Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-04-14 · Civilinė byla Nr. e2-3716-871/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-14
Bylos Nr.
e2-3716-871/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42231-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Beinoravičienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
D. M., A. V.
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3716-871/2016Proceso Nr. 2-68-3-42231-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. M. ir A. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 319,79 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2014-02-19 iš Vilniuje, Brolių g. 21-o namo 31A ir 31B butų bendro naudojimo (WC) patalpos buvo aplietos vandeniu žemiau esančios A. K. priklausančios patalpos Vilniuje, Brolių g. 21-22, apdraustos ieškovo AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas, kompensuodamas Brolių g. 21-22, Vilniuje, esančioms patalpoms dėl užpylimo padarytą žalą, išmokėjo 319,79 EUR draudimo išmoką, todėl įgijo teisę subrogacijos tvarka reikalauti išmokėtos sumos iš už žalos padarymą atsakingų asmenų, t.y. žalos padarymo metu (2014-02-19) butų, esančių Brolių g. 21-o namo 31A ir 31B Vilniuje, savininkų: atsakovų D. M. ir A. V.. Atsakovai iki šiol nėra sumokėję ieškovui 319,79 EUR žalos atlyginimo.

A. D. M. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti atsakovės darbovietės (duomenys neskelbtini) registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir 2016-01-04 įteikti (duomenys neskelbtini) personalo vadovei Ž. M.. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovei, remiantis CPK 123 str. 3 d., laikomas tinkamu. 2016-01-13 teisme gautas pareiškėjos atsiliepimas į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-11 nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti. 2016-02-29 teisme gautas atsakovės prašymas pratęsti terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutartimi pareiškėjos prašymas dėl termino pratęsimo tenkintas, terminas 2016-02-11 teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems atsiliepimo trūkumams pašalinti pratęstas iki 2016-03-10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutartis, kuria buvo pratęstas terminas atsakovės atsiliepimo trūkumams pašalinti, įteikta atsakovei asmeniškai 2016-03-15. Kadangi iki 2016-03-29 atsakovė procesinio dokumento trūkumų nepašalino, kitų prašymų nepareiškė, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-29 nutartimi nutarė atsakovės D. M. atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3716-871/2016 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nutartis įteikta 2016-03-31 atsakovės nurodytu darbovietės adresu ir įsiteisėjo 2016-04-08.

A. A. V. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti atsakovo darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ir 2016-01-21 įteikti (duomenys neskelbtini) biuro administratorei A. S.. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovui, remiantis CPK 123 str. 3 d., laikomas tinkamu.

Trečiajam asmeniui A. K. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti ieškinyje nurodytu trečiojo asmens A. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei trečiojo asmens darbovietės (duomenys neskelbtini) registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžymomis, kad trečiasis asmuo procesinių dokumentų neatsiėmė. Gyventojų registro duomenimis trečiasis asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, kuris nurodytas ieškinyje. Nepavykus dokumentų įteikti trečiajam asmeniui aukščiau nurodytais būdais, trečiajam asmeniui adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas 2016-01-11 įteikti viešo paskelbimo būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutarties pagrindu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus atitinkamo turinio pranešimą. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas trečiajam asmeniui, remiantis CPK 130 str., laikomas tinkamu.

Kadangi atsakovai per teismo nustatytus terminus nepateikė procesinių dokumentų, atitinkančių atsiliepimui į ieškinį keliamus reikalavimus, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285, 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ su trečiuoju asmeniu A. K. 2013-03-05 sudarė Būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija TIA Nr. 234966634), pagal kurią laikotarpiu nuo 2013-03-29 iki 2014-03-28 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis 2014-02-25 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, žalos bylos Nr. 1441688, 2014-02-19 iš atsakovei D. M. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. V. laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2014-03-04 priklausiusio buto, esančio Brolių g. 21-31B, Vilniuje, bendro naudojimo (WC) patalpos išsiliejus vandeniui, buvo padaryta žala ieškovo apdraustam butui (draudėjas – trečiasis asmuo A. K.), esančiam (duomenys neskelbtini) Pagal 2014-02-27 Draudimo išmokos apskaičiavimą, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryta žalos už 1 104,18 Lt (319,79 EUR) sumą. Ieškovas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudikas, kompensuodamas 2014-02-19 įvykusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimu padarytą žalą, 2014-03-03 išmokėjo 1 104,18 Lt (319,79 EUR) draudimo išmokos sumą O. K.. Duomenų, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovui 319,79 EUR žalos atlyginimo sumą byloje nėra (CPK 178 str.).

CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Vadovaujantis CK 6.279 str. 1 d., bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. To paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

Pagal teismų formuojamą praktiką, turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį c. b. 3K-3-299/2008). Nagrinėjamu atveju iš 2014-02-25 turto sunaikinimo, sugadinimo akto, nuotraukų spręstina, kad vanduo į ieškovo draudėjo butą prasiskverbė iš viršuje esančių butų Nr. 31 A ir 31 B iš bendro naudojimo patalpų - san. mazgo (e.b., 1t., b.l. 11, 12, 41-65). Ieškovas nurodė, kad draudėjas ir avarinės tarnybos darbuotojai užėję į viršuje esančių butų Nr. 31A, 31B WC patalpas, nustatė, jog vanduo bėga dėl klozeto trūkumų, šios aplinkybės užfiksuotos nuotraukose. Taigi iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir užliejimo pobūdžio (užlietos lubos ir sienos) spręstina, kad ieškovo draudėjo butas buvo užlietas iš aukščiau esančių WC patalpų, kurios yra bendros butams (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise 2014-02-19 priklausė atsakovei ir atsakovui (b.l. 29, 41, 53). Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie kitas ieškovo draudėjo buto užpylimo priežastis.

Pagal CK 6.263 str. 3 d., asmuo privalo atlyginti savo valdomų daiktų padarytą žalą. Tokią atsakomybę statinio savininkui (valdytojui) nustato ir CK 6.266 str. Remiantis CK 6.1051 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl ieškovas turi subjektinę teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo būtent iš atsakovų. Teismas aptartų įrodymų bei motyvų pagrindu sprendžia, jog atsakovai įstatyme nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo turtą prižiūrėti ir juo disponuoti taip, kad turtas nekeltų žalos tretiesiems asmenims, nevykdė (CK 4.37 str. 1 d.), dėl to jų veiksmai (neveikimas) teisės požiūriu nepriimtini (neteisėti) (CK 6.246 str.1 d.). Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo savo, kaip statinio savininko (valdytojo), kaltės prezumpcijos, įtvirtintos įstatymu – CK 6.248 str. 1 d., 6. 266 str. 1 d. Tokiu būdu konstatuotinas atsakovų veiksmų neteisėtumas, jų kaltė, atsakovų deliktinė atsakomybė kyla ir esant akivaizdžiam priežastiniam ryšiui tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei atsiradusių pasekmių ieškovo draudėjo naudojamam turtui, nes šios pasekmės – vandens tekėjimo žymės ieškovo draudėjo bute ant sienų ir ant lubų, atsirado nutekėjus iš viršaus vandeniui, o ne dėl kurios nors kitos priežasties (CK 6.247 str.). Ieškovas nuostoliams pagrįsti pateikė lokalinę sąmatą, draudimo išmokos apskaičiavimą. Atsakovai šiuos ieškovo įrodymus paneigiančių rašytinių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Kadangi ieškovas, veikdamas kaip draudikas, atlyginio žalą (391,79 EUR), padarytą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), jis įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos (391,79 EUR) iš atsakingų už padarytą žalą asmenų – buto užliejimo metu (2014-02-19) buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų (atsakovų). Esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti solidariai iš atsakovų 319,79 EUR žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 319,79 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 15,00 EUR žyminio mokesčio, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 7,50 EUR (LR CPK 79 str., 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 4,96 EUR, ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 EUR), iš atsakovų D. M. ir A. V. lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 4,96 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t.y. iš kiekvieno atsakovo - po 2,48 EUR (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 262 str., 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 319,79 EUR (tris šimtus devyniolika eurų, 79 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 319,79 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 EUR (penkiolika eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo – po 7,50 EUR ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,96 EUR (keturis eurus, 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo - po 2,48 EUR. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią N. B. F. P. Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.

Teisėja Renata Beinoravičienė