Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R. T., jo atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus. Šiais savo veiksmais V. R. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

V. R. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Buvo pakviestas K. K. pabūti vieno iš jo įmonės vadovu, kažkur (duomenys neskelbtini). Jis turėjo daug įmonių ir paprašė pabūti vienos iš jų direktoriumi, funkcijų, valdymo jam nereikėjo daryti. Ta įmonė buvo (duomenys neskelbtini) ir ji buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Jis įmonės nevaldė, net gamybos nežino ir nebuvo ten nuvykęs. Daug metų buvo fiktyvus direktorius ir daug metų tai tęsėsi. Jam mokėjo minimalų atlyginimą už tą paslaugą. 2023 m. su juristų pagalba atsistatydino iš direktoriaus pareigų ir nėra tos įmonės vadovas. Valdymo priemonių, tokių kaip banko generatoriai, kažkokie pavedimai, jis niekada nėra daręs. Nuvykdavo į banką ir pasiimdavo tas priemones ir perduodavo arba pačiam K. K., arba į jo ofisą nuveždavo administratorei ar buhalterei. Įmonę valdė K. K., jis įmonės akcininkas, tai jis ir buvo pagrindinis sprendėjas. Jis visiškai nesikišdavo ir nežinodavo, kas vysta įmonės viduje ir jam apie tai niekas nepasakodavo. Nurodytame laikotarpyje VMI pavedimus kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne jis darė ir apie juos nieko nežinojo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš 2023 m. rugpjūčio 28 d. VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. T. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Bendrovė turėjo VMI 2021 m. kovo 8 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį dėl 5254,65 Eur, kuri 2022 m. sausio 4 d. nutraukta VMI sprendimu, 2021 m. spalio 5 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį dėl 99565,35 Eur, kuri nutraukta 2022 m. sausio 4 d. VMI sprendimu dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo, 2021 m. lapkričio 16 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį dėl 2307,26 Eur, kuri pasibaigus mokestinės paskolos sutarties laikotarpiui nutraukta 2022 m. lapkričio 20 d. VMI sprendimu, 2022 m. gegužės 11 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį dėl 82012,19 Eur, kuri nutraukta 2023 m. kovo 8 d. VMI sprendimu dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo. 2023 m. liepos 24 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 168039,58 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o būtent didžiausi atlikti mokėjimai iš SEB banko: 2022 m. vasario 7 d. atlikti 998 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini) UAB, 995,30 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini) UAB, nors mokestinė nepriemoka buvo 105854,66 Eur, 2022 m. vasario 11 d. atliktas 8 146,09 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 105854,66 Eur, 2022 m. vasario 15 d. atliktas 7859,39 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 105876,22 Eur, 2022 m. vasario 18 d. atlikti 369,75 Eur mokėjimas M. D., 162,67 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), 78,13 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 105876,22 Eur. Taigi, matyti, kad Bendrovė, negalėdama padengti visų savo turtinių įsipareigojimų VMI, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais – fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie pagal atsiskaitymo eilę yra žemiau nei VMI.

Mokestinės nepriemokos priverstiniai išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2022 m. vasario 21 d. pagal VMI nurašymo nurodymus iš Bendrovės sąskaitų. 2022 m. sausio 16 d., 2023 m. kovo 13 d., 2024 m. balandžio 13 d. priimti VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, kurie perduoti vykdyti antstoliui. Siekiant patikrinti teisės aktuose nustatytą mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2023 m. gegužės 8 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, operatyvus patikrinimas baigtas 2023 m. birželio 5 d., surašant 2023 m. kovo 3 d. operatyvaus patikrinimo pažymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata laikytis straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad V. R. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sąmoningai teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

V. R. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pakviestas K. K. pabūti vieno iš jo įmonės vadovu, įmonę valdė faktiškai K. K., o ne jis. Visgi, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu, t. y. (duomenys neskelbtini) paskirtas ir iki (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo V. R. T. Šie duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka yra laikytini teisingais. Kol šie duomenys nėra nuginčyti, V. R. T. laikomas tinkamu administracinio nusižengimo teisenos subjektu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. R. T., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, V. R. T. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė tyčia, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą V. R. T. atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nenustatyta V. R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu baustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi per nustatytą laikotarpį Registro tvarkytojui nepateikė 2018 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. R. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-6-1128/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.