- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- II-216-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01102-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – atstovei N. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-3577-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. vasario 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13-ANR_P-15208-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 48 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 9 d., apie 17.00 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip auginamų ir laikomų gyvūnų savininkas neužtikrino, kad jo gyvūnai netrikdytų kaimynų ramybės, poilsio ar darbo ir tuo pažeidė Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-211, 7 punktą. Administraciniu nurodymu pareiškėjui buvo siūloma iki 2020 m. kovo 11 d. sumokėti 40 eurų dydžio baudą.
Pareiškėjui nustatytu terminu nesumokėjus siūlomos baudos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-3577-2020 A. K. už ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skirta 100 eurų bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metu yra laikomas laikas nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metu - laikas nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metu - laikas nuo 22 val. iki 7 val. Taigi tai reiškia, kad ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto. Nors daugelyje savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val. iki 9 val. Pabrėžia, kad triukšmas nustatytas 17 val., kas šiuo atveju neužtraukia administracinės atsakomybės. Taip pat yra nustatytos tam tikros higienos normos, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama. Šiuo metu yra nustatyta, jog leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu - 45 dB, vakaro metu - 40 dB, nakties metu - 35 dB. Šiuo atveju nėra užfiksuoti triukšmo dydžio decibelai, todėl nėra fakto, kad buvo viršytos leidžiamo triukšmo normos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nėra tyčios, tiesiog kaimyno šuniui praėjus pro jam priklausančią terasą, pareiškėjo šuo išbėgo ir 2-3 minutes, gindamas savo teritoriją, esančią už tvoros, aplojo praeinantį šunį, kuris savo ruožtu taip pat lojo ir kėlė tą patį vos kelias minutes trunkantį „triukšmą“. Tai, pareiškėjo nuomone, negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų ar nepatogumų kaimynams, kadangi vadinamasis „triukšmas“ truko per trumpai. Pareiškėjas taip pat mano, kad renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone, iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties, triukšmo suvokimo sąvokas, viską vertinti aiškiu realistiniu požiūriu bei protu, kad visi gyvena bendruomenėje, kur gyvena žmonės, žaidžia vaikai, verkia kūdikiai bei kartais loja šunys, todėl žmonės neturėtų piktnaudžiauti teise skųsti savo kaimynus dėl bet kokio kiek garsesnio triukšmo, girdimo iš jų buto, nes tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai. Be to, toks triukšmas tai yra trumpalaikis bei nepastovus. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra turėjęs teisminių ginčų su greta gyvenančiu kaimynu V. J. ir mano, kad tai yra sąmoningas skundimas bei piktnaudžiavimas teisės aktais, bandant nepagrįstai užtraukti jam administracinę atsakomybę. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjas mano, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas neteisėtai, neįvertinus visų aplinkybių bei nesant aiškiems teisės aktų pažeidimams.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė A. K. skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjo argumentas apie tai, kad jo šunys lojo ne tuo laiku, kuris, pasak pareiškėjo yra laikomas ramybės laiku - nuo 19 val. iki 7 val., todėl administracinė atsakomybė jam nekyla. Taisyklių 7 punktas imperatyviai nurodo, kad „auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo“. Šiame punkte nėra nustatyta laiko ribų, kuomet gali būti trikdomas poilsis ir ramybė. Iš to išplaukia išvada, kad bet kuriuo laiku (ar dienos metu, ar nakties) laikomi gyvūnai neturi trikdyti kitų asmenų ramybės, darbo ir poilsio. Šio nusižengimo sudėčiai reikalinga nustatyti ramybės trikdymo faktą. O toks faktas užfiksuotas kaimynystėje gyvenančio asmens skunde (su vaizdo įrašu), pateiktame Vilniaus miesto Savivaldybei. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl pareiškėjo šunų lojimo buvo gautas ne vienas skundas. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dar 2019 m. vasarą buvo įspėtas, jog jeigu nesiims priemonių, kad šunų lojimas netrikdytų kaimynų ramybės, bus patrauktas administracinėn atsakomybėn. 2020 m. vasario 9 d. Savivaldybėje buvo gautas asmens, gyvenančio šalia Pareiškėjo, skundas, kuriame nurodoma, kad Savivaldybės pareigūno apsilankymas pas Pareiškėją rezultatų nedavė. Skunde taip pat teigiama, kad šalia gyvenantis asmuo turi kūdikį, tačiau jo negali išvežti į terasą dėl kaimynų (gyv. (duomenys neskelbtini)) lojančių šunų, kurie trikdo poilsį ir ramybę. Dėl A. K. nurodyto teiginio, kad nebuvo išmatuotas šunų lojimo garsumas, todėl negalima teigti, kad buvo viršytos leidžiamos triukšmo normos, pažymima, kad Taisyklių 7 punktas nenustato jokio triukšmo lygio, kuris gali būti leidžiamas ir kurio nebūtų galima viršyti. Šiuo atveju užtenka įrodyti faktą, kad toks šunų lojimas sutrikdė asmenų poilsį, ramybę ar darbą. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas A. K. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė ir sudėtis yra įrodyti surinkta bylos medžiaga, o pareiškėjo skunde nurodomi argumentai nėra pagrindas nutraukti bylą.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą atsiliepime nurodytais motyvais bei papildomai nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai A. K. augintiniai trukdo aplinkiniams. Pareiškėjas buvo dėl to įspėtas, tačiau jokių priemonių nesiėmė. Kaimynas, parašęs skundą, migdo vaiką terasoje, tačiau A. K. lojantis šuo trukdo vaiko miegui. Nuvykęs į vietą pareigūnas taip pat užfiksavo šuns lojimą. Po šio įvykio savivaldybė daugiau skundų dėl A. K. augintinių keliamo triukšmo kol kas nebuvo gavusi.
Liudytojas V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad A. K. yra jo kaimynas ir situacija su jo šunimis prasidėjo 2018 metais. A. K. šunų lojimas girdisi pastoviai tiek namuose, tiek lauke nuo 7 val. ryto ir visą dieną, dėl to neįmanoma išeiti į terasą. A. K. yra apsitvėręs po langais teritoriją, nors terasa priklauso 5 butams ir visiškai nesirūpina savo šunimis. Pirmas incidentas su kaimynu buvo naktį, kai jis būdamas išgėręs, erzino savo šunis pats lodamas, todėl jo šunys taip pat pradėjo loti. Liudytojas atskėlė 5 val. ryto ir nuėjo raminti kaimyno, tačiau kaimynas jį užsipuolė, todėl jis gindamasis sudavė kaimynui kelis smūgius. Dėl šio incidento buvo iškelta baudžiamoji byla. Kaimynas visiškai neatsižvelgė į jo prašymus apraminti šunis. Liudytojui gimė vaikas, tačiau dėl kaimyno šunų nuolatinio lojimo vaiko su vėžimėliu negalima išvežti į terasą. Tada liudytojas vieną dieną nuilmavo kaimyno šunų nuolatinį lojimą ir kreipėsi į savivaldybę. Su juo pačiu kalbėtis nenorėjo dėl kaimyno agresyvaus elgesio. Pagal jo gautą skundą atvyko savivaldybės atstovai, pasikalbėjo su kaimynu, davė jam rekomendacijas, tačiau jis į tai visiškai nereagavo. Praėjus maždaug mėnesiui liudytojas išvežė vaiką su vėžimėliu į terasą, tačiau kaimyno šunys vėl buvo išleisti ir lojo. Liudytojas vėl viską nufilmavo ir įrašą išsiuntė savivaldybei, kurios pareigūnai pagaliau skyrė kaimynui baudą. Praėjus savaitei po baudos paskyrimo, A. K. įsiveržė į jo namus, kai liudytojo namuose nebuvo, liepė žmonai sumokėti jam skirtą 40 eurų baudą, nes priešingu atveju žadėjo padegti automobilį. Žmona išsigandusi paskambino jam ir jis liepė žmonai kreiptis į policiją. Žmona paskambino policijai, tačiau A. K. grasinimų įrodyti nepavyko, nes jokio vaizdo ar garso įrašo nebuvo, o pats A. K. policininkams pasakė, kad jis tik šiaip buvo užėjęs. Po kelių dienų pas liudytoją po langais įvyko sprogimas, kai šalia vėžimėlyje gulėjo vaikas. Šiuo metu dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytojas taip pat nurodė, kad A. K. gyvena namo viduryje ir jo šunų lojimą girdi tik jis ir kitas kaimynas, gyvenantis iš kitos pusės. Liudytojas yra kalbėjęs su tuo kitu kaimynu, jam taip pat trukdo nuolatinis šunų lojimas, tačiau pastarasis teigia, kad nenori problemų, todėl su A. K. dėl šunų konfliktuoja tik jis. Liudytojas taip pat nurodė, kad pas juos visi kaimynai bendrauja draugiškai, o su A. K. visi bendrauja šaltai. A. K. šunys yra visiškai neprižiūrimi, jis nuo pat 6-7 val. ryto juos išleidžia į terasą, o jo paties tuo metu lauke nėra. Tarp filmavimo atvejų buvo gal kelių mėnesių tarpas. Savivaldybės atstovas pas juos dėl šunų buvo atvažiavęs du kartus, gal antrą kartą jam atvykus liudytojas bendravo su savivaldybės atstovu, pačioje savivaldybėje su jais nebendravo.
- pateiktu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas šuns lojimas 2019-07-24 ir 2020-02-09 (b.l. 14).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. į teismo posėdį neatvyko, jo paties skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu įteikti šaukimo nepavyko, jis grįžo neįteiktas su atžyma „neatsiėmė pašte“. Pažymėtina tai, kad A. K. buvo asmeniškai įteiktas Institucijos atsiliepimas į skundą, prieš pirmąjį teismo posėdį, tačiau pareiškėjas bylos eiga nesidomėjo, kaip jau buvo minėta, šaukimo jam įteikti nepavyksta, todėl skundas nagrinėjamas jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
A. K. skundas netenkintinas.
Skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu A. K. administracinė nuobauda paskirta už ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 48 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-994 „Dėl Tarybos 2007-09-12 sprendimo Nr. 1-211 „Dėl triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo 7 punkte numatyta, kad auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. mano, kad jis nepagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį, kadangi jo šunų lojimo faktas buvo užfiksuotas apie 17 val., tuo tarpu kai ramybės laikas yra nuo 19 val. iki 07.00 val. Pareiškėjas taip pat teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių matytųsi, jog jo šunų lojimas viršijo leidžiamas triukšmo normas, o kelias minutes trunkantis lojimas niekaip negali sukelti neigiamų išgyvenimų ar nepatogumų kaimynams.
Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino A. K. kaltu, padarius ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
A. K. kaltę dėl ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo patvirtino liudytojas V. J., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paaiškino, kad pareiškėjas yra jo kaimynas ir kad konfliktai su juo dėl neprižiūrimų šunų vyksta nuo 2018 metų, nes jis savo šunis išleidžia į lauką nuo pat ankstaus ryto, jie laksto po kiemą neprižiūrimi ir visą dieną loja, dėl ko liudytojas negali išvežti į terasą savo vaiko su vėžimėliu. Iš pradžių jis bandė šią problemą su kaimynu spręsti pasikalbėdamas, tačiau dėl kaimyno ūmaus būdo to padaryti nepavyko, po to jis jau kreipėsi su skundais į savivaldybę. Liudytojo teigimu, savivaldybės atstovai buvo atvažiavę pas pareiškėją, užfiksavo šunų lojimo faktą, kalbėjosi su pareiškėju ir jis buvo įspėtas, kad jeigu situacija nepasikeis, jis bus nubaustas. Po savivaldybės atstovų apsilankymo situacija nepasikeitė, pareiškėjas į jam duotas rekomendacijas nereagavo, toliau leido savo šunims lankstyti po kiemą neprižiūrimiems, todėl liudytojas, neapsikentęs nuolatinio šunų lojimo, vėl kreipėsi į savivaldybę, pateikdamas vaizdo įrašus.
Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, kadangi juos patvirtina byloje esanti medžiaga, t.y. pateikta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas šunų lojimas 2019-07-24 ir 2020-02-09, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija, kad 2019 m. vasarą gavęs įspėjimą dėl šunų lojimo, pareiškėjas jokių priemonių nesiėmė (b.l. 12), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio darbuotojo R. M. 2020 m. vasario 26 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus į vietą ir atlikus patikrinimą pagal V. J. gautą skundą, buvo bendrauta su A. K., kuris paaiškino, kad šunys dienos metu laikomi namuose, o į terasą išleidžiami tik vakarais, kai namuose kas nors yra. A. K. supažindintas su teisės aktų reikalavimais, kad imtųsi priemonių, jog nebūtų trikdoma kaimynų ramybė. Jis supažindintas su administracine atsakomybe ir perspėtas, jog esant pakartotiniams skundams, bus traukiamas administracinėn atsakomybėn. 2020 m. vasario 25 d. A. K. – šunų savininkui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį (b.l. 9, 12).
Pareiškėjas savo skunde teigia, kad jis yra turėjęs teisminių ginčų su šalia esančiu kaimynu V. J., todėl pastarasis jį sąmoningai skundžia ir bando nepagrįstai jam užtraukti administracinę atsakomybę. Liudytojas V. J. teismo posėdyje taip pat neneigė aplinkybės, jog vieną naktį dėl kaimyno A. K. keliamo triukšmo bei šunų lojimo jis buvo nuėjęs jo raminti, tačiau neblaivus kaimynas jį užsipuolė, pirmas jam trenkė, todėl jis, gindamasis, taip pat kelis kartus trenkė A. K., viskas baigėsi byla teisme.
Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu V. J., padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas), 187 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto sugadinimas), buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. K. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 18 d.). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (svetimo turto sugadinimas) ir baudžiamoji byla nutraukta, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. J. (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 23 d.). Iš abiejų nuosprendžių konteksto matyti, kad juose kalbama apie 2017 m. rugsėjo 3 d. įvykusį konfliktą tarp kaimynų A. K. ir V. J., kilusį dėl triukšmo – be kita ko, dėl šuns lojimo.
Taigi nors, viena vertus, šie duomenys patvirtina, kad iš tikrųjų tarp A. K. ir V. J. yra konfliktiški santykiai (ko pastarasis ir neneigė teismo posėdyje), kita vertus - šie byloje esantys duomenys tuo pačiu patvirtina liudytojo V. J. nurodytos aplinkybės, kad konfliktai su A. K. dėl erzinančio šunų lojimo vyksta jau seniai ir kad vieną kartą nepavykus šio reikalo su kaimynu išspręsti taikiai, nes, kaip teigia liudytojas, dėl A. K. ūmaus būdo įvyko konfliktas, galiausiai baigęsis byla, ir po to daugiau šios problemos su kaimynu spręsti taikiai nebandė, o kreipėsi į savivaldybę, nes nuolatinis šunų lojimas tęsiasi iki šiol. Šiuo atveju teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad A. K. dėl šunų lojimo yra skundžiamas nepagrįstai, siekiant jam galimai atkeršyti už vykusius teisminius ginčus, nes, kaip jau buvo minėta, tiek V. J., tiek A. K. atžvilgiu baudžiamosios bylos buvo nutrauktos, jiems abiems susitaikius. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. liepos 30 d. savivaldybės darbuotojams nuvykus į vietą pagal gautą skundą bei bendraujant su kaimynais, kaimynė iš 5 buto patvirtino, kad šunys triukšmauja (b.l. 12). Pastebėtina ir tai, jog aplinkybė, kad kiti kaimynai nesikreipia su skundais dėl šunų lojimo, paties šio fakto (nuolatinio šunų lojimo) nepaneigia. Be to, šuns lojimo trukdymas ar netrukdymas yra tam tikru aspektu subjektyvi aplinkybė, priklausanti tiek nuo žmogaus, girdinčio lojimą, fizinės, tiek nuo jo psichinės būklės, be kita ko, akivaizdu ir tai, jog artimiausi kaimynai šiuo aspektu neabejotinai gali patirti reikšmingiausius nepatogumus.
Pareiškėjo skundo argumentai, kad šunys lojo ne tuo laiku, kuris, pasak jo, yra laikomas ramybės laiku – nuo 19.00 val. iki 07.00 val., kad nėra išmatuotas triukšmo dydis decibelais ir nenustatyta, kad yra viršytos leidžiamos triukšmo normos, todėl administracinė atsakomybė jam nekyla, yra nepagrįsti. Sutiktina su atsiliepimo argumentais, kad Taisyklių 7 punktas imperatyviai nurodo, kad „auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo“ ir kad šiame punkte nėra nustatyta laiko ar šuns lojimo garsumo ribų, kuomet gali būti trikdomas poilsis ir ramybė. Gyvūnų savininkas atsako įstatymo nustatyta tvarka tuomet, jei aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūno keliamo triukšmo, t.y. ramybės trikdymo. Triukšmo sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje - tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmogaus veikla. Šios sąvokos prasme gyvūno keliamas triukšmas turi būti suprantamas kaip nepageidaujami garsai, kurie atsiranda dėl šuns lojimo, staugimo ar panašių veiksmų. Nepageidaujami garsai yra tokie, kurie sukelia žmogui neigiamas emocijas, dirgina jį, kelia susierzinimą (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. 11-31-426/2009). Teismui nekelia abejonių tai, kad pastovus šuns (šunų) lojimas turi įtakos žmonių sveikatai, veikia greta gyvenančius žmones, sukelia jiems nepatogumų (pvz., kaip kad šiuo atveju liudytojas negali išvežti į lauką vėžimėlio su vaiku) bei kelia jiems susierzinimą.
Pastebėtina, jog gyvenant mieste, daugiabučiame name ir pan., akivaizdu, jog asmenys negali tikėtis visiškai išvengti triukšmo, turi susitaikyti su atitinkamais nepatogumais ir pan., visgi šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl A. K. atsakomybės pagal jam inkriminuotas aplinkybes, teismo vertinimu, reikšmingas yra ir klausimas, ar konkrečiu atveju sukeltas triukšmas buvo atsitiktinis, nulemtas objektyviai, neišvengiami ir pan. ir ar asmuo ėmėsi kažkokių racionalių ir pakankamų priemonių užtikrinti, kad visgi nebūtų keliamas triukšmas. Šiuo atveju įvertinęs jau reikšmingų aplinkybių visumą – o pirmiausia, liudytojo V. J. parodymus, teismas visgi sprendžia, kad A. K. požiūris į būtinumą laikytis jau minėtų Taisyklių 7 punkto reikalavimo ir imtis priemonių, siekiant, kad kiti asmenys dėl jo laikomų šunų nepatirtų atitinkamų reikšmingų nepatogumų – iš esmės indiferentiškas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė už keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose vakaro (nuo 19 iki 22 val. ) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu, kai tai trukdo asmenų ramybę, poilsį ir darbą, numatyta visai kitame ANK straipsnyje – o būtent, ANK 488 straipsnyje (viešosios rimties trikdymas). Tačiau šiuo atveju A. K. pastarasis nusižengimas nėra inkriminuotas, dėl ko A. K. argumentas, jog šunų lojimas buvo užfiksuotas ne ramybės metu (nuo 19 iki 7 val.) šiuo atveju lemiamos reikšmės neturi, nes, kaip minėta, jam tokio aplinkybės ir nėra inkriminuotos.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti A. K. skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, nes pareiškėjas po gauto įspėjimo jokių priemonių, kad šunų lojimas netrukdytų kaimynų ramybės, nesiėmė, todėl minėtas nutarimas paliktinas nepakeistas, o A. K. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-3577-2020 palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.