- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1555-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 17 d. nutarimu pripažino T. K. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje ir 124 straipsnio 3 dalyje bei skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas už tai, kad jis 2009 m. liepos 14 d., apie 21 val. 17 min., Glitiškių kaime, Vilniaus rajone, vairavo automobilį, kai jam 2009 d. vasario 4 d. teismo nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams, bei viršijo leistiną greitį daugiau kaip 20 km/h, t. y. važiavo 72 km/val. greičiu, kai leistinas greitis buvo 50 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 135 punktų reikalavimus. Nurodė, jog T. K. kaltė buvo įrodyta jo paties paaiškinimais teisme, kad 2009 vasario 4 d. teismo nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau jis apskundė teismo nutarimą, vairuotojo pažymėjimą turi, o dėl to, kad viršijo greitį sutinka ir gailisi, administraciniu teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo vairavimo, duomenimis apie ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn, kurie patvirtina, kad patikrinimui sustabdytą automobilį vairavo T. K., kuris 2009 m. vasario 4 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir jam buvo paskirta 4000 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams, taip pat – nuotraukomis, liudytojų A. G., G. L., A. B. parodymais, kita bylos medžiaga. Pažymėjo, jog ATPK 330 straipsnio l dalis nustato, kad transporto priemonių vairuotojai, kurie vairavo neblaivūs, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Pridūrė, jog 2009 m. vasario 4 d., nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme, posėdyje dalyvavo jo atstovavo advokatė I. M., todėl T. K. žinojo, kad už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą jam paskirta piniginė nuobauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, tačiau nebeturėdamas šios teisės, 2009 m. liepos 14 d. jis vairavo transporto priemonę, todėl pripažintinas vairavęs, kai teisė vairuoti buvo atimta. Skirdamas nuobaudą teismas T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir gailisi, o sunkinančia – tai, kad jis per metus pakartotinai padarė kelis tos pačios rūšies pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirtos administracinės nuobaudos.
II.
T. K., nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80 – 83), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tuo atveju, jei teismas jį vis dėlto pripažintu kaltu padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, T. K. prašo jo atžvilgiu pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir administracinę nuobaudą švelninti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjant bylą policijos pareigūnai pateikė teismui du skirtingus administracinius teisės pažeidimo protokolus. Pažymi, jog jam įteiktoje administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje nebuvo įrašyti duomenys apie greičio matavimui panaudotas technines priemones, be to, nebuvo užpildyta skiltis „pažeidimo faktą liudija“. Teigia, jog policijos pareigūnai tariamo pažeidimo vietoje ne tik objektyviai negalėjo išmatuoti jo vairuoto automobilio greičio, bet ir matyti jo automobilio, nes šią vietą užstojo įvairūs objektai (aukštas žemės šlaitas, medinės tvoros). Nurodo, jog po 2009 d. vasario 4 d. teismo nutarimo, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, priėmimo iš policijos pareigūnų nesulaukė jokių žodinių ar rašytinių nurodymų vairuotojo pažymėjimą policijai atiduoti, apie tai nieko nebuvo užsiminta ir pačiame nutarime. Priduria, jog vairuotojo pažymėjimą jam grąžino patys policijos pareigūnai. Mano, jog dėl šių priežasčių jo veikoje nėra kaltės, nes jis manė, kad elgėsi teisėtai ir iš jokių aplinkybių negalėjo suprasti, jog daro priešingą teisei veiką. Pažymi, jog turi neįgalumą, todėl teismas jo atžvilgiu galėjo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį. Teigia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas, pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
T. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už pažeidimų, numatytų ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 124 straipsnio 3 dalyje padarymą.
ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.
ATPK 124 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta išvada, jog T. K. kaltė nagrinėjamu atveju buvo visiškai įrodyta išsamiais bylos duomenimis – jo paties paaiškinimu, administraciniu teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo vairavimo, nuotraukomis, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, jog pirminiais bylos duomenimis (administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno A. B. tarnybiniu pranešimu) buvo įrodyta, jog T. K. pripažino viršijęs leistiną greitį, dėl to gailėjosi, todėl teismas jo vėliau iškeltą versiją apie tai, jog leistino greičio jis neviršijo, vertina kritiškai. Pažymėtina, jog T. K. atsakomybės už padarytus pažeidimus niekaip nešalina ir tas faktas, jog vienoje iš dviejų administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijų (b. l. 19) nebuvo įrašyti duomenys apie greičio matavimui panaudotas technines priemones, nes visos aplinkybės apie greičio viršijimo fiksavimą buvo išaiškintos kita bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolo originalu (b. l. 2), greičio matuoklio patikros sertifikatu (b. l. 10), be to, policijos pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė, jog minėti duomenys į protokolo kopiją nebuvo įrašyti iš skubėjimo (b. l. 61), todėl teisėjų kolegija šios aplinkybės nevertina formaliai ir daro išvadą, kad byloje užtenka duomenų, įrodančių, kokiu būdu buvo fiksuotas T. K. vairuoto automobilio greitis. Teisėjų kolegijai dėl šio greičio nustatymo objektyvumo ir teisingumo abejonių nekyla. Tuo tarpu tie T. K. paaiškinimai, kad protokole jis parašė sutinkantis, jog viršijo leistiną greitį, nes policijos pareigūnas darė jam psichologinį spaudimą, nebuvo įrodyti jokiais objektyviais bylos duomenimis.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir tuos T. K. paaiškinimus, jog jis po 2009 d. vasario 4 d. teismo nutarimo, kuriuo jam dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, priėmimo iš policijos pareigūnų nesulaukė jokių žodinių ar rašytinių nurodymų vairuotojo pažymėjimą policijai atiduoti, apie tai nieko nebuvo užsiminta ir pačiame nutarime, todėl negalėjo suvokti, jog teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Pažymėtina, jog T. K. interesus nagrinėjant minėtą bylą atstovavo kvalifikuota teisininkė I. M. (b. l. 40), todėl konstatuotina, kad T. K. turėjo suvokti, jog 2009 d. vasario 4 d. nutarimu iš jo atėmus teisę vairuoti transporto priemones už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (eismo įvykio sukėlimas vairuojant neblaiviam), nuo 2009 m. vasario 4 d. jis neturėjo teisės vairuoti automobilio. Aplinkybė, kad priėmus šį nutarimą iš T. K. nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nagrinėjamu atveju įtakos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimui ir apelianto veikos kvalifikavimui neturi.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo apelianto teiginiu, jog administracinė nuobauda jam buvo skirta, pažeidžiant ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą administracinei nuobaudai skirti. Pabrėžtina, jog teismo posėdis pirmosios instancijos teisme šioje byloje buvo paskirtas dar 2009 m. liepos 31 d., laikantis įstatyme nustatytų terminų, o vėliau teismas nutartimi ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą prailgino (b. l. 57), nes per įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių negalima išspręsti administracinės nuobaudos skyrimo klausimo. Taigi, konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ATPK 35 straipsnyje numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nėra pagrindo.
Konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo taikyti išskirtinį ATPK 30¹ straipsnio institutą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde T. K. nurodyta aplinkybė – tai, jog administracinius teisės pažeidimus jis padarė būdamas neįgalus – panašaus pobūdžio bylose išskirtine aplinkybe nepripažįstama ir tokio ypatingo atvejo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nesudaro.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.