Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl komisinio atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19.620,45 Lt komisinio atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pavedimo sutartis Nr. 30/09 buvo nutraukta nuo 2010-05-14, o iki sutarties nutraukimo visas komisinis atlyginimas ieškovui buvo sumokėtas. Pagal 2005-05-01 bendradarbiavimo sutartį atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui komisinio atlyginimo, kadangi pastarasis komisinio atlyginimo neuždirbo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 19.620,45 Lt komisinio atlyginimo ir 3.829 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2013 m. balandžio 3 d. papildomu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino ieškovo prašymą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą 19.620,45 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad ieškovas turi teisę gauti 2005-12-01 bendradarbiavimo sutartyje Nr. 189 (2008-09-01 susitarime) numatytą 15 % draudimo įmokų sumos dydžio komisinį atlyginimą už visas atsakovo (ir jo pirmtako ADB „RESO Europa“) gautas pagal sutartį su ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokas, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo nutraukta 2009-05-18 pavedimo sutartis Nr. PT 30/09. Nei atsakovas vienašališkai, nei abi šalys tarpusavio susitarimu nėra nutraukusios 2005-12-01 bendradarbiavimo sutarties Nr. 189 ir 2008-09-01 susitarimo. 2009-05-18 pavedimo sutartyje Nr. PT30/09, kuri pakeitė 2005-12-01 bendradarbiavimo sutartį Nr. 189 ir 2008-09-01 susitarimą, nėra nuostatų, kuriose pasisakyta apie sandorių, reglamentavusių šalių santykius iki sutarties Nr. PT 30/09 sudarymo, likimą. Šios sutarties 4.2. p. priede Nr. 1 išvardintos sutarčių rūšys, bet ne konkrečios sutartys. 2005-12-01 bendradarbiavimo sutartis Nr. 189 ir 2008-09-01 susitarimas nėra nutraukti, jų nuostatos šalims sukuria teises ir pareigas.

Ieškovo teisė gauti 15 % draudimo įmokų sumos dydžio komisinį atlyginimą už visas atsakovo (ir jo pirmtako ADB „RESO Europa“) gautas pagal sutartį su ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokas kyla iš šalių santykius reguliuojančių komercinio atstovavimo teisinių santykių. CK 2.160 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad agentui priklauso komisinis atlyginimas ir tuo atveju, kai trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį iki komercinio atstovavimo sutarties pabaigos arba per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaigė, ir sandoris susijęs su komercinio atstovavimo sutartimi. ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokas mokėjo, tęsdamas gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo sutartį (pirminis polisas GD Nr. 001550, vėlesnis polisas Nr. GD 002612), kuri sudaryta, ieškovui tarpininkaujant. 2005-12-01 bendradarbiavimo sutartis Nr. 189, kurios priede – 2008-09-01 susitarime numatytas 15% draudimo įmokų sumos dydžio komisinis atlyginimas, nėra nutraukta. Nei pagal 2005-12-01 bendradarbiavimo sutarties Nr. 189, nei pagal 2009-05-18 pavedimo sutarties Nr. PT30/09 nuostatas ieškovo teisė gauti komisinį atlyginimą nesusieta su laiko apribojimais ar sutarties, kuri buvo ieškovui suteiktų įgalinimų pagrindas, galiojimu. Bendradarbiavimo sutartyje Nr. 189 apibrėžtas komisinio atlyginimo mokėjimo ieškovui pagrindas: draudimo įmokos, gautos pagal draudimo agento ar jam tarpininkaujant sudarytas draudimo sutartis. Todėl taikytinos CK 2.160 straipsnio 9 dalies ir 6.221 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad agentui komisinis atlyginimas priklauso ir tuomet, kai trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaigė, ir sandoris susijęs su komercinio atstovavimo sutartimi; sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kadangi ieškovas atsakovui ir jo pirmtakui tinkantį draudėją surado, ieškovas turi teisę gauti sutartą komisinį atlyginimą už visas šio draudėjo sumokėtas draudimo įmokas, nes ieškovo pastangų dėka šis draudėjas tapo atsakovo pirmtako ir atsakovo klientas. Šalys privalėjo ir galėjo numatyti, kad draudimo sutartys su ieškovo surastais draudėjais gali būti ilgalaikės. Šios aplinkybės šalys neaptarė tarpusavio sutartyse: neapribojo laikotarpiu, įvykiu, maksimalia pinigų suma ar kitokiais veiksniais ieškovo teisės gauti komisinį atlyginimą, priklausantį nuo ieškovo (agento) surasto draudiko sumokėtų draudimo įmokų. Ieškinyje nurodyto laikotarpio (2008-09-01 – 2010-12-17) draudimo įmokos atitinka CK 2.160 straipsnio 9 dalies nuostatas: draudimo sutartis su ieškovo surastu draudėju buvo tęsiama (dveji draudimo sutarties galiojimo metai – protingas laikotarpis), ieškovas, galiojant 2005-12-01 bendradarbiavimo sutarčiai Nr. 189, vykdydamas jos nuostatas, surado draudėją – ŽŪB „Gražionių bekonas“ ir pasiūlė jam sudaryti draudimo sutartį su ADB „RESO Europa“ bei su atsakovu. Todėl visi ŽŪB „Gražionių bekonas“ gyvulių draudimo sandoriai yra susiję su komercinio tarpininkavimo sutartimis. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo ieškovui nemokėti sulygto 15% draudimo įmokų sumos dydžio komisinio atlyginimo už visas ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokas, sumokėtas atsakovui ar ADB „RESO Europa“.

Papildomu sprendimu teismas nustatė, kad patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteistos 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Toks ieškovo reikalavimas atitinka CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą bei 2013 m. balandžio 3 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

1) Teismas netinkamai vertino tarp šalių sudarytas sutartis, konstatuodamas, kad 2005-12-01 bendradarbiavimo sutartis ir 2008-09-01 priedas prie jos nebuvo nutraukti. Bendradarbiavimo sutartis ir pavedimo sutartis iš esmės yra tuos pačius šalių santykius apibrėžiančios sutartys. Todėl aprašius šalių teisinius santykius 2009-05-18 sutartyje, jų aprašymas ankstesnėje, 2005-12-01 sutartyje, neteko galios. Tai patvirtina faktinės 2009-05-18 pavedimo sutarties sudarymo aplinkybės. 2009-03-31 reorganizavus draudiką ADB „RESO Europa“, jo teises ir pareigas perėmęs atsakovas inicijavo visų reorganizuoto asmens sudarytų sutarčių perrašymą. Abiejų sutarčių objektas yra tas pats – tarpininkavimas sudarant draudimo sutartis. Abiejose sutartyse išdėstytos iš esmės vienodos šalių teisės ir pareigos. Sudarius 2009-05-18 pavedimo sutartį, ieškovas nustojo teikti bet kokias paslaugas pagal 2005-12-01 bendradarbiavimo sutartį. Komisinis atlyginimas už sudarytas draudimo sutartis tarpininkui taip pat būdavo apskaičiuojamas pagal 2009-05-18 sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius. Todėl teismo išvada, kad 2005-12-01 sutartis yra galiojanti, yra nepagrįsta.

2) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad net ir pasibaigus sutarčiai su ieškovu, atsakovas privalo ją vykdyti. Šalių santykiai buvo specifiniai (komercinio atstovavimo). Juos reglamentuoja CK 2 knygos XII skyrius, į kurį buvo perkeltos 1986-12-18 Europos Bendrijų Tarybos Direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo. Pagal CK 2.167 straipsnio 1 dalį, pasibaigus sutarčiai, prekybos agentas turi teisę ne į sutartyje numatytą komisinį atlyginimą, tačiau į kompensaciją arba į nuostolių atlyginimą.

3) Teismas nepagrįstai nurodė, kad draudimo įmokos gautos per protingą laiką po komercinio atstovavimo sutarties pasibaigimo. Draudimo įmokos, už kurias ieškovas prašo komisinio atlyginimo, buvo gautos tik 2010 m. rugpjūčio – 2012 m. gegužės mėnesį, nors pagal sutartį privalėjo būti sumokėtos iki 2009-07-25. Draudimo įmokos buvo sumokėtos pavėlavus beveik 3 metus, todėl nesutiktina, kad tai protingumo kriterijus atitinkantis laikotarpis. Be to komisinis atlyginimas už ieškovo sudarytas draudimo sutartis po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo buvo mokamas kitam asmeniui, kuris perėmė ne tik teisę į tokį atlyginimą, tačiau ir pareigą administruoti perimtas draudimo sutartis bei stebėti draudimo įmokų mokėjimą.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog bendradarbiavimo sutartis yra laikytina pasibaigusia. Byloje esančiose sąskaitose-faktūrose nėra nurodoma, kurios sutarties – bendradarbiavimo ar pavedimo – pagrindu jos yra išrašytos. Todėl teismas tinkamai nustatė, kad šalys nėra nutraukusios bendradarbiavimo sutarties, o pavedimo sutartyje nėra nuostatų, kuriose būtų pasisakytą apie sandorių, reglamentavusių šalių santykius iki pavedimo sutarties sudarymo, likimą. Bendradarbiavimo sutarties ir jos prieduose įtvirtintos sąlygos taikomos tiems atstovavimo santykiams, kurie atsirado šios sutarties galiojimo laikotarpiu, o pavedimo sutartyje įtvirtintos sąlygos reglamentuoja tik tuos šalių santykius, kurie susiklostė jos pagrindu, tai yra nuo 2009-05-18. Ginčo teisiniai komercinio atstovavimo santykiai, ieškovui suradus draudėją ŽŪB „Gražionių bekonas“, prasidėjo 2008-09-01, todėl šalių santykiams turi būti taikomos bendradarbiavimo sutarties sąlygos. Ieškovas turi teisę į komisinį atlyginimą pagal CK 2.158 straipsnio ir 2.160 straipsnio 9 dalies nuostatas. Dalis draudimo įmokų buvo sumokėtos pavėluotai. Tačiau tai įvyko ne dėl ieškovo kaltės, o dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros delsimo, kadangi buvo atliekami patikrinimai. Atsakovas nurodomo delsimo laikotarpiu jam priklausančias draudimo įmokas buvo įskaitęs į draudėjui išmokėtinas draudimo išmokų pagal polisą sumas. Šalių 2008-09-01 susitarime aiškiai nurodoma, kad ieškovui komisinis atlyginimas mokamas už tarpininkavimo paslaugas. Todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovui nepriklauso komisinis atlyginimas, nes kitas asmuo administravo jo sutartis, yra nepagrįsti. Ieškovas tiesiogiai niekada pats nesurinkinėdavo jokių įmokų iš klientų, nes tai atlikdavo pats atsakovas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos pagal sutarties sąlygas sumokėti ieškovui komisinį atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir ADB „RESO Europa“ 2005-12-01 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 189, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tarpininkauti draudikui, sudarant visų rūšių draudimo sutartis (b.l. 29-31). Pagal sutarties 2.2 punktą draudikas įsipareigojo skirti draudimo agentui komisinį atlyginimą nuo kiekvienos jo arba jam tarpininkaujant sudarytos draudimo sutarties procentais nuo gautos draudimo įmokos (pagal šios sutarties priedą Nr. 1). Pagal sutarties 4.6 punktą, jei šios sutarties galiojimo metu šalių susitarimu keičiamas komisinio atlyginimo dydis, jis taikomas tik naujai sudarytoms draudimo sutartims (t.y. nuo dalinių draudimo įmokų skaičiuojamas draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs komisinis), nebent susitarime bus nurodyta kitaip. Priedu prie 2005-12-01 bendradarbiavimo sutarties šalys 2008-09-01 sudarė susitarimą, pagal kurį draudikas įsipareigojo sumokėti ieškovui 15 % nuo gautos draudimo įmokos komisinį atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, draudikui sudarius gyvulių draudimo sutartis su draudėju UAB „Gražionių bekonas“ (polisas Nr. GD 002612). Pagal susitarimo 2 punktą šis susitarimas įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki pilno šalių įsipareigojimų įvykdymo (b.l. 32).

ADB „RESO Europa“ buvo reorganizuota ir prijungta prie AAS „Gjensidige Baltic“ (b.l. 173-177). Šalys 2009-05-18 sudarė pavedimo sutartį Nr. PT30/09, kurios objektas – draudimo sutarčių, nurodytų šios sutarties priede Nr. 1 sudarymas ir (ar) tarpininkavimas jas sudarant draudiko vardu (b.l. 26-28). Pagal sutarties 4.2 punktą atsakovas įsipareigojo už draudimo sutarčių sudarymą arba tarpininkavimą sudarant draudimo sutartis, pagal atskiras draudimo rūšis, mokėti tarpininkui komisinį atlyginimą, kurio dydis nurodytas šios sutarties priede Nr. 1, nuo pirmos ir kitų draudėjo sumokėtų ar užskaitytų draudimo įmokų, taip pat ir iš performintų draudimo sutarčių, ir perduotų draudikui, išskyrus draudimo sutartis, kurių komisinio atlygio dydis buvo koreguojamas atskirais draudiko ir tarpininko rašytiniais susitarimais, laikomais neatskiriama šios sutarties dalimi (4.2.2 punktas). Pavedimo sutarties priede buvo nustatyta, kad už gyvulių ir kitų gyvūnų draudimą bus mokamas 15 % dydžio komisinis atlyginimas nuo draudėjo sumokėtų ir draudikui perduotų draudimo įmokų sumos (b.l. 187).

Atsakovas nutraukė 2009-05-18 pavedimo sutartį su ieškovu pagal sutarties 10 punktą nuo 2010-05-14 (b.l. 19; 34).

CK 6.193 straipsnio 1-2 dalys nustato, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad 2009-05-18 pavedimo sutartimi atsakovas faktiškai įtvirtino ankstesnio draudiko, ADB „RESO Europa“, teisių ir pareigų perėmimą pagal 2005-12-01 bendradarbiavimo sutartį. Todėl 2005-12-01 bendradarbiavimo sutartis nebuvo nutraukta pagal joje nustatytų 5.4-5.8 punktų taisykles, ji buvo modifikuota 2009-05-18 pavedimo sutartimi. Naujojoje ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje nėra aptartas 2005-12-01 bendradarbiavimo sutarties pasibaigimo klausimas, nenustatyta, kaip bus toliau vykdomos šalių pareigos, kylančios iš ieškovui tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių, kurias atsakovas perėmė iš ADB „RESO Europa“. Todėl nurodytų sąlygų neaptarimas, nenutraukus 2005-12-01 bendradarbiavimo sutarties pagal jos 5.4-5.8 punktuose nustatytas sąlygas ar atskiru rašytinių šalių susitarimu, iš dalies vertintinas kaip 2009-05-18 pavedimo sutarties spraga, kadangi nėra visiškai aiški komisinio mokesčio pagal draudimo sutartis, sudarytas su ankstesniu draudiku, mokėjimo tvarka ir dydis.

ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo sutartį, tarpininkaujant ieškovui, 2008-08-29 sudarė dar su ADB „RESO Europa“ (t. I, b.l. 42-44), kuris buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro 2009-03-31 (t. I, b.l. 65). Po draudiko reorganizacijos, ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokas pagal nurodytą sutartį mokėjo jau atsakovui (t. I, b.l. 80). Taigi, atsakovas perėmė visas ADB „RESO Europa“ teises ir pareigas pagal minėtą draudimo sutartį. Pagal aukščiau minėtus 2009-05-18 pavedimo sutarties 4.2 ir 4.2.2 punktus atskiri draudiko ir tarpininko susitarimai, kuriais nustatytas komisinio atlyginimo dydis, yra laikomi neatskiriama sutarties dalimi, o pagal sutarties 4.2 punktą ir jos priedą komisinis atlyginimas už gyvulių draudimą sudaro 15 % dydžio nuo draudėjo sumokėtų ir draudikui perduotų draudimo įmokų sumos. Pagal 2008-09-01 susitarimą draudikas ieškovui buvo įsipareigojęs mokėti 15 % nuo gautos draudimo įmokos pagal gyvulių draudimo sutartį, sudarytą su draudėju UAB „Gražionių bekonas“. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad 2005-12-01 bendradarbiavimo sutartis buvo ne nutraukta, o pakeista 2009-05-18 pavedimo sutartimi, konstatuoja, kad naujosios sutarties 4.2-4.2.2 punktų bei priedo sąlygos iš esmės atitinka pakeistos sutarties ir 2008-09-01 susitarimo sąlygas, tai yra atskiras draudiko ir tarpininko susitarimas dėl komisinio atlyginimo yra pripažįstamas pavedimo sutarties dalimi, už gyvulių draudimo sutarties sudarymą yra numatytas 15 % dydžio nuo draudimo įmokos komisinis atlyginimas. Kadangi atsakovas perėmė ankstesnio draudiko teises ir pareigas pagal draudimo sutartį su UAB „Gražionių bekonas“, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal 2009-05-18 pavedimo sutarties nuostatas 2005-12-01 bendradarbiavimo sutarties 2008-09-01 priedas turi būti pripažįstamas galiojantis ir vykdytinas jame nustatytomis sąlygomis, o visi komercinio atstovavimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo pripažintini nutrūkusiais tik nuo 2010-05-14, kada buvo nutraukta 2009-05-18 pavedimo sutartis.

Pagal CK 2.158 straipsnio 1 dalį prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Pagal CK 2.160 straipsnio 9 dalį prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas ir tuo atveju, kai trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį iki komercinio atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaigė, ir sandoris yra susijęs su komercinio atstovavimo sutartimi. Pagal šio straipsnio 10 dalį, kai prekybos agentui mokamas komisinis atlyginimas po sutarties pasibaigimo, naujam agentui komisinis atlyginimas nemokamas, išskyrus atvejus, kai pagal aplinkybes yra teisinga komisinį atlyginimą padalyti agentams.

ŽŪB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokos atsakovui turėjo būti mokamos nuo 2008-08-31 iki 2009-07-25, draudimo sutartis galiojo nuo 2008-09-01 iki 2009-08-31 (t. I, b.l. 44). Pagal draudimo sutarties sąlygas draudikas turėjo sumokėti draudimo įmokas, nuo kurių reikalaujamas komisinis mokestis, iki 2009-07-25, tačiau sumokėjo pavėluotai, tik 2010 m. rugpjūčio – 2012 m. gegužės mėnesį. Taigi, draudimo įmokas atsakovas faktiškai gavo jau nutrūkus komercinio atstovavimo santykiams, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pagal CK 2.160 straipsnio 9 dalį ieškovui turi būti sumokėtas jo prašomas komisinis atlyginimas. Šiame straipsnyje nurodytas protingumo kriterijus atitinkantis laikotarpis yra vertinamoji sąvoka, taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę konstatuoti, ar konkretus sutarties įvykdymo terminas yra pripažintinas protingu, ar ne. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintas Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisykles kompensuojamas draudimo įmokas jų gavėjams išmoka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pagal nurodytas taisykles. Pagal draudimo sutartį su UAB „Gražionių bekonas“ draudimo įmokų kompensacijos sumas už 2008 m. ketvirtą – 2009 m. trečią ketvirčius Nacionalinė mokėjimo agentūra mokėjo atsakovui nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2012 m. kovo 9 d. (t. I, b.l. 115-116). Kadangi mokėjimai buvo vykdomi valstybinės institucijos, kuri turi jai įstatymo nustatytą pareigą griežtai vadovautis minėtų Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių nuostatomis, jos vykdomų mokėjimų terminų negali įtakoti nei draudėjas, nei draudikas, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad draudimo įmokų sumokėjimo terminai pragrįstai laikytini protingais.

Atsakovo 2010-05-17 įsakymu buvo pavesta Šiaulių atstovybės 2-ojo skyriaus vadovui V. U. administruoti pagal pavedimo sutartį PT 30/09 sudarytas draudimo sutartis ir nustatyta, kad komisinis atlyginimas V. U. už administruoti pavestų galiojančių draudimo sutarčių gautas dalines įmokas skaičiuojamas tarifu, nurodytu pasirašant draudimo sutartis (b.l. 180). Tačiau pagal CK 2.160 straipsnio 10 dalį atsakovas, privalėdamas sumokėti reikalaujamą komisinį atlyginimą ieškovui, neturėjo teisės jo mokėti savo darbuotojui, todėl tai nėra pagrindas atsisakyti mokėti atlyginimą ieškovui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Atitinkamai paliktinas nepakeistas ir pirmos instancijos teismo papildomas sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovo buvo priteistos 6 % dydžio metinės palūkanos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą ir 2013 m. balandžio 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.