Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-937-366/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-21
Bylos Nr.
1S-937-366/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Nr. 1S-937-366/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 21 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovui K. M.,įstatyminės atstovės O. S. atstovei D. G.,gynėjui Sigitui Žostautui,

teismo posėdyje išnagrinėjo P. N. advokatės E. Š. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nutarties, kuria atmestas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl sustiprinto stebėjimo sąlygų P. N. pakeitimo į griežto stebėjimo sąlygas, ir P. N. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kauno apygardos teismo 1995-12-12 nutartimi P. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 146 str. 1 d., 271 str. 1 d., 118 str. 4 d., 105 str. 7 p. (1961 metų LR BK redakcija) numatytų uždraustų veikų padarymą ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – patalpinimas gydymui psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apygardos teismo 2002-06-27 nutartimi gydymo rėžimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, vėlesnėmis Panevėžio apygardos, Rokiškio rajono apylinkės, Kauno miesto apylinkės teismų 2003-07-25, 2004-10-04, 2004-11-03, 2006-06-22, 2006-07-10, 2006-10-13, 2007-07-11, 2007-10-02 nutartimis stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo keičiamas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ir atvirkščiai. 2011-06-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pratęstas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nutartimi atmestas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl sustiprinto stebėjimo sąlygų P. N. pakeitimo į griežto stebėjimo sąlygas, ir P. N. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas.

Šalies argumentai

Skundu P. N. advokatė E. Š. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nutartį dalyje dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis – pratęsimo bei sustabdyti skundo nagrinėjimą, paskiriant nepriklausomą kompleksinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Nekviescionuodama pačios nutarties esminio nutarimo, advokatė mano, kad nutarties priėmimu buvo išspręstas teikime neatsispindėjęs klausimas, tai yra teismas peržengė teikimo prašymo ribas, todėl yra dalyje neteisėta. Teismas neesant ligoninės teikimui dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsimo, savo iniciatyva pratęsė P. N. minėtos priverčiamosios medicinos priemonės terminą. Toks pažeidimas apribojo BPK 405 str. 2 dalyje numatytą P. N. procesinę teisę pasisakyti teisme dėl priverčiamosios medicinos termino pratęsimo, o ne tik dėl gydymo sąlygų sugriežtinimo. Advokatė pažymi, kad psichiatrijos ligoninės teikime buvo prašoma tik sugriežtinti gydymo sąlygas. Tokiu būdu tiek P. N., tiek jo atstovai teikė parodymus ir paaiškinimus tik dėl teikimo sugriežtinti gydymo sąlygas nepagrįstumo. Teismas nepagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą dar ir dėl netinkamai įvertintų faktinių aplinkybių. Teismas nutartyje teigia apie pas P. N. rastus draudžiamus laikyti daiktus bei tai, kad P. N. grasino personalui susidorojimu bei sudaužė medicinos seserų postą, tačiau šias aplinkybes teismas konstatavo a priori, jų visiškai netirdamas. Advokatės teigimu, tokie pažeidimai kažin ar realiai vyko, ar jie nebuvo galimai inicijuojami paties ligoninės personalo ar įvykdyti P. N. paskirtų vaistų poveikyje. Pažymi, kad ligoninės atstovas teismui nepateikė jokių turto sugadinimą ar išlaidas jo atstatymui patvirtinančių dokumentų. Tai, kad konflikto dėl neteisėtų P. N. teisių apribojimo pasėkoje jis buvo pastumtas į medicinos seserų posto langą, dar nereiškia, kad buvo sudaužytas medicinos seserų postas. Atsižvelgiant į tai, kad galimai netiksliai ir neteisingai užfiksuoti tariami P. N. pažeidimai nėra skundžiami, beveik nėra galimybių nustatyti jų tikrumą ir priežastis, tuo esmingai ir grubiai pažeidžiamos P. N., kaip žmogaus, teisės. Advokatės manymu, teismas pažeidė P. N. teisę į nepriklausomą, nešališką, operatyvų teismą, nes išvadose nurodytus pažeidimus vertino kaip nustatytus, nereikalaujančius papildomo įrodinėjimo ir neginčytinus. Taip pat buvo pažeista teisė į gynybos užtikrinimą, nes P. N. nesuteikta pilna galimybė procesiškai nustatytų priemonių apimtimi paneigti jam metamus kaltinimus, pareikalauti iš ligoninės papildomų įrodymų dėl tariamų pažeidimų. Skunde pažymima, kad P. N. nebuvo apklaustas nei ligoninės personalo, nei pirmosios instancijos teismo apie pas jį rastus daiktus, kurie beje buvo palikti kitų ligoninės pacientų. Be to, planšetinis kompiuteris skirtas tik žaidimams, todėl negali būti pripažintas draudžiamu daiktu psichiatrijos ligoninėje, nes kiti paimti priedai yra tik atmintinės – informacinės laikmenos, nesuteikiančios galimybės naudotis internetu, jam nėra pritaikytas joks modemo prijungimas. Advokatės manymu, galimai tokių bylų neviešas nagrinėjimas, apribojant visuomenę nuo galimybės stebėti teisingą ir teisėtą teismo procesą, pažeidžiant deklaruojamą bylų nagrinėjimo viešumo principą, leidžia piktnaudžiauti ar subjektyviai vertinti faktines bylos aplinkybes, priimant nepagrįstus teismo procesinius sprendimus. Tokia praktika ydinga, tokie uždari teismo posėdžiai neturi jokio įstatyminio pagrindo ir grubiai pažeidžia P. N. teises. Skunde keliamas klausimas dėl P. N. psichinės būklės – nors nuolat vyksta jo dabartinis gydymas, su laiku ji vis blogėja. Nei vienas teismas nėra įsigilinęs į šia problemą, nėra pareikalavęs pareiškėjo atstovo išsamaus ir argumentuoto paaiškinimo nesiaiškinama, kodėl P. N. būklė per tokį ilgą laiką nėra pagerėjusi – ar tai netinkamo gydymo pasekmė, gydytojų kompetencijos stoka, ar galimai P. N. netiksliai ir sąmoningai diagnozuojama jo psichinė būklė bei jos tariamas blogėjimas. Skunde teigiama apie P. N. galimą psichinės ligos imitavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. N. gydymas minėtoje psichiatrijos ligoninėje apsiriboja viena prieš miegą duodama tablete Truxal. Pažymėtina, kad nuolat ir neobjektyviai teikiami ligoninės teikimai galimai yra įtakoti ilgalaikio konflikto su P. N. gydžiusių medikų personalu pasekmė, taip pat dėl nuolat P. N. ir jo motinos O. S. rašomų paprastai pasitvirtinančių skundų. Advokatė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėdamas teikimą P. N. atžvilgiu, teismas disponuoja tik gydančių medikų išvada ir ligoninės teikimu, neturėdamas visos informacijos apie gydymo eigą, ligos remisiją ir/ar progresavimą ir nekvescionuodamas a priori vertina gydytojų išvadas ir teikimus. Teismas nėra ribojamas specialistų ar ekspertų išvadomis, tačiau suformuota ydinga teismų praktika skatina teismus priimti procesinius sprendimus, nesigilinant ir neneigiant tokių išvadų. Ši teisinės sistemos problema skatina galimą specialistų ir ekspertų piktnaudžiavimą ar galimai neobjektyvių išvadų pateikimą. Todėl į daugelį klausimų nebuvo rasta atsakymų, o išklausytų asmenų paaiškinimai teismo nutartyje nebuvo aptarti, t.y. nei paneigti, nei patvirtinti. Akivaizdu, kad teismo posėdžio protokolas neatspindėjo visų pasisakiusių asmenų nurodytų aplinkybių. Formalų paskutinio teikimo nagrinėjimą įrodo ir tas faktas, kad nei vieno teismo posėdžio metu, nagrinėjant paskutinį ligoninės teikimą, nedalyvavo prokuroras, kas rodo, kad arba prokuratūra yra iš anksto vienareikšmiškai įsitikinusi teikimą tenkinančiu teismo sprendimu, arba prokuratūra valstybės vaidmenyje nėra suinteresuota tolimesne tariamo gydymo eiga, todėl savo nedalyvavimu išreiškė ligoninės teikimo nepalaikymą.

Advokatė skunde teigia, kad P. N. atžvilgiu galimai įvyko teisminė/medicininė klaida, šis žmogus, būdamas kaltas/nekaltas, bet psichiškai sveikas, atkentėjo už savo/ar ne savo nusikaltimą beveik dvigubai ilgesnę bausmę, nei jam būtų paskirta teismo nuosprendžiu, jei jis galimai nebūtų neimitavęs psichinės ligos. Dėl visų nurodytų aplinkybių yra būtina atlikti naują nepriklausomą teismo psichiatrinę kompleksinę ekspertizę, dėl kurios pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas, bet net nespręstas, jo nefiksuojant ir teismo posėdžio protokole.

Nurodo, kad P. N. motina O. S. išgyveno keturis insultus, širdies operaciją, negali be slaugos gyventi nei vienos dienos. Taip pat pažymi, kad P. N. savo iniciatyva 2010 metais įgijo pagrindinį išsilavinimą, o tolimesniam išsilavinimo siekimui leidimo nedavė gydymo įstaiga – Rokiškio psichiatrijos ligoninė, pasak P. N., vengdama papildomų įrodymų, kad jis pasiruošęs integruotis į visuomenę, patvirtinimo.

Teismo posėdyje skunde kelti klausimai dėl ekspertizės skyrimo ir gydymo tinkamumo išspręsti protokoline nutartimi, o dėl likusių skundo reikalavimų įstatyminės atstovės O. S. atstovė D. G. prašė skundą tenkinti, o prokuroras – prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundu keliamus klausimus dėl kompleksinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo bei P. N. gydymo tinkamumo išsprendus teismo posėdžio metu, skundas nagrinėtinas tik skundo dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymo pratęsimo P. N. dalies ribose. Išnagrinėjęs skundo dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2011-10-12 nutartimi pagrįstai P. N. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo 2011-08-25 medicininės apžiūros išvadoje Nr. 299 nurodyta, kad P. N. psichinėje būklėje stebima įtampa, nerimas, nevaldomas, manipuliuojantis elgesys, visai nekritiškas savo elgesiui, dėl savo elgesio kaltina kitus, pažeidinėja režimo reikalavimus, grasina susidorojimu medicinos slaugytojoms, neklauso medicinos personalo ir kt. Teismas pažymi, jog medicininės apžiūros išvadoje nėra konstatuotas nei P. N. psichinės būklės pagerėjimas, nei socialinio pavojingumo sumažėjimas ar išnykimas. Būtent tai sąlygojo komisijos rekomendacijas P. N. sugriežtinti taikomą priverčiamosios medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis. Toks rekomendavimas bei ligoninės teikime formuluojamas prašymas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo savaime apima priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimą, be ko griežtinimas neįmanomas. Todėl kaip nepagrįsti atmestini skundo teiginiai apie teikimo ribų peržengimą pratęsiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu P. N. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadas dėl P. N. psichikos būklės, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jam pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą.

Skunde daug dėmesio skiriama P. N. ir medicinos personalo santykių aptarimui. Teismas pažymi, kad tai nėra priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimą sąlygojantis veiksnys ar psichinės sveikatos būklės vertinimo kriterijus, todėl minėtieji skundo teiginiai išvados dėl pagrįsto priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo nepaneigia. Be to, priešingai nei teigiama skunde, teismas kritiškai įvertino teikime nurodytus P. N. daromus pažeidimus ir todėl netenkino teikimo dalies dėl stebėjimo sąlygų sugriežtinimo. Skundą nagrinėjančiam teismui medicininiai duomenys, paneigiantys komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, nėra pateikti, todėl ir nėra pagrindo abejoti minima komisijos išvada bei apylinkės teismo sprendimu.

Remiantis aukščiau išdėstytu, skunde nurodytais motyvais naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nutartį ar ją keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

NUTARIA:

P. N. advokatės E. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius