Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. M. ir M. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai. Nutraukė M. M. ir B. M. (ikisantuokinė pavardė Varno) santuoką, sudarytą 2005-07-16 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1939, turinčių vieną vaiką, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis: 1. Išlaikymas M. M. ir B. M. iš kito sutuoktinio nenustatomas, abu turi pragyvenimo šaltinius. 2. Nepilnamečio vaiko D. M. , gim. 2007-09-15, gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu M. M. , jo gyvenamojoje vietoje. 3. B. M. savo nepilnamečio vaiko D. M. , gim. 2007-09-15, išlaikymui moka periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-05 iki vaiko pilnametystės, t.y. 2025-09-15. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas M. M. . 4. B. M. turi teisę be apribojimų bendrauti su vaiku D. M. tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek ir savo gyvenamojoje vietoje, taip pat turi teisę be apribojimų dalyvauti jo auklėjime. M. M. dalyvavimas bendravime su vaiku D. M. yra būtinas. Išvežti D. M. iš jo gyvenamosios vietos į kitą vietovę leidžiama tik esant jo tėvo M. M. sutikimui. 5. M. M. ir B. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra. 6. Įsipareigojimus UAB „Šiaulių banko lizingas“ pagal sutartį Nr. P-624-141667 (įsiskolinimas 2008-09-01 sudarė 2 239,77 Lt) nutraukus santuoką vykdo M. M. . 7. Nutraukus santuoką M. M. palikti pavardę M., o B. M. palikti santuokinę pavardę M.

Teismas, nustatęs, kad abu pareiškėjai yra apsisprendę kartu nebegyventi, taikytis ir išsaugoti santuokos nenori, konstatavo, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi. Teismas padarė išvadą, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtintina, nes ji neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, mažametis vaikas turi geras gyvenimo sąlygas, juo rūpinasi abu jo tėvai bei seneliai - pareiškėjo M. M. tėvai, duomenų apie tai, kad nustačius D. M. gyvenamąją vietą su tėvu būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ar interesai, teismas byloje nenustatė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų kreditoriui UAB „Šiaulių banko lizingas“ yra žinoma apie iškeltą bylą, jis dėl santuokos nutraukimo sąlygų neprieštarauja. Pareiškėjų prašymu nutraukus santuoką jiems paliko santuokines pavardes – pareiškėjai – M., o pareiškėjui – M.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad M. M. dalyvauja pareiškėjos bendravime su vaiku, toks nustatytas apribojimas pažeidžia jos ir vaiko teises, nes ji turi teisę tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjų M. M. ir B. M. santuoka 2005-07-16 buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1939 (b.l. 5). Pareiškėjai turi santuokoje gimusį vaiką D. M. , gim. 2007-09-15 (b.l. 6). Pareiškėjai paprašė teismo nutraukti jų santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį, nenustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Teismas priimdamas tokį sprendimą tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines teisės normas, tiek procesinės teisės normas, reguliuojančias santuokos nutraukimą bendru sutuoktinių sutarimu.

Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Civilinio kodekso 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertino prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalis). Teismas ne tik patikrino, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertino, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Abu pareiškėjai tiek pareiškime, tiek nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad yra apsisprendę kartu nebegyventi, taikytis ir išsaugoti santuokos nenori. Teismas pagrįstai sprendė, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat neginčija, jog jų santuoka gali būti išsaugota ir prašo santuoką nenutraukti dėl pareiškėjo kaltės, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nenorinti gyventi santuokoje su M. M. , norinti nutraukti santuoką, neprašanti naikinti sprendimą santuokos nutraukimo dalyje, ji tik norinti, kad vaikas gyventų su ja. Tokie apeliantės argumentai patvirtina teismo padarytą išvadą apie pareiškėjų santuokos iširimą ir teismo priimtą sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje.

Pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį. Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Tiek patys pareiškėjai teisme paaiškino, o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą apie tai, jog mažametis vaikas gyvendamas su pareiškėju turi geras gyvenimo sąlygas, juo rūpinasi abu jo tėvai bei seneliai - pareiškėjo M. M. tėvai. Duomenų apie tai, kad nustačius D. M. , gim. 2007-09-15, gyvenamąją vietą su tėvu būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ar interesai, byloje nenustatyta. Teismas turėjo pagrindą atsižvelgti ir į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena jo tėvo gyvenamojoje vietoje, todėl ši vieta jam yra įprasta gyvenamoji aplinka ir ji labiausiai atitiko mažo vaiko interesus. Įvertinusi sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjų sudarytos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, viešajam interesui ar iš esmės pažeistų vieno kurio iš sutuoktinių teises ar teisėtus interesus (Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 d.). Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė turėdama psichikos sutrikimą ir vartodama vaistus, būdama įbauginta sutuoktinio, todėl sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku neatitinka jos valios. Nors pareiškėja sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 3) pasirašė 2008-10-31, t.y. kitą dieną, kai baigė gydymą ligoninėje, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta Viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2009-06-03 išduota pažyma Nr. R107-4847, tačiau 2008-12-05 ji dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant sutuoktinių prašymą nutraukti santuoką bendru jų susitarimu ir patvirtino savo apsisprendimą nutraukti santuoką ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tai ji teismui patvirtino davusi priesaiką (b.l. 28). Pareiškėja neteikia kitų įrodymų, išskyrus argumentus apeliaciniame skunde, kad dėl gydimosi ir vaistų vartojimo ji tinkamai negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, dėl ko pasirašė sutartį, kuri neatitiktų jos valios. Iš pateiktų įrodymų - jau minėtos Psichikos sveikatos centro pažymos, 2009-04-03 išrašo iš medicininių dokumentų bei invalidumo pažymėjimo nuorašų tokių išvadų daryti negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis, išskyrus vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir išlaikymą jam priteisimą, pareiškėjos valią atitinka, nes ji su sutarties dalimi sutinka. Net jeigu būtų pagrindas spręsti, kad pareiškėja pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį esant apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, tai pareiškėjai būnant tokios psichinės būklės teismas negalėjo patikėti vienerių metų vaiko, t.y. negalėjo nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su pareiškėja. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, kuris dėl psichikos ligos negali valdyti savo veiksmų prieštarautų vaiko globos tikslams – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos uždaviniai - rūpintis, auklėti, jam atstovauti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu sprendimu nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko gyvenamoji vieta gali būti pakeista vieno iš tėvų prašymu, taip pat gali būti nustatyta ir kita bendravimo su vaiku tvarka. Pareiškėja gali prašyti pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su pareiškėja, jeigu ji įrodys, kad pareiškimo padavimo metu ir vėliau ji pati sugebės geriau pasirūpinti mažamečiu vaiku, gyvenant su pareiškėja vaikui bus sudarytos geresnės sąlygos, negu pas jos buvusį sutuoktinį. Iš pareiškėjų bei jų atstovų kalbų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad pareiškėja yra teisme padavusi ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jis yra nagrinėjamas, ji turi advokatą, kuris turėtų teikti jai reikiamą teisinę konsultaciją.

Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota nuostata civilinėje byloje 3K-3-474/2000 2000 m. balandžio 26 d. nutartyje, kad motina turi pirmenybės teisę auklėti vaiką, kai nustatomos vienodos tėvų sąlygos, nagrinėjamoje byloje netaikoma, nes šioje byloje yra kitos aplinkybės. Nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme nebuvo ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas šių sąlygų nesprendė, o tik patikrino ar sutarties sąlygos, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajai tvarkai, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai gali susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos ir toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajai tvarkai.

Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad sutarties sąlyga dėl vaiko išvežimo iš jo gyvenamosios vietos į kitą vietovę leidžiama tik sutikus vaiko tėvui, bei tėvas dalyvauja pareiškėjos bendravime su vaiku, pažeidžia pareiškėjos ir vaiko teises tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti. Atsižvelgiant į vaiko amžių (sutarties tvirtinimo metu jam buvo tik vieneri metai), tokios sąlygos nepažeidžia nei motinos, nei vaiko teisių tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti su vaiku, o asmens, prie kurio vaikas yra įpratęs nuolat būti ir jį matyti, buvimas pareiškėjos bendravime su vaiku neužkerta jai kelio tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti su vaiku, o vaiko savijautai sudaro sąlygas jaustis saugiau, matant abu tėvus, tuo labiau, kad vaikas nekalbantis ir jo norus gali geriau suprasti pastoviai prie jo būnantis asmuo ir pareiškėjai tokiu būdu tik padėti bendravime. Vėlgi tokia sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama vieno iš pareiškėjų pareiškimu, keičiantis vaiko ir tėvų interesams ir poreikiams bendravime. Tokiu būdu šios sąlygos neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei viešėjam interesui.

Apeliaciniame skunde neginčijama sutarties sąlygos dėl pareiškėjų turtinių teisių ir pasekmių, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos 8,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio, 93 straipsnio 2, 3 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. M. 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.