- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- A-2482-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00411-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui O. H. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio O. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui O. H. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. H. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.
2. Centras paaiškino, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas neišnagrinėtas, galutinis sprendimas dėl prieglobsčio nėra priimtas. Užsienietis, atvykęs į saugią Europos Sąjungos valstybę narę, nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo, bet toliau neteisėtai keliavo tranzitu per Lietuvos Respubliką į Lenkiją, siekdamas savo tikslų. Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nenustatyta, jis savanoriškai grįžti į kilmės valstybę nesutinka, nėra bandęs pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ar pažeidęs vidaus taisykles, nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
3. Tačiau Centras atkreipė dėmesį, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo, taigi, aptarti veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojo teisėmis, gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Centro įsitikinimu, byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, neribojant užsieniečiui judėjimo laisvės, taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ir kitaip sukliudyti institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2242-1047/2023 (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis) taip pat nenustatė švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybės.
Atsiliepimas
4. Pareiškėjas atsiliepime į Centro teikimą prašė jo netenkinti ir jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant VSAT Centre, neribojant laisvės.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, t. y. prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikomas siekiant išsiaiškinti prieglobsčio motyvus, jei be sulaikymo to padaryti neįmanoma. Sulaikymo trukmės pratęsimo negalima pateisinti ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis. Pareiškėjo įsitikinimu, nėra jokių duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, pareiškėjas bendradarbiauja su institucijomis, pareiškėjas pateikė asmens dokumento originalą, todėl pareiškėjui taikytina priemonė – faktinis sulaikymas – yra nepagrįsta ir neteisėta, turi būti nutraukta nedelsiant.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad gerbia Lietuvos įstatymus, iš Lietuvos nebėgs, nori čia likti, čia jaučiasi saugus. Jis nori studijuoti ir dirbti, remti šeimą. Prašo leisti laisvai judėti, nes gyvenimas tokiomis sąlygomis neigiamai veikia jo psichologinę būklę, be to, jo motina gydoma, todėl galėtų rūpintis ja.
II.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pratęsė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2023 m. gruodžio 29 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140²¹ str.).
8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, kuriuo visoje šalyje paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, pažymėjo, kad ekstremali situacija neatšaukta, todėl byloje taip pat vadovavosi Įstatymo X2 skyriaus nuostatomis.
9. Buvo nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimu asmuo, prisistatantis (duomenys neskelbtini) piliečiu O. H., sulaikytas VSAT trims mėnesiams, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., užsienietis teismo posėdyje išreiškė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl teismas nustatė užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindus, nustatytus Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečio apeliacinį skundą, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
10. Teismo vertinimu, nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo nepasikeitė užsieniečio teisinė padėtis – jis yra prieglobsčio prašytojas, taip pat išliko užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose, kadangi užsieniečio tapatybė nepatvirtinta ir šiuo metu aiškinamasi dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar naujų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje pateiktą individualų užsieniečio situacijos vertinimą, teismas darė išvadą, kad šiuo metu nenustatyta naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų vertinti, kad Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neapribojus užsieniečiui judėjimo laisvės.
11. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, sąlygos prilyginamos sulaikymo VSAT sąlygoms. Teismas atsižvelgė į tai, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Teismo vertinimu, pratęsus užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimai būtų taikomi šešis mėnesius, t. y. neviršijant Įstatyme nustatyto termino, todėl darė išvadą, kad užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuria ribojama judėjimo laisvė, šiuo metu proporcinga siekiamiems tikslams – netrukdomai nustatyti užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, todėl buvo pagrindas pratęsti užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2023 m. gruodžio 29 d.
12. Dėl užsieniečio atstovės argumentų, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) duomenimis, trylikos užsieniečių (tarp jų – ir pareiškėjo) pirminės apklausos dėl jų prašymų suteikti prieglobstį motyvų bus atliktos ne vėliau kaip iki 2023 m. IV ketvirčio pabaigos, kad užsieniečio judėjimo laisvė negali būti ribojama nepateisinamai ilgai, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo ne ilgiau nei trims mėnesiams, o ne iki galutinio sprendimo dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamento rašte nurodoma, jog pirminė apklausa bus atlikta per artimiausius tris mėnesius, todėl teismas vertino, kad, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas būtinas siekiant užtikrinti užsieniečio dalyvavimą pirminėje apklausoje, skirtoje prašymo suteikti prieglobstį motyvams išsiaiškinti.
III.
13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, užsienietis nurodo, kad teismo išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
15. Užsienietis pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, kurioje pripažinta, kad taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė varžant užsieniečio judėjimo laisvę, nėra būtina ir proporcinga. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turėtų būti taikomas pagal pamatinį principą, kad asmuo neturėtų būti sulaikomas vien dėl to, kad jis prašo tarptautinės apsaugos.
16. Pareiškėjas akcentuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje išaiškinta, jog bendrojo principo, numatančio, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui. Apeliantas, vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva 2013/33/ES), pažymi, kad sulaikymo trukmė neturi viršyti laiko, pagrįstai reikalingo siekiamam tikslui. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo apklausa, remiantis Migracijos departamento teikiamais duomenimis, bus atlikta ne anksčiau kaip 2023 m. ketvirto ketvirčio pabaigoje, kas yra akivaizdžiai neprotingas ir nepateisinamai ilgas neveikimo terminas. Pareiškėjo vertinimu, iš Įstatymo 115 ir 140¹⁹ straipsniuose nustatyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad Įstatymas net ir esant nepaprastajai padėčiai numato galimybę taikyti alternatyvias priemones ir tik aiškiai pasisakius ir argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta.
Šalies argumentai
17. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino faktinę aplinkybę, kad yra pateiktas asmens dokumento originalas ir šiais veiksmais palengvinta tapatybės nustatymo procedūra, pademonstruojamas geranoriškas bendradarbiavimas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjo, kaip prieglobsčio prašytojo, apklausa bus atlikta tik pačioje 2023 metų pabaigoje. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatas užsienietį galima sulaikyti ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, tačiau pratęsti sulaikymą galima tik tokiu atveju, jei užsienietis nebendradarbiauja dėl jo išsiuntimo. Šiuo metu užsieniečio nebendradarbiavimas dėl jo išsiuntimo nevertintinas, kadangi dar nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį. Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į ESTT 2022 m. birželio 30 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-72/22 PPU pateiktus išaiškinimus.
18. Pareiškėjas pažymi, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, pareiškėjas bendradarbiauja su institucijomis, todėl pareiškėjui taikytina priemonė – faktinis sulaikymas – yra nepagrįsta ir neteisėta, turi būti nutraukta nedelsiant. Pareiškėjo vertinimu, teismo argumentas, jog užsienietis neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra formalus, kadangi pareiškėjas yra sulaikytas nuo atvykimo momento, t. y. jis negali užmegzti jokių ekonominių, socialinių ar šeiminių santykių.
Atsiliepimas
19. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Akcentuodamas aplinkybes, susijusias su užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką, Centras pažymi, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, t. y. priimti galutinį prieglobsčio procedūros sprendimą ir jį įvykdyti. Centras nurodo, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje.
21. Dėl apeliacinio skundo teiginio, kad užsienietis pateikė savo asmens tapatybės dokumento originalą, Centras atkreipia dėmesį, kad užsieniečio asmens byloje yra tik jo asmens dokumento nuotrauka, kuri oficialiai nepatvirtinta ir pagal administracinių teismų praktiką nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.
22. Centro įsitikinimu, nėra pagrindo taikyti užsieniečiui dar švelnesnę už skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybės, kiti veiksmai, nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, slėptis ar sukliudyti atsakingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus užsieniečio prieglobsčio byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gruodžio 29 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Centro nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kad nepakito reikšmingos aplinkybės nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties priėmimo, sprendė, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, tačiau darė išvadą, kad šiuo atveju pakanka pratęsti pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
25. Užsienietis tvirtina, kad jam pritaikyta ir pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuria varžoma judėjimo laisvė, faktiškai prilygsta sulaikymui. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis pateikė asmens dokumentą ir palengvino jo tapatybės nustatymo procedūrą, bendradarbiauja ir nekelia jokios grėsmės visuomenei ir valstybei, o vien asmenį laikyti dėl to, kad Migracijos departamentas po pakankamai ilgo laiko tarpo nagrinės jo prašymą suteikti prieglobstį, savaime nesudaro pagrindo varžyti vieną iš pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę.
26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
27. Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarime ( byla Nr. KT53-A-N6/2023; TAR, 11301) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 20 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios žmogaus laisvės neliečiamumą, suponuoja apsaugą ne tik nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo, bet ir nuo bet kokio kito neteisėto asmens laisvės suvaržymo ar atėmimo, inter alia (be kita ko) tokio, kuriuo ženkliai apribojama asmens judėjimo laisvė, be kita ko, tam tikroje ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Tačiau asmens laisvė nėra absoliuti; esant būtinybei riboti asmens teisę į laisvę, inter alia taip, kad asmens judėjimo laisvė būtų suvaržoma tiek, kad toks laisvės suvaržymas galėtų būti prilygintas sulaikymui, suėmimui ar kitokiam laisvės atėmimui, tai daryti galima tik laikantis iš Konstitucijos kylančių konstitucinių asmens teisių ir laisvių ribojimo sąlygų, be kita ko, įstatyme aiškiai, suprantamai nustatant tokio ribojimo pagrindus, sąlygas, taikymo tvarką ir procedūrą. Be to, įstatymu nustatant asmens laisvės ribojimo sąlygas ir pagrindus turi būti sudarytos prielaidos institucijoms, sprendžiančioms dėl asmens laisvės ribojimo, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones.
28. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
29. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
30. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
31. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).
32. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
33. Kaip buvo nustatyta, pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas. Iš į bylą pateikto Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 10K-9728 „Dėl informacijos apie prieglobsčių prašymų nagrinėjimo eigą“ matyti, kad apklausa, skirta nustatyti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, bus atlikta ne vėliau nei iki 2023 metų IV ketvirčio pabaigos, sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje planuojama priimti ne vėliau nei iki 2024 metų I ketvirčio pabaigos.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad užsienietis pateikė asmens tapatybės dokumento kopiją VSAT Užsieniečių registracijos centrui (ši aplinkybė buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje), užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų apie tai, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles, nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus.
35. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (užsieniečio prieglobsčio prašymo tinkamas išnagrinėjimas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.
36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 29 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio O. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. H. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 29 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio O. H. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“.
Nutartis neskundžiama.