Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1035-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-01
Bylos Nr.
1-1035-806/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50194-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
A. F.
Nukentėjusysis
M. L.
Advokatai
Aušra Saulėnienė, Jurijus Surininas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1035-806/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50194-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam A. F.,jo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnieneinukentėjusiajam M. L.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007-01-22 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 str. 1 d. - 4 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2009-03-04 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 180 str. 1 d. 180 str. 1 d., - 8 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 str. galutinė bausmė 1 metų laisvės atėmimas;

3) 2009-05-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 214 str. 1 d., 22 str. 1 d. 215 str. 1 d. - 40 parų arešto, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. galutinė bausmė 5 mėnesių laisvės atėmimas;

4) 2010-05-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 9 mėnesių laisvės atėmimu;

5) 2010-10-27 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. galutinė bausmė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas;

6) 2012-03-06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu;

7) 2012-08-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d. galutinė bausmė 2 metų laisvės atėmimo;

8) 2014-01-07 Vilniaus apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

9) 2016-02-04 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 30 parų arešto, 2016-08-12 atlikęs bausmę,

10) 2018-03-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 284 str. laisvės atėmimu trejiems metams ir dviem mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs); kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. F., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2017-09-17, apie 00.00 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pribėgęs prie nukentėjusiojo M. L., rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą, nuo ko šis parkrito ant žemės, ir kojomis M. L. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į pilvo sritį bei ne mažiau kaip 9 smūgius į galvos sritį, ir M. L. gulint ant žemės iš striukės kairės kišenės pagrobė joje buvusį mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI P9 LITE“, 150 eurų vertės, iš striukės dešinės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 216“, 50 eurų vertės, nuo kaklo nusegė bei pagrobė 600 eurų vertės auksinę grandinėlę, po ko dar vieną kartą spyrė koja ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam M. L. į galvą, tuo savo veiksmais padarė jam kraujosruvas aplink akis, kas jam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą jis pagrobė M. L. priklausantį 800 eurų vertės turtą.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. F. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, paaiškino, kad visko gerai neprisimena, prašė paskelbti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas BPK nustatyta tvarka paskelbė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2017-09-17 apie 22. 30 val. kartu su sugyventine I. M. ėjo iki (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į naktinę parduotuvę, nupirkti alkoholio. Prie N.Vilnios geležinkelio stoties sutiko pažįstamą G., kuris taip pat ėjo į naktinę parduotuvę. Kai trise atėjo į parduotuvę, tai ten sutiko savo pažįstamą M. L., su kuriuo ir vartojo alkoholį parduotuvėje, po to išėjo prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur keturiese toliau vartojo alkoholį. Apie 23.30 val. jis su M. L. susipyko ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, neatsimena dėl ko. Po to M. L. pasakė, kad išeina ir jis šiam pasakė, kad daugiau negrįžtų. Po to jis nuėjo į naktinę parduotuvę nupirkti cigarečių. I. ir G. liko prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai jie vartojo alkoholį, tai M. L. jokių telefonų ir auksinių dirbinių niekam nerodė. Pas I. M. jokio dujų balionėlio nematė, pas G. taip pat nieko nematė. Už kiek laiko jis su I. M. ir G. norėjo eiti namo, tuo metu pamatė, kad toliau prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta kažkokios muštynės. Mušėsi gal šeši vaikinai, ar tarp jų buvo M. L. negali pasakyti, nes buvo tamsu. Išeinant prie jų dar buvo priėjusi pažįstama V. B., tačiau ji nieko nesakė ir vėliau liko su I. M. prie parduotuvės, nes jis nuėjo namo. G. liko taip pat prie naktinės parduotuvės. Pas G. jokių svetimų daiktų ar telefonų nematė, šis jam nieko nerodė. Jis su M. L. nesimušė ir su I. M. pas M. L. nieko neatiminėjo. Su sugyventinės I. M. motina D. M. jis nebendrauja ir nežino iš kur pas ją atsirado M. L. telefonas. (1 t. b.l. 142) Vėliau apklausiamas parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad parodymus duos teisme. (1 t. b.l. 168) Paskelbus minėtus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. F. paaiškino, kad parodymai teisingi, daugiau neturi ką pasakyti.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis M. L. apklausiamas teisme parodė, kad grįžo po baliaus, ėjo namo, bet nutarė užeiti į naktinę parduotuvę. Žmonių buvo tenai, girtas buvo, todėl nepamena, ar buvo kaltinamasis. Išėjo namo ir prie parduotuvės, išeinantį, jį užpuolė ir sumušė. Buvo išgėręs, vartojo alkoholį dvi paras. Ėjo gatve, orientavosi aplinkoje kažkiek. Prie parduotuvės gal ir bendravo su kuo nors, neatsimena. Išeinant jį pašaukė vyriškas balsas, gavo dujų. Dujų kvapas jautėsi. Užpurškė akis ir viskas. Kvapo nebuvo labai stipraus. Kas purškė, nežino. Keli žmonės buvo prie jo, vieni laikė, kiti spardė, po kišenes landžiojo. Buvo striukė ant galvos jam užtraukta, laikė rankas. Kapišoną jam užtraukė. Smūgiai buvo į galvą, į šonus. Jis pargriuvo po pirmo smūgio. Kažkas laikė rankas, spardė. Kažkas kišenes švarino. Kišenėse buvo telefonai Huawei ir Nokia darbinė, taip pat buvo auksinė grandinėlė ant kaklo. Neturėjo daugiau nieko. Toliau, po to kai iškraustė kišenes, gavo į galvą smūgį. Atgavus sąmonę, nežiūrėjo, ar buvo kažkas prie jo. Balsų ar kalbų negirdėjo, pagalbos nekvietė niekas. Telefonų vertė: Huawei – 289 Eur. Po kiek laiko nukrito vertė, apie 150 Eur dabar, Nokia 50 eur, grandinėlė - apie 600 Eur. Teismui BPK nustatyta tvarka paskelbus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad 2017-09-17 apie 00.00 val. jam einant (duomenys neskelbtini) g. praėjus (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą namą ir prasidedant krūmams išgirdo, kaip kažkas vyrišku balsu pasakė „padaždi“ ir kai atsigręžė, pajuto, kaip jam papurškė dujomis tiesiai į akis. Tada jis užsidengė akis, po ko pajuto smūgį į veido sritį, t.y. dešinės pusės žandikaulį. Tada pajuto smūgius į šonkaulius ir pilvo sritį. Į pilvo sritį buvo apie 10 smūgių, o į galvą - apie 9 smūgius. Kai gavo pirmą smūgį į veidą, nukrito ant žemės abiem savo keliais, o vėliau po kitų smūgių nukrito visu kūnu ant žemės. Kumščiu gavo į veido sritį, o kiti smūgiai buvo kojomis. Prieš papurškiant į akis jis matė, kad buvo 3 vyriškos lyties asmenys. Kaip jie atrodė, nepastebėjo ir atpažinti jų negalėtų. Vienas iš jų buvo apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio. Po smūgių jie jam begulint ant žemės, paėmė už striukės apačios ir ją kėlė į viršų, kad uždengtų galvą. Kai jie uždengė galvą, tada juto, kaip jie pradėjo kraustyti kišenes, kuriose nieko nebuvo, tada pradėjo kraustyti jo striukės kišenes. Dešinės pusės kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas „Huawei P9 LITE“, 150 eurų vertės. Šis mobilaus ryšio telefonas buvo dėkle tamsiai mėlynos spalvos 50 eurų vertės, telefone buvo SIM kortelė. Kairėje kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas „Nokia 216“, kuris vėliau atsirado pas jo draugo draugės sesę, kurį ši nusipirko iš nepažįstamo asmens už 20 eurų. Po to jie striukę visiškai nuėmė ir nuo jo kaklo nutraukė auksinę grandinėlę 20 g, kurios vertė 600 eurų. Tada jam sudavė vieną smūgį koja į kaktą, po kurio trumpam prarado sąmonę. Bendra žala - 800 eurų. Buvo vėlus metas ir žmonių aplinkui nebuvo, taip pat jis buvo truputį išgėręs alkoholio. (1 t. b.l. 9, 10) Papildomai apklaustas jis parodė, kad 2017-09-17 apie 22.30 val. jis vienas atėjo į naktinę parduotuvę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nupirkti alkoholio. Prieš tai jis jau vartojo alkoholį ir tuo metu jau buvo stipriai apsvaigęs. Jis vienas gėrė alkoholį šioje parduotuvėje. Ten buvo kažkokių vaikinų ir merginų, kurių nepažįsta. Lauke prie parduotuvės taip pat buvo kažkokių kompanijų. Šie visi žmonės, buvo girti, triukšmavo, kabinėjosi vienas prie kito. Apie 00.00 val. jis išėjo iš parduotuvės į ėjo namo pro pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po to kai jam kažkas papurškė dujomis ir sudavė smūgį į žandikaulį, jis pargriuvo ant šono. Po to jį pradėjo spardyti, buvo suduota apie 10 smūgių į pilvą ir apie 9 smūgiai į galvą. Tiksliai negali pasakyti, ar jį užpuolė tris asmenys, tačiau du tai tikrai, nes ant jo gulinčio vienas atsisėdo, tai buvo tikrai vaikinas, o kitas kraustė kišenės, negali pasakyti, ar tai buvo mergina, ar vaikinas, nes jis jautė tik šio asmens rankų veiksmus. Iš šių dviejų asmenų jis tikrai negali nei vieno atpažinti ir pasakyti požymių, nes buvo tamsu, po to kai gavo į veidą dujomis iš viso nieko nematė, be to buvo girtas ir viskas vyko labai greitai. Iš striukės kišenės vienas asmuo ištraukė du telefonus, „HUAWEI P9 Lite“ iš kairės kišenės, „Nokia 216“ iš dešinės kišenės. Tas pats asmuo, kuris kraustė striukės kišenės „nurovė“ nuo kaklo auksinę grandinėlę, 20 g paprasto klasikinio pynimo, 585 prabos. Po to šie asmenys atsikėlė, pasitraukė nuo jo ir spyrė dar vieną smūgį jam į galvą, po ko jis trumpai prarado sąmonė. Kažkur po savaitės iš savo draugo Ž. atgavo vieną telefoną „Nokia 216“. Ž. pasakė, kad šį telefoną iš kažko įgijo jo draugės sesuo, po ko rado telefone Ž. kontaktą į tokiu būdu sužinojo, kad tai jo telefonas. Naujosios Vilnios rajone būna retai ir beveik nieko nepažįsta. Kas tuo metu buvo naktinėje parduotuvėje ir prie naktinės parduotuvės negali pasakyti, nes jų nepažįsta. (1 t. b.l. 15-16) - nukentėjusysis patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Papildė, kad ar 2017 m. rugsėjo 15-16, ar rugsėjo 16-17 dienomis tai įvyko, dabar neprisimena, gali būti ir tą, ir tą dieną. Sunku dabar pasakyti. Gulėjo ant žemės. Buvo laikomas, kitas asmuo ėmė daiktus iš kišenių. Rankas jautė, buvo užspaustas kelių asmenų, tikrai ne vienas asmuo tai darė. Prieš plėšimą nepamena konfliktų tarp jų. Visas apiplėšimas greitai įvyko, tuo metu jam taip atrodė. Atsikėlęs ėjo tolyn. Čia (duomenys neskelbtini) g. vyko, ėjo po to pro krūmynus. Kai atsipeikėjo, dar buvo naktis, gal porą minučių buvo netekęs sąmonės. Kreipėsi į gydytojus. Sumušimai jam buvo, galvos trauma. Telefonus atgavo, vieną gavo policijoje. Kitą telefoną draugas atnešė. Draugo panelės sesuo nusipirko tą telefoną ir suprato, kad jis jo, nukentėjusiojo. Kaltinamąjį tik iš matymo pažįsta, jokių konfliktų iki tol nebuvo, būtų atpažinęs iš matymo tikriausiai. Dėl girtumo neprisimena daugiau įvykių tikriausiai. Buvo išgėręs. Nepažinojo liudytojo K., dabar pirmą kartą matė. Tas kitas telefonas apdraustas, atgavo policijoje telefoną. Grandinėlės neatgavo. Aplinkui nieko nebuvo, kai atsipeikėjo.

Liudytojas G. K. apklausiamas teisme parodė, kad prie naktinės parduotuvės stovėjo jis, I., A. F., kalbėjo. Ten visi ir susitiko. Buvo gal apie 00:00 val. Priėjo žmogus, kažką kalbėjo, ką, nežino, nes nuėjęs buvo toliau. Tai buvo nukentėjusysis, nepažįsta jo, nukentėjusysis buvo priėjęs prie A. F., kalbėjo su juo. Nukentėjusysis tada nuėjo tolyn, paskui jį nubėgo I.. Norėjo užpurkšti nukentėjusiajam akis, bet nepavyko. Jis tada truputį toliau stovėjo, nelabai prisimena. Nukrito nukentėjusysis, A. F. atsisėdo ant jo, mušė, sudavė porą smūgių. Toliau jie visi stovėjo. A. F. po kiek laiko pradėjo po kišenes landžioti, ieškoti daiktų. Nekaip apšviesta buvo teritorija, bet jis, G. K., įžiūrėjo, kas vyksta. Jie nukentėjusįjį apžiūrėjo, ir tada visi nuėjo. Jis, A., I.. Nežino, ar A. ir I. šnekėjo apie įvykį. Neklausė jų, ką jie darė. Nematė daiktų pas juos. Tada nuėjo namo. Teisėjai paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis paaiškino, kad 2017-09-16 apie 23.00 val. vienas atėjo prie naktinės parduotuvės, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Toje vietoje sutiko pažįstamą A. F. ir jo merginą, vardu I.. Jie pradėjo vartoti alkoholį. Už kiek laiko prie jų prisijungė M. L., kurį matė pirmą kartą. M. L. buvo pažįstami su A. F.. Jie visi keturi vartojo alkoholį prie dažų parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-09-17 apie 00.00 val. tarp A. F. ir M. L. kilo žodinis barnis, kažkas A. F. nepatiko. Tada M. L. atsistojo ir pradėjo eiti link pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis nesuprato dėl ko, tačiau A. F. mergina I. staigia atsistojo, pribėgo prie M. L. ir pradėjo purkšti dujomis į M. L. veidą. Prieš tai pas I. dujų balionėlio nematė. M. L. pargriuvo ir prie jo pribėgo A. F., kuris iš karto pradėjo spardyti M. L.. Matė apie 3-4 spyrius, kur buvo smūgiai - nematė, nes buvo tamsu. M. L. gulėjo ant kairiojo šono, A. F. atsisėdo ant M. L. ir laikė rankomis jo rankas. Tuo metu I. apieškojo M. L. kišenės ir kažką traukė iš kišenių. Po to A. F. atsistojo ir su I. priėjo prie jo. M. L. tuo metu liko gulėti. Jis su A. F. ir I. nuėjo toliau nuo naktinės parduotuvės, kur vartojo alkoholį. Vienu metu I. ištraukė iš kišenės juodos sp. „Nokia“ telefoną ir pasakė A. F. „atiduok telefoną jam“, ir A. F. perdavė jam telefoną „Nokia", dviejų SIM kortelių. Po to jis nuėjo namo. Dar vieno telefono ar auksinės grandinėlės nei I., nei A. F. jam nerodė. 2017-09-17 dienos metu jis susitiko su savo pažįstama J. K. ir bendravimo metu parodė jai telefoną „Nokia“, kuri jam davė A. F. su I.. J. K. paprašė parodyti telefoną, ji telefoną apžiūrėjo ir grąžino, jie išsiskyrė. 2017-09-18 dienos metu jam paskambino J. K. ir pasakė, kad žino kieno tai telefonas, pasiūlė susitikti ir grąžinti jai šį telefoną „Nokia“. Jie susitiko ir jis J. K. atidavė telefoną. Su A. F. ir I. santykių beveik nepalaiko. (1 t. b.l. 67) – liudytojas parodė, kad visi vartojo alkoholį prie naktinės parduotuvės. Parodymai teisingi. Teismui paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kai jis paaiškino, kad aiškiai prisimena, jog įvykio metu A. F. mušė nukentėjusįjį, I. M. jokių veiksmų pastarojo atžvilgiu neatliko, ji tik buvo netoliese. A. F. nukentėjusįjį parvertė ant žemės, ant jo buvo atsisėdęs. Matė, kad A. F. apžiūrinėjo nukentėjusiojo kišenes, tačiau jis nepastebėjo, kad A. F. ką nors būtų perdavęs I. M., nepastebėjo, kad I. M. būtų ką sakiusi nukentėjusiajam, gąsdinusi jį ar atlikusi panašius veiksmus. (1 t. b.l. 80-82)- liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Papildė, kad kokia buvo diena, neatsimena, tiksliai nepasakys. Su J. K. kitos dienos popietę susitiko dėl telefono. Nukentėjusysis buvo truputį išgėręs, nedaug. Tvirtina savo parodymus. Apie pusę valandos gal ir buvo su tais žmonėmis, neprisimena tiksliai. Priežasties įvykių neprisimena. Telefoną gavo. Tarp jo ir nukentėjusiojo konfliktų nebuvo. Mano, kad telefoną padavė I..

Liudytoja J. K. apklausiama teisme parodė, kad kiek žino, yra iškviesta dėl vagystės ir muštynių. Pažįstamas G. K., tiksliai nepasakys kurią dieną, pasiūlė nusipirkti telefoną už 10 ar 15 eurų. Jis pasiūlė jai jį pirkti, bet ji atsisakė, kadangi telefono nereikėjo. Paklausė, iš kur telefoną gavo, šis pasakė, kad jam tą telefoną davė draugas ir kad jį reikia parduoti. Po kelių dienų iš panelės, kuri bendrauja su G. K., sužinojo, kas iš tikrųjų buvo, t.y. kad buvo tos muštynės, jog dingo tie du telefonai ir, berods, auksinė grandinėlė, kad buvo primuštas vienas jos pažįstamas ir iš pastarojo buvo paimti du telefonai. Kad sumušė M. sužinojo iš jo geriausio draugo Ž., kuris tuo metu buvo jos sesės draugas. Ji paklausė to asmens, kokius būtent telefonus paėmė, jai pasakė vieną modelį, t.y. tą modelį, kurį jai pasiūlė pirkti. Ji paskambino G. ir pasakė, kad grąžintų, šis atidavė jai tą telefoną ir ji telefoną grąžino tam žmogui, iš kurio jį pavogė. G. apie tai, kad jis pavogė, nieko nesakė, sakė, kad buvo muštynės, bet Nokia telefoną rado ant žemės, o vėliau sužinojo, kad kitas telefonas P10 G. vardu buvo atiduotas į lombardą. Jai tai pasakė Ž.. Į kurį lombardą telefonas priduotas, ji nesitikslino. Po to ją iškvietė į policijos komisariatą. I. ir yra ta čigonė, kuri jai pasakė, kad buvo muštynės ir kad G. su kažkuo susipešė. Nieko išsamiai nenurodė, matyt pati nežinojo. Ji logiškai pagalvojo, kad jei buvo muštynės ir kad M. kažkas sumušė prie naktinės parduotuvės, tai buvo nesunku suprasti, kad kalbama apie tą patį įvykį. Jai sakė, kad muštynėse dalyvavo arba R., arba A., kažkas iš jų dviejų, bet ji jų neskiriu. Tik žino, kad buvo R. ir A.. Jų ji nepažįsta, tik žino, kur jie gyvena, žino, kad vienas iš jų turi kryžiaus tatuiruotę ant kaklo. Kiek žino, jie broliai.

Liudytoja V. B. apklausiama teisme parodė, kad tą dieną su tokiu draugu buvo pas E., (duomenys neskelbtini). Ji su tuo draugu pasipyko, norėjo eiti namo, turėjo pinigų, kaip tik buvo naktinė parduotuvė. Buvo neblaivi, užėjo į parduotuvę išgerti, pamatė įeinančius A. F. su savo pana. Jie išėjo į lauką, prie parduotuvės išgėrinėjo. Matė, kad stovėjo vaikinai, buvo vakaras, nežino, kiek valandų. Pas I. tada nuėjo, ji jai sako ,,neisi viena atgal namo išgėrusi, nakvosi pas mane, tada pareisi”. Pamiegojo iki 6 val. ryto ir išėjo iš ten, neprisimena, ar A. ėjo, nes buvo neblaivi. Tada policijos pareigūnai iškvietė į komisariatą dėl dingusio telefono ir pan. Apie telefonus nežinojo, tik komisariate jai pasakė. Sakė pas vaikiną telefonas buvo ir muštynės buvo. Nematė muštynių pati. Matė išgėrinėjimą. Telefonų pas I. ar A. nepastebėjo, jie savo turėjo, nerodė, nematė. Teisėjai BPK nustatyta tvarka paskelbus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad pusantrų metų pažįsta I. M. ir A. F., paskutiniu metu beveik nebendrauja. 2017 m. rugsėjo mėn. apie 23.00 val. buvo užėjusi į naktinę parduotuvę, (duomenys neskelbtini), ten sutiko A. F. ir I. M.. Prisijungė prie jų, kartu išgėrė alkoholio, paskui su I. M. nuėjo į jos namus ir ten kartu gėrė alkoholį. Kur buvo A. F., neatsimena. Apie plėšimą M. L. atžvilgiu nieko nežino, vaikino vardu G. nepažįsta, prie jos jokių muštynių, kuriose dalyvautų A. F. nebuvo (1 t. b.l. 70)- patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi. Papildė, jog nukentėjusiojo nepažįsta, matyt nematė jo tada, nepamena. Įvykio datos negali pasakyti. Pas I.nuėjo, į jos močiutės namus, ji pas močiutę gyveno.

Liudytoja I. M. apklausiama teisme parodė, kad parodymus duoti sutinka. Tą vakarą buvo su A., ėjo į naktinę parduotuvę, pakeliui sutiko K.. Nuėjo į naktinę parduotuvę, ten nusipirko cigarečių. Po kiek laiko praėjo M.. A. apsižodžiavo su M. dėl K.. K. pradėjo žodžiuotis su nukentėjusiuoju, pradėjo jį mušti, atemė iš nukentėjusiojo striukę, jam patiko striukė ir buvo šalta. Striukę ji, I. M. paėmė ir grąžino M.. Po to A. išėjo namo. Ji, I. M. su drauge ten liko prie naktinės parduotuvės. Dėl telefonų, grandinėlės jų nematė. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis davė narkotikų nepilnamečiui, A. dėl to labai supyko. Jos, I. M. mama nusipirko telefoną Huawei stotyje. Teisėjai paskelbus I. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad 2017-09-16 apie 23.00 val. kartu su sugyventiniu A. ėjo į naktinę parduotuvę, (duomenys neskelbtini), nupirkti alkoholio. Prie geležinkelio stoties sutiko iš matymo pažįstamą G.. Po to jie trise nutarė eiti iki parduotuvės apsipirkti. Pačioje parduotuvėje nupirko alkoholio ir ten sutiko dar vieną pažįstamą M., su kuriuo ir vartojo alkoholį. Po to jie nuėjo keturiese vartoti alkoholį prie kito pastato, kur ankščiau buvo naktinė parduotuvė, t.y. prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Parduotuvėje sutiko pažįstamą V. B., kuri buvo neblaivi. Tarp M. ir A. įvyko konfliktas, M. ėjo tolyn, G. pradėjo su juo muštis, pamatė, kad pas G. atsirado M. striukė, ji atėmė striukę iš G. ir atidavė M., jis buvo sąmoningas, stovėjo ant kojų. Atėmusi striukę ją atidavė M., kišenių netikrino, nežino, ar jis turėjo kokius nors telefonus. Su savimi turėjo dujų balionėlį, bet šis buvo tuščias, išpurkštas, buvo davusi jį ir A., ir G., bet jo tikrai nenaudojo. Atgavęs striukę M. nuėjo namo, jokių telefonų ji nematė, A. jai jokio telefono nedavė. K. M. išėjo, jie visi dar pabuvo prie parduotuvės, V. B. buvo visiškai girta, jos abi nuėjo pas ją į namus, o G. ir A. pasiliko. (1 t. b.l. 129-130)-liudytoja I. M. patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Patikslina, kad A. pirmas išėjo, o ji su drauge gal po pusvalandžio parėjo namo. Balionėlį ji turėjo, bet jis buvo tuščias.

Liudytoja D. M. teisme pastarajai išaiškinus BPK 82 str. 2 d. numatytą teisę, parodymus duoti atsisakė.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisėja paskelbė liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, kad 2017-09-25 apie 17.00 val. ji buvo prie Vilniaus autobusų stoties, Sodų g. Vilniuje, kur tarp ten esančių kioskų 2-oje eilėje, prie jos priėjo du vyrai, vieno amžius apie 40 metų, kito taip pat apie 45 metų. Daugiau požymių pasakyti negali, nes neatsimena, jų atpažinti taip pat negalės. Šie vyrai pasiūlė pirkti iš jų mobiliojo ryšio telefoną „Huawey P9 Lite“, prašė už telefoną 50 eurų. Ji sutiko pirkti šį telefoną už 40 eurų ir jį nupirko. Po to kitą dieną 2017-09-26 apie 14.30 val. į šį telefoną įdėjo savo SIM kortelę su Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudojosi telefonu iki 2017 metų spalio mėn. vidurio, kol ją iškvietė į policiją ir pranešė, kad telefonas yra vogtas. Apie tai, kad telefonas yra vogtas, nežinojo. (1 t. b.l. 45). Taip pat paskelbė papildomai apklaustos ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodymus, kai ji parodė, kad 2017 metų rugsėjo mėn. pabaigoje ji buvo atvykusi pas dukrą I. M. adresu (duomenys neskelbtini), paimti vieną iš anūkų. Dukra apie 5 metus gyvena šiuo adresu su savo sugyventiniu A. F.. Tą dieną ji bendravo su dukra, prie jos priėjo A. F. ir paklausė ,ar ji nusipirko sau telefoną. A. F. žinojo, kad ji ieško nupirkti sau geresnį telefoną. Ji atsakė, kad dar nieko nenupirko, po ko A. F. atnešė išmanųjį telefoną „Huawei P9 Lite“, juodos spalvos ir pasakė, kad atiduoda jai, tačiau jį reikia atblokuoti pas meistrą. Ji paklausė, ar šis telefonas nėra vogtas, A. F. atsakė, kad tai ne jos reikalas. Po to ji šį telefoną nuvežė į Vilniaus geležinkelio stotį bei atblokavo už 15 eurų ir juo naudojosi iki kol jį išėmė policijos pareigūnai. (1 t. b.l. 48). Taip pat paskelbė papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. M. parodymus, kai ji parodė, kad 2017 lapkričio 13 d., apklausos metu policijos pareigūnams pasakė tiesą dėl iš jos paimto mobilaus ryšio telefono „Huawei P9 LITE“ , ir dar kartą patvirtina, kad apklausos metu, kai pasakė, jog telefoną „Huawei P9 LITE“ jai davė A. F., ji dar kartą būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino, jog minėtą telefoną jai davė A. F.. Kadangi jis yra jos dukros I. sugyventinis, jos anūkų tėvas, ji atsisako atlikti su juo akistatą ir prašo vadovautis jos duotais parodymais. (2 t. b.l. 48-49)

Teismo medicinos ekspertas, atlikęs medicininių dokumentų apžiūrą, davė išvadą, kad M. L., nustatyta poodinės kraujosruvos veide apie akis, kurios atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytos kietu buku riboto paviršiaus daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. (1 t. b.l. 102-103).

Žemesnės instancijos teismas

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu M. L. parodė vietą, kurioje jo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas. (1 t. b.l. 15-20).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad M. L. bendraujant su juo telefonu paaiškino, kad civilinio ieškinio neteiks ir į policijos komisariatą neatvyks. (1 t. b.l. 23).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. L. ikiteisminiam tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 216“ (1 t. b.l. 26), kuris apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas (1 t. b.l. 27-29), pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam (1 t. b.l. 30).

Žemesnės instancijos teismas

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI P9 LITE“ buvo naudojamas su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t. b.l. 38-40).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-10-17 paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepusi moteris prisistatė D. M., nurodė, kad šį telefoną pirko prie stoties ir pristatys jį į Vilniaus m. 4 PK. (1 t. b.l. 41).

Akistatos A. F.-D. M. metu D. M. atsisakė dalyvavimo šiame procesiniame veiksme. (2 t. b.l. 50-52).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI P9 LITE“ (1 t. b.l. 46), kuris apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas (1 t. b.l. 49-51), pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam (1 t. b.l. 52).

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu G. K. parodė vietą, kurioje M. L. atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas. (1 t. b.l. 89-94).

Akistatos A. F.-G. K. metu A. F. atsisakė duoti parodymus. (1 t. b.l. 96-98)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pats kaltinamasis A. F. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino. Teisme pats įvykio aplinkybių nepasakojo, nurodydamas, kad jų neprisimena ir tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. F. nurodė savo įvykių versiją, kad 2017-09-17 apie 22,30 val. jis su sugyventine I. M. ėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholio, pakeliui sutiko G. K.. Parduotuvėje sutiko M. L.. Visi parduotuvėje, o vėliau ir lauke vartojo alkoholį. Jis, A. F. su M. L. susipyko ir apsižodžiavo, nesimušė, daiktų neatiminėjo. M. L. išėjo. O jis, A. F., I. ir G. norėjo eiti namo, matė, kad netoliese vyko kažkokios muštynės. M. L. telefonų ir grandinėlės pas nieką kitą nematė. Nežino iš kur pas D. M. atsirado M. L. telefonas. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina, kaip pastarojo gynybine pozicija ir jais nesivadovauja, kadangi pastarieji visiškai neatitinka kitos ištirtos bylos medžiagos. Apklaustas teisme nukentėjusysis M. L. parodė, kad visų įvykio aplinkybių jis tiksliai neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad einant namo, išėjus iš parduotuvės jis buvo sumuštas. Jį pašaukė vyriškas balsas, gavo dujų, keli žmonės buvo prie jo, vieni laikė rankas, kiti spardė į galvą, į šonus, po kišenes landžiojo, buvo striukė, kapišonas jam ant galvos užtraukta. Buvo nutraukta auksinė grandinėlė, iš kišenių ištraukė telefonus Huawei ir Nokia. Kas jį sumušė nežino, buvo tikrai ne mažiau kaip du asmenys. Nukentėjusysis M. L. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis davė tikslesnius parodymus, kad kai jį pašaukė ir papurškė dujų kažkas jam sudavė smūgį į žandikaulį, nuo kurio jis nugriuvo ant šono. Po to jį spardė, sudavė gal 10 smūgių į pilvą ir apie 9 smūgius į galvą. Po to iš kairės kišenės ištraukė telefoną Huawei, iš dešinės kišenės - telefoną Nokia. Tas pats asmuo nuo kaklo jam, M. L. nutraukė grandinėlę. Spyrė jam vieną smūgį koja į galvą ir išėjo. Telefonus atgavo, vieną policijoje, kitą draugas atnešė. Kaltinamąjį A. F. pažįsta tik iš matymo, konfliktų su juo neturėjo. Didžiąją dalimi nukentėjusiojo M. L. parodymus atitinka teisme apklausto liudytojo G. K. parodymai. Pastarojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu skyrėsi tik dėl I. M. galimo dalyvavimo aptariamoje veikoje. Liudytojas G. K. teisme paaiškino kaip buvo užpultas nukentėjusysis M. L.. Liudytojas G. K. parodė, kad prie naktinės parduotuvės stovėjo jis, I., A. F., kalbėjo. Nukentėjusysis buvo priėjęs prie A. F., kalbėjo su juo. Nukentėjusysis tada nuėjo tolyn, paskui jį nubėgo I.. Norėjo užpurkšti nukentėjusiajam akis, bet nepavyko. Jis tada truputį toliau stovėjo, nelabai prisimena. Nukrito nukentėjusysis, A. F. atsisėdo ant jo, mušė, sudavė porą smūgių. A. F. po kiek laiko pradėjo po kišenes landžioti, ieškoti daiktų. Nematė daiktų pas juos. Tada nuėjo namo. Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, kuriuos patvirtino teisme ir kuriuose be kita ko paaiškino, kad tarp A. F. ir M. L. prie parduotuvės kilo žodinis barnis, kažkas A. F. nepatiko. Tada M. L. atsistojo ir pradėjo eiti link pastato (duomenys neskelbtini). Jis nesuprato dėl ko, tačiau A. F. mergina I. staigiai atsistojo, pribėgo prie M. L. ir pradėjo purkšti dujomis į M. L. veidą. M. L. pargriuvo ir prie jo pribėgo A. F., kuris iš karto pradėjo spardyti M. L.. Matė apie 3-4 spyrius, kur buvo smūgiai - nematė, nes buvo tamsu. M. L. gulėjo ant kairiojo šono, A. F. atsisėdo ant M. L. ir laikė rankomis jo rankas. Tuo metu I. apieškojo M. L. kišenės ir kažką traukė iš kišenių. Vienu metu I. ištraukė iš kišenės juodos sp. „Nokia“ telefoną ir pasakė A. F. „atiduok telefoną jam“, ir A. F. perdavė jam telefoną „Nokia", dviejų SIM kortelių. Po to jis nuėjo namo. Dar vieno telefono ar auksinės grandinėlės nei I., nei A. F. jam nerodė. 2017-09-17 dienos metu jis susitiko su savo pažįstama J. K. ir bendravimo metu parodė jai telefoną „Nokia“, kuri jam davė A. F. su I.. J. K. paprašė parodyti telefoną, ji telefoną apžiūrėjo ir grąžino, jie išsiskyrė. 2017-09-18 dienos metu jam paskambino J. K. ir pasakė, kad žino kieno tai telefonas, pasiūlė susitikti ir grąžinti šį telefoną „Nokia“. Jie susitiko ir jis J. K. atidavė telefoną. Su A. F. ir I. santykių beveik nepalaiko. Teismui paskelbus liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kai jis paaiškino, kad aiškiai prisimena, jog įvykio metu A. F. mušė nukentėjusįjį, I. M. jokių veiksmų pastarojo atžvilgiu neatliko, ji tik buvo netoliese. A. F. nukentėjusįjį parvertė ant žemės, ant jo buvo atsisėdęs. Matė, kad A. F. apžiūrinėjo nukentėjusiojo kišenes, tačiau jis nepastebėjo, kad A. F. ką nors būtų perdavęs I. M., nepastebėjo, kad I. M. būtų ką sakiusi nukentėjusiajam, gąsdinusi jį ar atlikusi panašius veiksmus. (1 t. b.l. 80-82)- liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Taigi pastarojo liudytojo parodymai kaip minėta didžiąją dalimi atitinka nukentėjusiojo M. L. parodymus, pastarieji asmenys tarpusavyje iki įvykio ir po jo pažįstami nebuvo, nenustatyta, kad pastarieji siekė apkalbėti kaltinamąjį ar jam pakenkti. Kreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis M. L. paaiškino, jog buvo tamsu, jam ant galvos, pastarąjį pargriovus buvo uždėtas striukės kapišonas, taigi jis nematė jį užpuolusio asmens, mano, kad buvo užpultas ne mažiau kaip dviejų asmenų. Liudytojas G. K., nors ir buvo tamsoka, aiškino, kad jis matė kaip A. F. pargriuvus M. L., pastarajam sudavė smūgius, sėdėjo ant M. L., kraustė kišenes, M. L. gulėjo ant šono, beje tokią nukentėjusiojo padėtį pargriuvus ,,ant šono“ nurodė ir nukentėjusysis M. L.. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. L. nustatyta poodinės kraujosruvos veide apie akis, kurios atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytos kietu buku riboto paviršiaus daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu M. L. parodė vietą, kurioje jo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu G. K. parodė vietą, kurioje M. L. atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas. (1 t. b.l. 89-94) Akistatos A. F.-G. K. metu A. F. atsisakė duoti parodymus. (1 t. b.l. 96-98)

Byloje atskirai aptartini ir surinkti įrodymai dėl iš nukentėjusiojo pagrobto turto. Teismas neturi pagrindo netikėti kokie daiktai iš nukentėjusiojo buvo pavogti, dėl jų nukentėjusysis buvo nuoseklus viso tyrimo metu. Kreiptinas dėmesys, kad iš nukentėjusiojo pavogti telefonai Nokia ir Huawei ikiteisminio tyrimo metu buvo surasti ir grąžinti nukentėjusiajam. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu prašė patikrinti versiją, pasak jo, iš liudytojos J. K. parodymų, kad G. K. galėjo telefoną Huawei priduoti į lombardą, todėl prašė tikrinti lombardus. Teismas ištyręs įrodymus tiek iš teisme apklaustų liudytojų J. K. ir G. K. parodymų, tiek iš nukentėjusiojo M. L. parodymų sprendžia, kad telefoną Nokia nukentėjusysis atgavo iš G. K. per J. K. sesers draugą, kuris buvo ir M. L. draugas. Minėtų asmenų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl teisme papildomo tyrimo dėl šių aplinkybių nereikėjo. Byloje nustatyta, kad daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI P9 LITE“ (1 t. b.l. 46), kuris apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas (1 t. b.l. 49-51), pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam (1 t. b.l. 52). Šioje byloje telefono atsiradimo aplinkybės pas D. M. yra svarbios, nes šių aplinkybių ištyrimas ir analizė dar labiau sustiprina teismo poziciją, kad plėšimą šioje byloje įvykdė būtent kaltinamasis A. F.. Liudytoja D. M. teisme pastarajai išaiškinus BPK 82 str. 2 d. numatytą teisę, parodymus duoti atsisakė. Byloje iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI P9 LITE“ buvo naudojamas su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t. b.l. 38-40). Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-10-17 paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepusi moteris prisistatė D. M., nurodė, kad šį telefoną pirko prie stoties ir pristatys jį į Vilniaus m. 4 PK. (1 t. b.l. 41). Toliau ikiteisminio tyrimo metu ji davė dvejopus parodymus. Pirminėse apklausose parodė, kad prie jos priėjo du vyrai, vieno amžius apie 40 metų, kito taip pat apie 45 metų. Daugiau požymių pasakyti negali, nes neatsimena, jų atpažinti taip pat negalės. Šie vyrai pasiūlė pirkti iš jų mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite“, prašė už telefoną 50 eurų. Ji sutiko pirkti šį telefoną už 40 eurų ir jį nupirko. Po to kitą dieną 2017-09-26 apie 14.30 val. į šį telefoną įdėjo savo SIM kortelę su Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudojosi telefonu iki 2017 metų spalio mėn. vidurio, kol ją iškvietė į policiją ir pranešė, kad telefonas yra vogtas. Apie tai, kad telefonas yra vogtas, nežinojo. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2017 metų rugsėjo mėn. pabaigoje ji buvo atvykusi pas dukrą I. M. adresu (duomenys neskelbtini), paimti vieną iš anūkų. Dukra apie 5 metus gyvena šiuo adresu su savo sugyventiniu A. F.. Tą dieną ji bendravo su dukra, prie jos priėjo A. F. ir paklausė, ar ji nusipirko sau telefoną. A. F. žinojo, kad ji ieško nupirkti sau geresnį telefoną. Ji atsakė, kad dar nieko nenupirko, po ko A. F. atnešė išmanųjį telefoną „Huawei P9 Lite“, juodos spalvos ir pasakė, kad atiduoda jai, tačiau jį reikia atblokuoti pas meistrą. Ji paklausė, ar šis telefonas nėra vogtas, A. F. atsakė, kad tai ne jos reikalas. Po to ji šį telefoną nuvežė į Vilniaus geležinkelio stotį bei atblokavo už 15 eurų ir juo naudojosi iki kol jį išėmė policijos pareigūnai. (1 t. b.l. 48) Dar vėlesnėje apklausoje D. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 lapkričio 13 d., apklausos metu policijos pareigūnams pasakė tiesą dėl iš jos paimto mobilaus ryšio telefono „Huawei P9 LITE“ , ir dar kartą patvirtina, kad apklausos metu, kai pasakė, jog telefoną „Huawei P9 LITE“ jai davė A. F., ji dar kartą būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino, jog minėtą telefoną jai davė A. F.. Kadangi jis yra jos dukros I. sugyventinis, jos anūkų tėvas, ji atsisako atlikti su juo akistatą ir prašo vadovautis jos duotais parodymais. (2 t. b.l. 48-49) Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą kontekste su liudytojos D. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu spręstina, kad parodymai, kuriuos D. M. davė antrą kartą ir kuriuos vėliau dar kartą patvirtino visiškai atitinka surinktą ir anksčiau jau išanalizuotą bylos medžiagą. Byloje nustatyta, kad telefonas Huawei neužilgo po įvykio atsidūrė pas kaltinamojo sugyventinės mamą, jokių duomenų, kad jis buvo įsigytas iš lombardo nėra. Teismui formuojant vidinį įsitikinimą ir atsižvelgiant į liudytojos D. M. parodymus vertinant juos kontekste su kitais įrodymais, nėra pagrindo abejoti, kad telefoną Huawei D. M. įsigijo iš A. F.. Byloje nenustatyta, kad D. M. siekė apkalbėti ir pakenkti savo dukters sugyventiniui A. F.. Dėl liudytojos I. M. parodymų, vertinant juos visumoje su kitais ištirtais įrodymais, pasisakytina, kad pastarosios parodymai esminėse aplinkybėse neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, o jiems prieštarauja, jie yra subjektyvus. Neatmestina ir tai, kad I. M. duodama kaltinamajam A. F. palankius parodymus siekė palengvinti jo padėtį, nors I. M. parodymai kai kuriose detalėse skyrėsi ir nuo kaltinamojo A. F. parodymų. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas vertindamas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes liudytojos I. M. parodymais nesivadovauja.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad būtent įrodymų visuma, sujungus juos į vientisą grandinę, patvirtina, kad kaltinamasis A. F., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, padarė jam inkriminuotą plėšimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamasis A. F. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis A. F. smurtavo prieš M. L. siekdamas užvaldyti svetimą turtą bei tokiu būdu tą turtą užvaldė. Kaltinamojo A. F. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 180 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę A. F., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas). Atsižvelgtina ir į savanaudiškus kaltinamojo A. F. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, motyvus (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgia ir į A. F. asmenybę – nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine ir dviem mažamečiais vaikais, teistas devynis kartus, tarp šių veikų penkis kartus už plėšimą, šiuo metu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis A. F. atžvilgiu, tačiau jis nėra įsiteisėjęs, ne kartą baustas administracine tvarka, psichiatrinis gydymas netaikytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre neregistruotas. Atsižvelgdamas į kaltinamojo A. F. padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kitas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. F. sistemingai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro, jis ir toliau daro priešingas teisei veikas ir kelia pavojų visuomenei. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad A. F. už padarytą nusikalstamą veiką skiriant BK 180 straipsnio 1 straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, bus pasiekti bausmės tikslai.

Šiuo metu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 metų kovo 14 dienos nuosprendžiu nesubendrintina, kadangi minėtas teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 44,39 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai už nukentėjusiojo M. L. gydymą atlyginti. (t. 1, b. l. 106-107) Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi nukentėjusysis M. L. buvo sužalotas kaltinamojo A. F. veiksmais, M. L. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje buvo suteiktos oftalmologo, chirurgo ir radiologo paslaugos, paslaugų suma sudaro 44,39 eurų. Dėl išdėstytų aplinkybių Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas pilnai.

Kardomoji priemonė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi A. F. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2018 m. sausio 6 d. 2018 metų kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. F. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2018 m. kovo 6 d. 2018 metų balandžio 26 d. nutartimi A. F. panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-02 nutartimi pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas nuo šios nutarties paskelbimo dienos. Suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 metų balandžio 26 d. įskaičiuotinas į paskirtos bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

Pripažinti A. F. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti A. F. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 metų balandžio 26 d

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. F. 44,39 eurus Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo M. L. gydymo išlaidų atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė