Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. P. skundą dėl 2019 m. gegužės 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutarties, kuria dviem mėnesiams pratęstas suėmimo terminas M. P., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. P. kaltinamas tuo, kad 2019 m. kovo 2 d. apie 8. 20 val. (duomenys neskelbtini), pasikėsino išžaginti ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja Ž. J. oraliniu būdu, t. y. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.

2. 2019 m. kovo 5 d. M. P. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas vienam mėnesiui, kurio terminas pratęstas iki 2019 m. birželio 5 d., o skundžiama 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.

3. Skundžiamoje Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, gynėjas skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamajam M. P. terminą, nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio nuostatų reikalavimų.

7. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Sutinkamai su BPK 122 straipsnio nuostatomis, suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

9. Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad pateiktas kaltinimas grindžiamas nukentėjusios parodymais, be to, iš dalies paties kaltinamojo pateiktais paaiškinimais, liudytojų P. G., V. P., D. D. parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada. Nors vieno liudytojo parodymus kaltinamasis kritikuoja, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjant skundą, bylos įrodymai nėra tiriami ir vertinamai, tai daro teismas, nagrinėjantis bylą.

10. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

10.1. Nagrinėjamu atveju matyti, kad M. P. šiuo metu kaltinamas pasikėsinęs padaryti vieną sunkų ir taip pat padaręs vieną sunkų nusikaltimus, už kurių padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų. Jis iš tiesų nėra saistomas stiprių socialinių ryšių, nes yra nevedęs, pastaruoju metu niekur nedirbo, nors, kaip jis pats skunde teigia yra atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) dėl to, kad buvo suimtas, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, be to, jau kartą buvo paieškomas policijos pareigūnų, teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl sprendimą priėmęs teismas, šiuo atveju turėjo pagrindo pagrįstai manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. M. P. neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės kaltinamas padaręs sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, už kurios padarymą kaip jau minėta baudžiamasis įstatymas numato ir su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Aplinkybės, kad M. P. dirbo ir gali dirbti pagal (duomenys neskelbtini) specialybę, turi gyvenamąją vietą, neeliminuoja pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Pažymėtina, kad M. P. asmenybė (veikos, kuria kaltinamas, padarymo metu buvo probuojamas, nevedęs, laikinai neturintis pragyvenimo šaltinio) ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų smurtinis pobūdis ir jų sunkumas, o svarbiausia, kad kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas bausmės atlikimo metu, iš tiesų yra objektyvūs bylos duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

12. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 str., 122 str. 1 d. 1 p.,, 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo M. P. skundą atmesti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.