- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- 1S-227-616/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- A. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Čepukėnienės ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas A. P. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2-13/2001 A. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktuose, ir vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. Ši bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su Kretingos r. apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. birželio 8 d. nutartimi nuteistojo A. P. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžio buvo atmestas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartimi atmestas ir A. P. kasacinis skundas.
2. 2018 m. liepos 2 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo A. P. prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 2-13/2001 kaip neteisingą, priimtą pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio nuostatas, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. P. prašymą. Apygardos teismas nurodė, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai nuteistajam A. P., taigi šiuo atveju prašoma vadovautis sprendimu, kuris priimtas kitam asmeniui. Dėl nurodytų aplinkybių, būtų visiškai nepagrįsta teismui esančią teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, pateikta minėtame EŽTT sprendime, tiesiogiai taikyti ir nuteistajam A. P., konstatuojant, kad ir šiuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Nacionalinėje teisėje esančios spragos, nurodytos EŽTT sprendime, turėtų būti šalinamos keičiant nacionalinius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio šie įstatymai nenumato.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. P. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį ir jo prašymą išspręsti iš esmės - sušvelninti jam Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kt.).
4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis A. P. kartu su dar keliais nuteistaisiais kreipėsi į EŽTT ir jų pareiškimai yra nagrinėjami sujungtoje byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą. Pasak nuteistojo, apygardos teismas visiškai nevertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialios pozicijos, pareikštos EŽTT 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo ir esmės. Šiose pastabose Vyriausybė pažymėjo, kad pareiškėjai galėjo ir gali pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimais kreipdamiesi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme, o nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, pareiškėjams sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese. Nuteistojo teigimu, ši pozicija yra oficiali Lietuvos Respublikos, kaip Aukštosios susitariančios šalies pagal Konvenciją, pozicija, todėl apygardos teismas turėjo dėl jos pasisakyti.
4.2. Pasak nuteistojo, apygardos teismas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus turėjo tiesiogiai taikyti nagrinėdamas jo prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo. EŽTT sprendimai ir Konvencija turi būti įgyvendinami efektyviai, EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą konstatuotos įstatymų spragos vis dar nėra pašalintos. Nuteistojo nuomone, teismas neturi laukti, kol atsižvelgiant į EŽTT išaiškinimus bus pakeisti nacionaliniai teisės aktai, juo labiau, kad įstatymus leidžiančios institucijos nėra saistomos jokių terminų šiems teisės aktams pakeisti, todėl jie gali būti iš viso nepakeisti. Teismas baudžiamosiose bylose yra aktyvus ir formuoja teismų praktiką konkrečiose bylose, kuria precedentus. Nuteistojo teigimu, apygardos teismas galėjo įvertinti jo atliktą bausmės laiką, turimus socialinius ryšius, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos faktorius bei kt. kriterijus ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
4.3. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas jo prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo, turėjo surengti žodinį posėdį, į kurį turėjo būti kviečiamas nuteistasis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT K. B. Nuteistojo manymu, atstovė galėtų plačiau pakomentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, pareikštą EŽTT 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo ir esmės. Anot nuteistojo, žodinis posėdis turėtų būti surengtas nagrinėjant jo skundą aukštesnės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
5.1. BPK 362¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prašymui arba teikimui taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teismo teisė, bet ne pareiga nagrinėjant klausimą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, rengti teismo posėdį. Sprendimą nerengti žodinio teismo posėdžio apygardos teismas išsamiai motyvavo, pagrįstai nurodydamas, kad nuteistojo A. P. prašyme išdėstyti reikalavimai dėl jo padėties palengvinimo BPK 362¹ straipsnio tvarka ir pagrindu yra aiškūs ir nereikalauja papildomų paaiškinimų iš proceso dalyvių ar kitų nuteistojo prašyme nurodomų asmenų.
5.2. Skundai dėl teismų nutarčių, priimtų nagrinėjant prašymus ar teikimus taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 364 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Šiuo atveju skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties paduotas ne nuteistojo A. P. padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teismo posėdis aukštesnės instancijos teisme neprivalo būti rengiamas. Tiek nuteistojo skunde, tiek ir šio skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nurodyti duomenys ir aplinkybės yra konkretūs ir aiškūs, todėl rengti žodinį teismo posėdį, kuriame dalyvautų ne tik nuteistasis A. P., bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT, nėra jokio pagrindo.
5.3. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).
5.4. Šiuo atveju nuteistojo A. P. prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę buvo paduotas remiantis ne tuo pagrindu, kad nuteistojo padėtį švelnina įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o motyvuojant tuo, jog EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą pateikė neva nuteistojo padėtį švelninančius išaiškinimus, kuriais prašymą nagrinėjantis teismas turėjo tiesiogiai vadovautis. Iš minėto EŽTT sprendimo turinio matyti, kad teismas konstatavo, jog nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. Tačiau byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą EŽTT nenagrinėjo pareiškėjams - nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių pakeitimo kitos rūšies bausmėmis klausimo ir nenurodė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių paskyrimas jiems savaime pažeidžia Konvencijos nuostatas, dėl ko šias bausmes reikėtų pakeisti kitomis bausmių rūšimis. EŽTT tik padarė išvadą, kad nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes neįtvirtinta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitos rūšies bausme. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši spraga turėtų būti šalinama tik EŽTT sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatymais ar kitais teisės aktais būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiškai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme tvarką. Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, taip prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai gali atsižvelgti į EŽTT išaiškinimus skirdami bausmę, tačiau nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtosios bausmės keisti kitaip, nei numatyta galiojančiuose įstatymuose, teismai negali. Nesant aiškios, realiai taikomos tvarkos kaip kitos rūšies bausme turi būti pakeičiama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teismui pakeitus nuteistajam A. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme instituto, kurio trūkumą nacionalinėje teisėje EŽTT įvardijo kaip Konvencijos pažeidimą, esmės, būtų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme tvarka ir kriterijai, bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme.
6. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties naikinti nuteistojo A. P. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ši nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.