau nieko nenutiko. Paklausus vaiko, kodėl tėtis taip elgėsi, jis išsakė, kad jis rašė, neklausė. Paklausus vaiko, ko jis nedarė, ko prašė tėtis, vaikas išsakė, kad nerašė. Jam reikėjo parašyti dešimt ilgų pasakų, o jis vienos nebuvo parašęs. Paklausus vaiko, kelis kartus tėtis jam sudavė, vaikas pasakė, kad nežino, neskaičiavo, atrodo, kad tris kartus. Vaikas paaiškino, kad gyvena su mama, broliu, tėčiu ir yra kačiukas Žaibas. Paklausus vaiko kas matė kai tėtis jam sudavė, berniukas išsakė, kad brolis, o mama buvo savo kambaryje. Brolio vardas R., jam aštuoni metai. Broliui nesudavė tėtis, nes jis daugiau parašė. Paklausus vaiko, kur buvo mama kai tai atsitiko, vaikas išsakė, kad savo kambaryje. Paklausus ar A. apie įvykį pasakojo mamai, vaikas išsakė, kad nesakė, nes nenorėjo supykdyti mamos. Paklausus, kas būna kai mama supyksta, vaikas paaiškino, kad tada jo laukia rašymas, mama diržo neduoda. Tėtis ne pirmą kartą jį mušė, patikslino, kad kartais, kai neklauso. Paklausus ko jis nepadaro, kad tėtis taip pasielgia, jis išsakė, kad neparašo. Paklausus vaiko, kaip tėčio vardas, jis atsakė, kad M., o pavardės neatsimena, panaši į jo, tik M. Vaikas sakė, kad su mama sutaria, sutaria ir su broliu, ir su tėčiu. Kai važiuoja į sanatoriją, su juo būna mama, o brolis būna su močiute. Jis nori gyventi namuose su mama. A. paaiškino, kad mokykloje jam viskas gerai, mokytis truputį sunku, patinka sportuoti. Daugiau vaikais apie įvykį kalbėti nenorėjo, sakė, kad nori eiti į pamoką. Vaikas taip pat išsakė, kad nenori pasakoti, nes tėtis supyks. (t. 2, b. l. 41-45)
22. Kito asmens nuomonės dėl vaiko situacijos išklausymo akte nurodyta, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistėms 2024 m. spalio 14 d. 16.00 val. jo gyvenamojoje vietoje bendraujant su A. M. broliu R. M., pastarasis sutiko bendrauti su specialistėmis ir papasakojo, kad buvo taip, kad vakar brolį biškį pabarė tėtė. Tėtė liepė jam rašyti 5 pasakas. Paskui, kai ėjo miegoti, tėtė patikrino ką A. parašė. Tada su diržu tėtė A. sudavė vieną kartą per nugarą nesmarkiai. A. neverkė. Kartais bara tėtė ir mama, kai jie su broliu prisidirba. Nedažnai bara. Pasiteiravus, kaip vaikas jaučiasi namuose, išsakė, kad namie gera. Su tėte, su mama sutaria gerai. (t. 2, b. l. 53)
II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
23. Teismas konstatuoja, kad aukščiau aprašytos aplinkybės, liudytojų parodymai, bei kiti nurodyti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta, todėl vertintini kaip įrodymai baudžiamajame procese.
24. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia iš esmės nurodydamas, kad jokio fizinio smurto prieš mažametį A. M. nenaudojo, tačiau, teismo vertinimu, fizinio poveikio (smurto) panaudojimo prieš mažametį A. M. aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie papildo vieni kitus ir kurių tarpusavio ryšys nekelia abejonių dėl smurto panaudojimo.
25. Visų pirma, patirto smurto faktą patvirtino pats mažametis nukentėjusysis A. M. praėjus labai neilgam laiko tarpui, tai yra kitą dieną po įvykio, kuomet sužalojimus ant jo nugaros pastebėjo pedagogai jam esant ugdymo įstaigoje (mokykloje). A. M. nurodė M. M. smurtinio elgesio prieš jį aplinkybes tiek su juo bendravusiems pedagogams, tiek į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, tiek atvykusioms ir su juo bendravusioms vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms.
26. Be to, sekančia dieną po įvykio, su įvykį galimai mačiusiu A. M. broliu R. M. bendraujant vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms, jis taip pat patvirtino matęs, kad M. M. su diržu sudavė jo broliui A. M..
27. Vertinant mažamečių nukentėjusiojo A. M. bei liudytojo R. M. pirminius paaiškinimus atsižvelgtina į tai, kad su jais buvo bendrauta atskirai vienas nuo kito, jiems negalint susižinoti ir aptarti pedagogams ar pareigūnams nurodytų aplinkybių, todėl jų nurodymas tapačių aplinkybių, susijusių su diržo panaudojimu A. M. atžvilgiu, iš esmės negali būti laikomas atsitiktiniu.
28. Iš esmės svarbiu smurtinio elgesio įrodymu teismas laiko ant nukentėjusiojo A. M. kūno susidariusias ir išlikusias poodines ar intradermalines kraujosruvas. Teismo vertinimu vien tik kraujosruvų buvimo faktas patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusiojo kūnas buvo traumuotas. Be to, kraujosruvų forma, kurios yra pailgos ruožinės kilpos formos tik patvirtina faktą, kad jos galėjo būti padarytos tokios pačios formos daiktu, kas atitiktų perlenkto standžios medžiagos diržo formą. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis A. M. bei liudytojas R. M. pirminiuose paaiškinimuose būtent ir nurodė, kad A. M. smūgiai buvo suduoti diržu. Be to, teismo medicinos specialistas savo išvadoje taip pat patvirtino faktą, kad A. M. kūne konstatuotos kraujosruvos galėjo susidaryti traumuojant odą diržu ar panašiu įrankiu.
29. Šiuo aspektu svarbi ir ta aplinkybė, kad jau kitą dieną atvykus į A. M. namus ir atliekant įvykio vietos apžiūrą virtuvėje buvo surastas ir paimtas diržas, kuris ir buvo įvardintas kaip smurto panaudojimo įrankis. Remiantis liudytojos J. Š. parodymais diržas, kuriuo M. M. įvykio dieną drausmino A. M. buvo padėtas virtuvėje, kurį paėmė kitą dieną į jų namus atvykę pareigūnai.
30. Teismas vertina, kad iš dalies kaltinamojo kaltę patvirtina bei A. M. ir R. M. pirminiuose parodymuose nurodytas aplinkybes dėl diržo panaudojimo fakto papildo ir pačio kaltinamojo bei vaikų motinos, tai yra liudytojos J. Š. parodymai. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną kai A. atsikalbinėjo jis paėmė ant spintelės buvusį savo darbinių kelnių diržą ir, norėdamas atkreipti A. dėmesį, juo trinktelėjo per spintelę, tačiau A. į tai nelabai sureagavo. Liudytoja J. Š. nors ir nurodė tiesiogiai nemačiusi M. M. smurtinio elgesio fakto vaikų atžvilgiu, tačiau ji patvirtino faktą, kad įvykio dieną pas vaikus į kambarį buvo nuėjęs M., buvo ginčas M. su A. dėl nepadarytų namų darbų. M. jai sakė, kad su diržu trenkė per stalą, kad vaikai klausytų. Ji taip pat girdėjo kažkokį trinktelėjimą. Be to, ji dar prieš einant miegoti vaikų klausė ar mušė M., tačiau vaikai tą neigė.
31. Apibendrinant išdėstytų įrodymų visetą, teismas remdamasis vidiniu įsitikinimu, paremtu byloje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad byloje yra nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis M. M. siekdamas daryti poveikį kartu gyvenančiam sugyventinės J. Š. mažamečiam sūnui A. M. dėl netinkamai atliktų mokymosi užduočių diržu sudavė nenustatytą skaičių kartų į nugaros sritį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas nugaroje ir kairio žasto nugariniame paviršiuje, kas vertintina kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.
32. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina ir mažamečio nukentėjusiojo A. M. bei mažamečio liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuriuose A. M. nurodė, kad jam sužalojimus nugaroje padarė mokykloje dvyliktokai su sportinės aprangos maišelio šniūriukais, o R. M. nurodė, kad jis Vaikų teisėm papasakojo netiesą apie tai, kad tėtė M.diržu mušė A., nurodė, kad tai jo fantazija, kad tai jis sugalvojo.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas įvertindamas aukščiau nurodytus mažamečio nukentėjusiojo A. M. bei mažamečio liudytojo R. M. parodymus atsižvelgia į tai, kad jie buvo duoti praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio, tai yra 2024 m. lapkričio 19 d. Atsižvelgtina į tai, kad A. M. duodamas pirminius paaiškinimus pedagogams bei pareigūnams jau tuomet nenoriai pasakojo ir nenorėjo atskleisti sužalojimų atsiradimo aplinkybių, baiminosi, kad jei papasakos kartu su mama nevažiuos į sanatoriją buvo nurodęs, kad nebenori daugiau pasakoti, nes dėl to gali supykti mama ir tėtis. Tuo tarpu R. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu teigė, kad mama verkė, kad tėčio nebėra namuose, jei jis vėl papasakos, gali kas blogo tėtei nutikti, tėtis nebegyvens su jais. Pasak liudytojos R. Z. po šio įvykio bendraujant su A. M. jis tapo uždaresnis, į kai kuriuos klausimus nenorėjo atsakyti, nes, kaip jis nurodė, jam mama liepė nekalbėti.
34. Teismas vertintina, jog yra labai didelė tikimybė, kad mažamečio nukentėjusiojo A. M. bei mažamečio liudytojo R. M. nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodant prieštaringas sužalojimo aplinkybes arba vengiant jas nurodyti buvo sąlygotos vaikų priklausomybės nuo jų motinos, kuri vaikų akivaizdoje išreiškė apgailestavimo emocijas susijusias su kaltinamojo nebegalėjimu (dėl paskirtos kardomosios priemonės) dalyvauti jų šeimyniniame gyvenime, taip pat vaikų prisirišimo prie kaltinamojo, kurį vaikai vadina tėčiu ir iš esmės norėtų gyventi vėl kartu. Remiantis tuo teismas mažamečių parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui priima ir jais remiasi tik tiek kiek jie neprieštarauja teismo nustatytoms faktinėms A. M. sužalojimo aplinkybėms.
35. Teismas taip pat atmeta mažamečio nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas aplinkybes, kad jis sužalojimus nugaros srityje patyrė mokykloje dėl vyresnių klasių moksleivių jo atžvilgiu panaudotų fizinio smurto veiksmų (jį sužalojant sportinės aprangos maišelio šniūriukais). Teismas atmesdamas tokius A. M. parodymus atsižvelgia į tai, kad jie prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms A. M. sužalojimo aplinkybėms. Be to, teismas vertina, kad tokių sužalojimų, dėl kitų moksleivių veiksmų, A. M. mokykloje negalėjo patirti, nes jis buvo nuolat stebimas ir prižiūrimas jam priskirtos mokinio padėjėjos J. N.. Kaip minėta, J. N. nurodė, kad ji kaip mokinio padėjėja šalia A. M. būna nuo jo paėmimo iš namų, per visą būvimo mokykloje laikotarpį iki jo gražinimo į namus, tai yra jo beveik nepaleidžia iš akiračio, todėl nepastebėti situacijos, kad mokykloje būtų kažkas atsitikę su A. M., o juo labiau būtų smurtauta prieš jį, negalėjo. Iš to darytina išvada, kad tokie mažamečio A. M. paaiškinimai yra išgalvoti ar jam nurodyti kitų jam artimų asmenų siekiant, kad kaltinamasis M. M. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.
36. Teismas taip pat iš kaltinimo šalina kaip neįrodytą aplinkybę, kad A. M. sužalojimus nugaros srityje M. M. padarė jam suduodamas smūgius dilgėlėmis, nes pagal bylos aplinkybes (pagal teismo medicinos specialisto išvadą) mažai tikėtina, kad suduodant smūgį dilgėle susidarytų A. M. konstatuotos poodinės ar intradermalinės kraujosruvos. Kraujosruvų forma taip pat neatitinka galimų smūgių dilgėlėmis formos. Be to, pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad namų viduje (vaikų kambaryje), kur buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, būtų buvę dilgėlių.
37. Pagal byloje nustatytus duomenis A. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tai yra nagrinėjamos veikos metu jis buvo 9 metų amžiaus, tai yra dar nesulaukę 14 metų, tai kaltinamajam buvo žinoma, todėl laikytina įrodytu, kad panaudodamas fizinio smurto veiksmus kaltinamasis žinojo, kad smurtauja prieš mažametį.
38. Teismas remdamasis apklaustų proceso dalyvių parodymų visetu ir jų analize daro išvadą, kad A. M. ir liudytojo R. M. pirminiai paaiškinimai dėl A. M. patirto smurto, neskaitant nežymių tam tikrų aplinkybių nesutapimų, kuriuos pagrindžia aptarti liudytojų parodymai, taip pat A. M. nustatyti sužalojimai, bei visa kita aptarta bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės, laikytini pakankamais konstatuoti kaltinamojo kaltę ir aiškiai įrodo kaltinamojo neteisėtus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu.
39. Remiantis išdėstytais įrodymais bei aptartais motyvais, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad M. M., 2024 m. spalio 13 d., vakaro metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), diržu sudavė nenustatytą skaičių kartų mažamečiui sugyventinės J. Š. sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), į nugaros sritį, padarydamas poodines kraujosruvas nugaroje ir kairio žasto nugariniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo A. M. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, todėl tokia M. M. padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui).
III. Baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai
40. M. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris pasižymėjo smurtinio pobūdžio veiksmais nukreiptais prieš mažametį nukentėjusįjį, šį nusikaltimą padarė prieš tai jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu. Tai, teismo vertinimu, rodo labai neigiamą kaltinamojo požiūrį į įstatymų laikymąsi ir jų ryšį, todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes kaltinamasis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis)
41. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui, tai yra naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)
42. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau jau yra teistas už tyčinio smurtinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, todėl teismo vertinimu, bausmės paskirtį kaltinamajam atitiktų griežčiausios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies, tai yra laisvės atėmimo bausmės parinkimas.
43. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad buvo padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai (teistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 106)), tačiau kitų asmenų apibūdinamas teigiamai. Taip pat atsižvelgtina ir į veikos padarymo aplinkybes, kad mažamečiam nukentėjusiajam sužalojimai padaryti nežymūs ir gyvybiškai nepavojingoje kūno vietoje, kurie išnyko savaime be medicininio gydymo. Atsižvelgtina ir į tai, kad sužalojimai mažamečiam buvo padaryti netinkamo pobūdžio vaiko auklėjimo tikslais, namų aplinkoje, o ne viešojoje vietoje, ar esant kitoms veikos didesnį pavojingumą rodančiomis aplinkybėmis, kas rodo mažesnį padarytos veikos pavojingumą. Remiantis šiomis aplinkybėmis kaltinamajam parinktinas bausmės dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (61 straipsnio 2 dalis).
44. Kaltinamasis nusikaltimą, kuriuo kaltinamas padarė nebaigęs atlikti pagal 2015 m. spalio 1 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtos11 metų laisvės atėmimo bausmės (neatliktos laisvės atėmimo bausmės likutis 4 metai 1 mėnuo 2 dienos laisvės atėmimo), todėl šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu M. M. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Kadangi neatliktos bausmės dalis yra didesnė, nei šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, todėl prie ankstesniu nuosprendžiu M. M. paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėtina nauju (šiuo) nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės) (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).
45. Kaltinamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė vykdytina realiai.
46. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 140-143) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (t. 2, b. l. 147-148), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintinos.
IV. Žalos ir kitų proceso išlaidų atlyginimo klausimai
47. Byloje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažamečio nukentėjusiojo A. M. naudai pareiškė nukentėjusiojo atstovas – advokatas V. Bivainis (t. 3, b. l. 19-20). Prašoma priteisti A. M. naudai 1000 Eur, neturtinės žalos atlyginimo.
48. Vertindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis dėl prieš jį panaudotų fizinio smurto veiksmų ir patirto fizinio skausmo jautėsi negerai. Nors tikėtina, dėl savo mažametystės, supratimo bei nustatytos psichinės būklės, ir negali tinkamai apibūdinti, tačiau vertintina, kad patyrė stresą bei išgyvenimus. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl pats jo interesais reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu.
49. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad buvo smurtauta prieš mažametį asmenį, pagal byloje nustatytus duomenis nukentėjusiajam iš esmės buvo padaryti nežymūs sužalojimai kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kurių gydymas nereikalavo stacionarios medicininės pagalbos ir specializuoto gydymo bei priežiūros. Smurtinio pobūdžio veiksmai buvo nukreipti ne į gyvybiškai pavojingas kūno vietas. Vertintina ir tai, kad sužalojimai padaryti taikant netinkamą vaikų auklėjimo metodą, kas iš esmės vaikų galėjo būti suprastas kaip pakankamai griežtas auklėjimas. Teismo nuomone, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, sukeltas pasekmes vertina, kad nukentėjusiojo naudai prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į patirtų neigiamų išgyvenimų bei sužalojimų mastą, vertintinas kaip šiek tiek per didelis, todėl mažintinas.
50. Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. M. yra mažametis, negalintis savarankiškai disponuoti jam priteistinomis pinigų sumomis, todėl nepilnamečiui priteistų lėšų tvarkytoja iki jo pilnametystės paskirtina jo motina (atstovė pagal įstatymą) J. Š..
51. Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (8,38 Eur). Taip pat proceso išlaidas šioje byloje sudarė mažamečiam nukentėjusiajam A. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 1 744,78 Eur (2025 m. rugsėjo 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 59)). Vertintina, kad proceso išlaidų dydį sąlygojo užsitęsęs bylos nagrinėjimas iš esmės dėl paties kaltinamojo užimtos pozicijos ir detalaus įrodymų tyrimo. Laikytina, kad pagal bylos nagrinėjimo laiką ir atliktų įrodymų tyrimo apimtį, susidariusios proceso išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl šios byloje susidariusios proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamojo Valstybei pilna apimtimi.
52. Daiktiniai įrodymai – diržas kaip nusikaltimo padarymo įrankis konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip menkavertis daiktas; diskai su vaizdo įrašais paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nuspren džia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie 2015 m. spalio 1 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu M. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtos ir likusios neatliktos 11 metų laisvės atėmimo bausmės (neatliktos laisvės atėmimo bausmės likutis 4 metai 1 mėnuo 2 dienos laisvės atėmimo), pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės) ir galutinę subendrintą bausmę M. M. paskirti 4 (keturis) metus 7 (septynerius) mėnesius ir 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo.
M. M. pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.
A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur (septyni šimtai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nepilnamečiam A. M. priteistų lėšų tvarkytoja iki jo pilnametystės paskirti jo motiną (atstovę pagal įstatymą) J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 8,38 Eur (aštuonis eurus 38 ct) proceso išlaidų ir 1 744,78 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai keturiasdešimt keturi eurai 78 ct) nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti kaltinamajam, kad Valstybei priteistos proceso ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752. Mokant įmoką už proceso išlaidas reikalinga nurodyti įmokos kodą „5662“ ir nurodyti mokėjimo paskirtį „įmoka už proceso išlaidas“. Mokant įmoką už antrinės teisinės pagalbos išlaidas reikalinga nurodyti įmokos kodą „5630“ ir nurodyti mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Daiktinius įrodymus - diržą kaip nusikaltimo padarymo įrankį konfiskuoti ir sunaikinti kaip menkavertį daiktą; diskus su vaizdo įrašais palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.