- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-51/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Elena Vainienė (pran.), Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Vytautas Bučius, Lietuva Respublika
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį atėmimu teisės 3 (trejus) metus dirbti valstybės tarnyboje ir viešuose įstaigose darbą, susijusį su vadovavimu pavaldiems darbuotojams ir disponavimu materialinėmis vertybėmis;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 40 MGL (5 200 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės visiškai sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - atėmimas teisės 3 (trejus) metus dirbti valstybės tarnyboje ir viešuose įstaigose darbą, susijusį su vadovavimu pavaldiems darbuotojams ir disponavimu materialinėmis vertybėmis, ir 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda. Bausmės - atėmimo teisės dirbti darbą - pradžią skaičiuojant nuo šios bausmės pradėjimo vykdyti dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 000 Lt vertės turto konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų (atliekamų taikant įprastą komercinę praktiką) komisijos pirmininku, vykdydamas pareigas darbų viešųjų pirkimų srityje, už žinomai neteisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – (duomenys neskelbtini) rengiamo (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų ((duomenys neskelbtini)) 351 754,46 Lt vertės remonto darbų pirkimo viešojo konkurso organizavimą taip, kad jį laimėtų pageidaujamas rangovas UAB (duomenys neskelbtini) (Rangos sutartis, 2008-10-08), už tai, savo naudai, 2008 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) patalpose ((duomenys neskelbtini)), provokavo rangovo interesais veikiantį UAB (duomenys neskelbtini) direktorių A. K., duodamas jam suprasti, kad kitaip UAB (duomenys neskelbtini) nelaimės konkurso, duoti 10 000 Lt kyšį, bei susitarė jį gauti po to, kai užsakovas su rangovu atsiskaitys už atliktą darbą ir per du kartus - 2009 m. sausio 6 d., 12 val. 45 min., degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini) 9 A. K. automobilyje „Hyundai Santa Fe“ (valst. Nr. XXXXXXXX) ir 2009 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš A. K. savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį – 10 000 litų.
Kyšį priėmė už tai, kad elgėsi neteisėtai, t. y. taip, kaip negalėjo ir neturėjo teisės elgtis vykdant įgaliojimus, o būtent:
- nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d., neatliko supaprastintų viešųjų pirkimų, atliekamų taikant įprastos komercinės praktikos būdu, reikalaujamų veiksmų: neapklausė bent trijų dalyvių, nepatikrino jų pasiūlymų, neįvertino jų kvalifikacijos;
- 2008 m. rugsėjo mėnesį tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, pavaldžiai Viešųjų pirkimų komisijos narei E. G. davė žinomai neteisėtus nurodymus – palikti laisvos vietos (duomenys neskelbtini) siunčiamų dokumentų registracijos ir gaunamų dokumentų registracijos žurnaluose ir juose po 2008 m. rugsėjo 25 d. turėjusio įvykti konkurso, atgalinėmis datomis įrašyti (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų remonto darbų viešojo pirkimo dalyvius ir užpildyti (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo komisijos 2008-08-08 ir 2008-09-25 datomis parengtus tris posėdžių protokolus Nr. 1, 2, 3, 2008-09-25 konkurso dalyvių kvalifikacinių reikalavimų ir pasiūlymų priedą Nr. 1 bei (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo rangovų apklausos pažymą taip, kad (duomenys neskelbtini) ambulatorijos kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo 2008 m. rugsėjo 25 d. nugalėtoja būtų pripažinta UAB (duomenys neskelbtini);
- 2008 m. rugsėjo mėnesį tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, per pokalbį su A. K. tiesiogiai susitarė, kad po 2008 m. rugsėjo 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) pradės remontuoti (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, o kitų dvejų (UAB (duomenys neskelbtini)) minėto viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymus pateiks iki remonto darbų pabaigos;
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, suklastojo E. G. parengtus tikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo komisijos 2008-08-08 ir 2008-09-25 tris posėdžių protokolus Nr. 1, 2, 3; 2008-09-25 konkurso dalyvių kvalifikacinių reikalavimų ir pasiūlymų priedą Nr. 1; (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo rangovų apklausos pažymą, savo parašu kaip komisijos pirmininkas patvirtindamas juose įrašytas žinomai melagingas žinias, apie tai, kad neva 2008 m. rugpjūčio 8 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisija posėdžiavo dėl minėtų darbų pirkimo; nusprendė kvietimus išsiųsti trims dalyviams; gavo vokus su pasiūlymais iš trijų dalyvių (UAB (duomenys neskelbtini)); jiems suteikė eiliškumą bei išnagrinėjo jų pasiūlymus bei kvalifikaciją ir 2008 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) ambulatorijos kapitalinio remonto darbus pirkti iš UAB (duomenys neskelbtini) kaip pasiūliusios mažiausią kainą, o po to, minėtus suklastotus tikrus dokumentus pateikus į (duomenys neskelbtini) teisinę apyvartą, UAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų remonto darbų viešojo pirkimo laimėtoja.
- Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. (2005-12-22 įstatymo Nr. X-471 redakcija) įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus ir pirkimų tikslą – sudaryti pirkimų sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas;
- VšĮ (duomenys neskelbtini) Supaprastintų viešųjų pirkimų, atliekamų taikant įprastą komercinę praktiką, taisyklių (patvirtintų VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. 111, 2006-12-29) 23 punktą - apklausti tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir įvertinti bent trijų tiekėjų pasiūlymus, 41 ir 42 punktus - patikrinti ir įvertinti tiekėjų pasiūlymus;
- VšĮ (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento (patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. 25, 2006-02-15 d.) 4 punktą – komisijai savo sprendimus priimti laikantis bešališkumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principų;
- 2008-08-08 d. pasirašytus Viešojo pirkimo komisijos nario konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją - objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaujantis visų tiekėjų (rangovų) lygiateisiškumo principu atlikti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010-11-03 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kuriuo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo, kaip kaltinamojo, teisės, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Teismas jo kaltę grindė telefoninių pokalbių turiniu, asmens kratos protokolu, asmens apklausos protokolais bei liudytojų parodymais ir padarė išvadą, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A. K. davė, o jis (apeliantas) priėmė 10 000 Lt kyšį. Apeliantas nesutinka su tokiais jo kaltės įrodymais.
Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi telefoninių pokalbių turiniu, kaip neginčijamu jo kaltės įrodymu. Jis savo balso telefoniniuose pokalbiuose su A. K. neatpažino. Apeliantas neneigia, kad pokalbiai tarp jo ir A. K. vyko. Tokie pokalbiai buvo neišvengiami, nes A. K. bendrovė atliko (duomenys neskelbtini) ambulatorijos statybinius remonto darbus, todėl jie tarpusavyje kalbėjo, tačiau pokalbiai galėjo būti tik dėl statybos remonto darbų (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje. Iš 2009-09-07 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2008-10-20, 11:36:51, A. K. skambina A. G. Tai rodo, kad A. K. skambina ne jam (apeliantui), nes jis yra A. G. Pokalbio pradžioje nurodyta, kad A. K. kreipiasi į atsiliepusį telefonu asmenį „<(duomenys neskelbtini),...>“ , o jo vardas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Jam pateiktuose byloje telefoniniuose pokalbiuose neatpažįstant su A. K. telefonu kalbėjusio asmens balso kaip savo, taip pat esant aplinkybei, kad A. K. skambindamas kreipiasi ne į jį (apeliantą), jis prašė teismo atlikti į bylą pateiktų telefoninių pokalbių įrašų fonoskopinę ekspertizę. Tačiau teismas tokį jo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad jis negalėjo nurodyti įstatymo, kuriuo vadovaudamasis teikia tokį prašymą. Apeliantas mano, kad fonoskopinė ekspertizė turėjo būti paskirta, o teismas, ją nemotyvuotai atmesdamas, padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, t. y. nepašalino teisme iškilusios abejonės dėl įrodymų tikrumo, o vėliau tokiais įrodymais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, apeliantas pažymi, kad telefoninių pokalbių tarp A. K. ir su juo kalbančio nenustatyto asmens metu, nėra jokių išsireiškimų, frazių, užuominų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad tarp jų vyksta pokalbiai apie kyšio pinigus. Apelianto manymu, net darant prielaidą, kad telefoniniuose pokalbiuose kitas pokalbio dalyvis yra jis, neneigiantis buvusių įvairių susitikimų su A. K., kai vyko (duomenys neskelbtini) ambulatorijos statybos remonto darbai, pats tokių pokalbių ar susitikimų faktas tiesiogiai neįrodo jo kaltės.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jo kaltė grindžiama tik liudytojo A. K. prieštaringais parodymais. Šio liudytojo parodymuose esantys prieštaravimai nepašalinti, be to, tinkamai nemotyvuota, kodėl jie vieninteliai teisingi, patikimi ir objektyvūs. Teismas, suteikdamas išskirtinę reikšmę šio liudytojo parodymams, pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teisiamojo posėdžio metu nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad A. K. galimai per du kartus davė jam (apeliantui) kyšį. Apie tai nurodė tik A. K. Be to, ikiteisminiame tyrime A. K. nurodęs, kad apeliantas reikalavo kyšio, teisiamojo posėdžio metu šio fakto nepatvirtino. Apeliantas neigia tokį faktą ir teigia, kad jis jokių pinigų iš A.K. dėl (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje jo bendrovės atliekamų darbų nereikalavo ir jokių pinigų iš jo negavo. Pats A. K. pripažino, kad apeliantas pasiūlė atlikti (duomenys neskelbtini) ambulatorijos statybos remonto darbus ir siūlė atlikti darbus už kuo mažesnę kainą. Ši aplinkybė rodo, kad jis (apeliantas) buvo suinteresuotas kuo greitesniu konkurso pravedimu ir darbų atlikimo pradėjimu. Todėl, apelianto manymu, nelogiška, kad jis būtų siekęs apsunkinti šią procedūrą kyšio reikalavimu, pinigus gaunat po visų darbų priėmimo akto pasirašymo, nes nebuvo jokių garantijų, kad A. K. bendrovė apskritai pateiks pasiūlymą dalyvauti konkurse. Dėl tos pačios priežasties nelogiškas yra ir teismo nuosprendžio teiginys, kad A. K. atsisakius duoti kyšį, apeliantas neva jam grasino, jog jo bendrovė nelaimės konkurso. Teismas neanalizavo ir liudytojos R. K. parodymų apie tai, kad A. K. prašymu remonto darbų sąmata nuo 429 000 litų sumažėjo iki 351 000 litų. Apelianto teigimu, jei jis būtų suinteresuotas konkurso įvykimu ir Europos Sąjungos lėšų įsisavinimu, jis pats būtų pasiūlęs A. K. gauti iš jo tam tikrą sumą pinigų, kad tik pastarasis sutiktų dalyvauti konkurse.
Jis ne kartą teigė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jam buvo daromas psichologinis poveikis, naudojama psichologinė prievarta, grasinama, verčiama patvirtinti A. K. teiginius ir nekeisti parodymų. A. K. patvirtino, kad parodymus prieš apeliantą, jis davė jau po sulaikymo, kuomet STT pareigūnai jam „pasiūlė prisipažinti“. Todėl, apelianto manymu, negalima vienareikšmiškai paneigti, kad šitaip A. K. pasielgė neteisėtais metodais paveiktas STT pareigūnų. Liudytojas, STT darbuotojas K. B., teisminio nagrinėjimo metu liudijo, kad jis suimtojo A. K. „paklausė“, ką jis gali pasakyti dėl kitų nusikalstamų veikų, ar nėra perdavęs kyšio. Prieš pateikiant įtarimą A. K., K. B. įformino faktą apie pinigų perdavimą apeliantui. Jei A. K. už bendradarbiavimą su ikiteisminio tyrimo pareigūnais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (arba jam tai buvo pažadėta mainais už kaltinimą apelianto atžvilgiu), tai vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, tokio liudytojo parodymų savarankiškumas bei objektyvumas turėtų būti vertinamas atsargiai ir šiuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga. Tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Teismas konstatavo, kad jo (apelianto) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo analogiški parodymams, duotiems per STT pareigūnų atliekamą apklausą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-10-17 nutartyje Nr. 2K-562/2006 nurodyta, kad apklausos metu asmenų duotų parodymų fiksavimas apklausos protokole ne pagal jų parodymus apklausos metu, o perrašant ar kitaip atsižvelgiant į ankstesnius apklausiamų asmenų parodymus, pažeidžia BPK 179 straipsnio, 188 straipsnio 4 dalies normas, reglamentuojančias asmenų apklausos protokolo surašymo tvarką. Apelianto manymu, teismas turėjo pripažinti įrodymais ne ikiteisminio tyrimo metu teiktus įtariamojo parodymus, o teisminio nagrinėjimo metu duotus kaltinamojo parodymus, juo labiau, kad jie vieni kitiems iš esmės prieštaravo. Jis atsisakė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir vienareikšmiškai pripažino juos neabejotinais įrodymais byloje, nepateikdamas jokių motyvų, dėl kokios priežasties nebuvo atsižvelgta į jo parodymus duotus teisminio proceso metu. Be to, apeliantas pažymi, kad įtariamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei kaltinamojo parodymai teisme yra viena gynybos priemonių. Duoti parodymus yra kaltinamojo teisė, bet ne pareiga. Atsisakančiam duoti parodymus, kaip ir duodančiam melagingus parodymus kaltinamajam, dėl to jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos. Teisė į gynybą yra viena svarbiausių asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, teisių. Ši teisė įtvirtinta BPK 10 straipsnyje, ją garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 6 dalis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnis. Kaltinamojo būdas gintis (šiuo atveju parodymų pakeitimas teisme) negali būti traktuojami kaip kaltinamojo neprofesionali gynyba ar leisti teismui pagrįstai abejoti visais kaltinamojo pasirinktos gynybos teiginiais, jo argumentų ir teiginių teisingumu bei patikimumu. Apelianto manymu, skundžiamu nuosprendžiu teismas parodė savo nepalankumą kaltinamajam ir taip pažeidė nešališkumo principą, kuris yra garantuotas Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintas EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat neįvertino ir nepasisakė dėl jo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad gaunant duomenis buvo iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos jo, kaip kaltinamojo, teisės. Tokie duomenys įrodymais neturėjo būti nepripažinti, nes atliekant įstatyme numatytus veiksmus gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo negali būti laikomi įrodymais, jei atliekant šiuos veiksmus buvo nepagrįstai suvaržytos žmogaus teisės, pažeisti proceso principai ar proceso veiksmas buvo atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių. Jis teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo užtikrintos jo teisės į gynybą. Jam nebuvo išaiškintos teisės, o valstybės paskirtas advokatas pasirodė jau prasidėjus apklausai, praėjus valandai nuo apklausos pradžios, o parodymų patikrinimo vietoje metu jis iš viso nedalyvavo. Iš teisme apklausto advokato R. K. parodymų matyti, kad jis šioje byloje visiškai nieko nepamena. Todėl akivaizdu, kad advokatas R.K. jo apklausoje 2009-10-24 faktiškai nedalyvavo, tačiau protokolą pasirašė kaip dalyvavęs advokatas, nors jie kartu su juo protokolo neskaitė. Parodymų patikrinimo vietoje veiksmuose 2009-09-25 advokatas nedalyvavo nei (duomenys neskelbtini) mieste, nei (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau 2009-09-25 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole pasirašė kaip tyrimo veiksmuose dalyvavęs advokatas. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, patvirtina, kad tiek jo 2009-09-24 įtariamojo apklausa, tiek 2009-09-25 parodymų patikrinimas vietoje buvo atlikti pažeidžiant BPK normas, tai yra, neužtikrinant jo teisės į gynybą. Mano, kad teismas šiuos įrodymus (2009-09-24 įtariamojo apklausos protokolą ir 2009-09-25 parodymų patikrinimo protokolą su priedais) privalėjo atmesti kaip nepatikimus, galimai suklastotus, ir jais apkaltinamajame nuosprendyje nesiremti. Be to, apelianto manymu, teismas privalėjo imtis jam suteiktų teisių - įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo bylos dokumentų suklastojimo, įvertinant tyrėjo S. G. ir advokato R.K. veiksmus.
Teismas nepagrįstai ignoravo ir jo nurodytas svarbias bylos aplinkybes, kad jis nebuvo supažindintas su nutarties atlikti kratą jo namuose ir darbo vietoje turiniu. Tokia nutartis jam iš viso nebuvo pateikta ir jis joje nepasirašė, todėl kokiu būdu joje atsirado parašai, panašūs į jo, jam nėra žinoma. Faktą, kad teismo nutarties atlikti kratas nebuvo, teisme patvirtino liudytoja Z. K., byloje taip pat buvusi įtariamoji. Tačiau ši aplinkybė neaptarta. Teismas nesiėmė priemonių pašalinti šią abejonę ir nuosprendį pagrindė kratos protokolais, neįsitikinęs jų patikimumu, t. y. nepaskirdamas dėl galimo klastojimo rašysenos ekspertizės.
Apelianto manymu, nepagrįstai jis yra nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Iš Panevėžio ir Šiaulių apygardos teismų nutarčių ir 2009-09-07 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo darytina išvada, kad buvo klausomi ir fiksuojami A.K. telefoniniai pokalbiai, kurie, apeliantu manymu, niekaip neįrodo, kad (duomenys neskelbtini) ambulatorijos kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo pasiūlymai buvo parengti 2008 m. lapkričio mėnesį, nes tuo metu jau vykstantys remonto darbai buvo įpusėję ir buvo ruošiami dokumentai tarpinio aktavimo pagrindimui. Nepagrįstai teismas vertino kaip įrodymą ir kompiuteryje rastą informaciją (juodraščius), kurie nėra ir negali būti patikimais įrodymais, nes tai nėra dokumentai su visais rekvizitais ( parašai, antspaudai ir kt.). Dokumentų suklastojimas yra tiesiogine tyčia padaromas nusikaltimas. Suklastoti dokumentai ir jų panaudojimas turi sukelti tam tikras teisines pasekmes. Konkurso dėl (duomenys neskelbtini) ambulatorijos remonto darbų paruošimo ir pravedimo dokumentai, minimi kaltinime ir nuosprendyje kaip suklastoti, jokių teisinių pasekmių negalėjo sukelti, nes konkursas būtų teisėtas net ir tuo atveju, jeigu paraišką būtų pateikęs ir jame dalyvavęs nors vienas dalyvis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, teigia, jog nuosprendis yra nepagrįstas, o jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Prašo Panevėžio apygardos teismo 2010-11-03 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šis apelianto prašymas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, patikrino byloje surinktų duomenų sąsajumą ir leistinumą bei įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Vertindamas įrodymus teismas BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų nepažeidė. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį
Skundžiamu nuosprendžiu A. G. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, už žinomai neteisėtą savo veikimą, vykdant įgaliojimus, savo naudai, provokavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorių A. K. duoti 10 000 Lt kyšį ir per du kartus iš A.K. savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį – 10 000 Lt.
Teismas, pripažindamas A. G. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas kruopščiai, detaliai ir išsamiai aiškinosi visas bylos aplinkybes, analizavo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo ir liudytojų parodymus, lygino juos tarpusavyje ir su kita bylos medžiaga. Įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, kad A. G. kaltė dėl kyšininkavimo įrodyta liudytojo A. K. parodymais, nuteistojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojos L. K. parodymais, telefoninių pokalbių tarp A. K. ir A. G. stenogramomis ir kitas bylos rašytiniais įrodymais.
Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl kyšininkavimo, ginčija teismo pripažintus jo kaltės įrodymus. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas, buvo suvaržytos jo, kaip įtariamojo, teisės, neužtikrinta teisė į tinkamą gynybą, todėl ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus. Liudytojo A. K. parodymai prieštaringi, be to, teismas neleistinai jiems suteikė išskirtinę reikšmę. Teismas neanalizavo ir nevertino liudytojos R. K. parodymų, neatliko fonoskopinės ekspertizės, ignoravo teisme duotus jo parodymus bei nurodytus pažeidimus atliekant kratą jo namuose ir darbo vietoje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Iš nuteistojo A. G. apklausos protokolų matyti, kad jis duodamas parodymus apie jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą nebuvo nuoseklus. Apelianto parodymai duoti pirmosios instancijos teisme skiriasi nuo jo pirminių parodymų, tarp jų, ir nuo parodymų duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo parodymų kaitą, teisiamojo posėdžio metu išsamiai analizavo nuteistojo parodymus duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, lygino juos tarpusavyje ir vertino kitų bylos duomenų kontekste. Ištyręs ir įvertinęs nuteistojo duotus parodymus, teismas konstatavo, kad nuteistojo A. G. teisme duoti parodymai prieštarauja surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetui, o A. G. ikiteisminio tyrimo metu 2009-09-25 duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui iš esmės sutampa su byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, todėl nėra pagrindo tais parodymais netikėti, o A. G. parodymai teisiamajame posėdyje vertintini pasirinkta gynybos pozicija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta bylos duomenimis.
Pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tarp jų, ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, vieni kitiems prieštarauja. Pirminėje apklausoje, vykusioje 2009-09-24, nuteistasis davė detalius parodymus apie konkurso (duomenys neskelbtini) ambulatorijos kapitaliniam remontui atlikti organizavimą, jo eigą ir kyšio paėmimo iš A. K. aplinkybes. Šie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo patikrinti A. G. parodymų patikrino vietoje metu (t. 3, b. l. 88-93) bei A. G. savo šiuos parodymus patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 3, b. l. 95-99). Apklaustas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. G. parodė, kad 2004-09-24 davė teisingus parodymus ir juos tvirtina. Nurodė, kad nuo 2000-09-26 dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigose ir direktoriaus įsakymu yra paskirtas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, organizuoja direktorės įsakymais viešuosius pirkimus. 2007 m. pateikė paraišką Sveikatos apsaugos ministerijai dėl (duomenys neskelbtini) ambulatorijos kapitalinio remonto ir modernizavimo. 2008 m. rugsėjo mėn. pirmos dekados pusėje buvo pranešta, kad bus skirtos lėšos, apie 350 000 Lt, ir juos reikės įsisavinti iki 2008-12-31. Pateikti mokėjimo prašymus reikėjo iki gruodžio 1 d. Tai buvo labai trumpas terminas, todėl jis paskambino statybinės bendrovės (duomenys neskelbtini)direktoriui A. K. ir kalbėjo, kad laikantis įstatymų nebus galimybių laiku ir tinkamai įvykdyti procedūras ir paklausė, ar jis turi galimybę atlikti darbus per šį trumpą laiką. Specialistams apžiūrėjus objektą ir pasakius, kad galės atlikti darbus laiku, jie ruošė dokumentus ir pateikė A. K., kad šis pasiūlymą darbams atlikti pateiktų iki 2008-09-25 ryto. Tą dieną buvo paskelbtas konkursas pagal direktorės įsakymą. Konkurso dieną daugiau pasiūlymų nebuvo, nes nevykdė apklausos. To nedarė, nes žinojo, kad nerealūs terminai ir (duomenys neskelbtini) nėra statybinių įmonių. A. K. 2008-09-25 pateikė pasiūlymą, dokumentus. Atplėšus komisijoje voką ir jam grįžus į savo kabinetą, pas jį atėjo A. K. ir jie dar kartą aptarė, kad darbus reikia atlikti skubiai, ir kad darbai bus pradėti spalio 8 d. Jis paprašė pateikti dviejų tiekėjų dokumentus, kad konkursas būtų formaliai teisėtas. A. K. pažadėjo tai padaryti artimiausiu metu. Tada A. K. paėmė skiautę popieriaus užrašė skaičių ,,10“ ir parodė jam, jis suprato, kad A. K. siūlosi atsilyginti jam už tai, kad dirbs tuos darbus. Jis pritardamas jam linktelėjo galvą. Tada jis nuėjo pas viešųjų pirkimų narę E. G. ir liepė jai palikti tarpą dviem įrašams pasiūlymų registracijos žurnale 2008-09-25, paaiškindamas, kad kitaip neįvyks pirkimas ir negalės įsisavinti pinigų. E. G. pasakė, kad šiuos dokumentus užpildys vėliau. Po to jis nuėjo pas direktorę ir pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) gali atlikti darbus jiems tinkamu laiku ir kad jiems nėra kito pasirinkimo kaip pažeisti viešųjų pirkimų įstatymą ir tik esant vienam tiekėjui pradėti darbus. Direktorė tam nei pritarė, nei nepritarė. Suėjus terminui susitarimui pasirašyti, spalio 8 d. direktorė, nenorėdama, bet susitarimą pasirašė. Darbai buvo pradėti tą pačią dieną. A. K. vėlavo su dokumentais ir tik lapkričio mėnesį pateikė kitų dviejų tiekėjų pasiūlymus. Tada jie atgaline data sutvarkė dokumentus, užregistravo, kad jie gauti 2008-09-25, surašė du viešųjų pirkimų komisijos protokolus su rugsėjo mėnesio datomis. Darbai vyko intensyviai ir jie buvo baigti lapkričio mėnesį. Darbų priėmimo aktas buvo pasirašytas lapkričio mėnesio pabaigoje. 2009-01-06 jam paskambino A. K. į jo mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad reikia susitikti, nes turi perduoti ką yra pažadėjęs. Susitarė susitikti kur abiems bus patogiau ir vidurdienį apie 12 val. susitiko prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), degalinėje. Jis įlipo į A. K. automobilį, šis perdavė paketą ir pasakė, kad kita pusė bus vėliau. Jis paketo neapžiūrinėjo, suprato, kad ten pinigai. Išsiskyrus ir pavažiavus, jis pažiūrėjo paketą, ten buvo pinigai – 5 000 Lt, 200 Lt kupiūromis. Daugiau kaip mėnesį laiko jie nebendravo. 2009 vasario mėnesio pradžioje, A. K. vėl paskambino jam į mobilų telefoną ir jie susitiko (duomenys neskelbtini), prie picerijos. A. K. labai skubėjo, padavė jam paketą ir išvažiavo. Pakete buvo pinigai 5 000 Lt, 200 Lt kupiūromis. Jis suprato, kad tai kyšis, kad daro negerai. Šios apklausos metu A. G. patvirtino, kad teisingai parodė kyšio priėmimo vietas savo parodymų patikrinimo vietoje metu. Teigė, kad iš A. K. pinigų nereikalavo (t. 3, b. l. 95-99). Pažymėtina, kad įtariamojo apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolas yra surašytas laikantis BPK 179, 188 straipsnio 4 dalies, 189 straipsnio nustatytų reikalavimų. Įtariamojo apklausos protokole įtariamojo parodymai užrašyti pirmuoju asmeniu, jame nurodyti įtariamajam užduoti klausimai ir jo atsakymai. Šios apklausos metu dalyvavo įtariamojo gynėjas. Apklausos protokolą pasirašė ir įtariamasis, ir jo gynėjas. Jokių pastabų protokole dėl protokolo turinio nepareikšta (t. 3, b. l. 95-99).
Apklaustas pirmosios instancijos teisme apeliantas kategoriškai neigė reikalavęs ir ėmęs iš A. K. 10 000 Lt kyšį. Parodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) ambulatorijos remonto vyko eilinis konkursas pagal nustatytą tvarką. Buvo pasirinktas viešasis pirkimas įprasta komercine praktika. Vykdant supaprastintą pirkimą įprasta komercine praktika tiekėjus gali pasirinkti pats paslaugos pirkėjas. Žinodami, kad jei konkursas bus be jokių apkalbėjimų, tai jis tikrai neįvyks, jis kalbėjosi su A. K. Jie susitiko, apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) ambulatoriją ir paprašė jo, kad paruoštų darbų sąmatą. Jie keletą kartų kalbėjo telefonu, buvo susitikę. Iš pradžių sąmata buvo padaryta virš 400 000 Lt sumai, tačiau pasakius, kad tai nerealu, ji buvo mažinama, kol galiausiai buvo pasiūlyta tokia suma, kurią jie gavo finansavimui. Tada eilės tvarka buvo išsiųsti kvietimai 3 organizacijoms. Kitus konkurse dalyvavusius tiekėjus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) internete surado jis, joms buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti apklausoje. Rugsėjo 25 d. įvyko konkursas, buvo pristatyti dokumentai, o praėjus apskundimo terminui, spalio 8 d. buvo pasirašytas susitarimas darbams atlikti. Darbai buvo pradėti spalio 9 d. Jis neturėjo jokio pagrindo reikalauti kyšio, jo nereikalavo ir neėmė. Jis buvo patenkintas, kad galės atlikti remonto darbus už skirtą sumą ir nereikės papildomų rūpesčių. A. K. jis žinojo nuo (duomenys neskelbtini) ambulatorijos laikų, kaip rangovas jis sudarė neblogą įspūdį. Jų santykiai iki rugsėjo mėnesio buvo geri, normalūs. Jokio darbinio konflikto jie neturėjo, o asmeniškai kaip žmonės nebendravo. Jų įmonė su A. K. įmone už atliktus darbus atsiskaitė. Po (duomenys neskelbtini) ambulatorijos remonto A. K. daugiau jokių darbų (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centrui nedarė. Tačiau A. K. nebuvo pateikęs visos pilnos techninės dokumentacijos ir kitokių privalomų pateikti dokumentų, todėl jis priminė jam, kad reikia grąžinti tuos dokumentus ir šis per 3-4 kartus juos grąžino. Apeliantas neneigia, kad po to, kai buvo atlikti darbai, jis buvo susitikęs su A. K. degalinėje prie (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, kad šio susitikimo metu jam buvo perduoti dokumentai. Tuo pačiu klausimu jie buvo susitikę ir prie darbo biržos, nes A. K. buvo skolingas dokumentus. Taip pat apeliantas parodė, kad apie (duomenys neskelbtini) ambulatorijos remontą jis kalbėjosi tik su vienos iš dalyvavusių konkurse įmonių atstovu A. K.. Daugiau nei su vienos, nei su kitos firmos atstovais nebendravo (t. 4, b. l. 64-66).
Taigi, iš aptartų apelianto parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios instancijos teismui, turinio matyti, kad jie iš esmės skiriasi dėl dviejų esminių aplinkybių:
pirma, dėl konkurso (duomenys neskelbtini) ambulatorijos kapitaliniam remontui atlikti organizavimo aplinkybių: ikiteisminio tyrimo teisėjui apeliantas teigė, kad konkursas buvo atliktas pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymą, kad kiti du tiekėjai, kuriuos jo prašymu surado A. K., konkurse dalyvavo tik formaliai; o teisme teigė, kad konkursas vyko pagal įstatymą, supaprastinta tvarka ir jame be UAB (duomenys neskelbtini) dalyvavo dar du tiekėjai, kuriuos jis pats surado internete;
antra, dėl susitikimų su A. K. metu perduotų paketų turinio: apeliantas ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jis iš A. K. paėmė 10 000 L kyšį, kurį A. K. jam perdavė per du kartus, pirmą kartą – netoli (duomenys neskelbtini), kolonėlėje, antrą kartą - (duomenys neskelbtini), prie picerijos; teisme nuteistasis, neneigdamas, kad jis anksčiau nurodytose vietose buvo susitikęs su A.K., teigia, kad šių susitikimų metu jam buvo perduoti ne pinigai, o dokumentai, kuriuos A. K. jam buvo skolingas.
Tokį savo parodymų nesutapimą ir prieštaringumą apeliantas teisme, kaip ir apeliaciniame skunde, aiškina tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės, jam nebuvo neužtikrinta tinkama gynyba, buvo daromas psichologinis poveikis, grasinama, jis buvo verčiamas patvirtinti A.K. teiginius ir nekeisti parodymų. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo nurodytų BPK pažeidimų nenustatė. Tokių pažeidimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Nors apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, tai prieštarauja bylos duomenims. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys rodo, kad nuteistajam nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, apie tai liudija jo parašas teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole (t. 3, b. l. 75). Šia teise nuteistasis A. G. pasinaudojo. Jam pareiškus, kad ikiteisminio tyrimo metu advokatas reikalingas, jam buvo paskirtas advokatas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarka (t. 3, b. l. 77). Iš nuteistojo A. G. pirminių apklausų, vykusių 2009-09-24 pas tyrėją ir 2009-09-25 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolų matyti, kad šių apklausų metu įtariamajam paskirtas gynėjas dalyvavo. Nei viename iš minėtų apklausų protokolų nėra pareikšta jokių pastabų nei dėl protokolo turinio, nei dėl apklausos procedūros. Priešingai, abiejuose minėtuose įtariamojo apklausos protokoluose yra nuteistojo ranka padaryti įrašai apie teisingai surašytus jo parodymus: ,,perskaičiau, mano parodymai surašyti teisingai“ (t. 3, b. l. 87); ,,protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“ (t. 3, b. l. 99), ir jo bei jo gynėjo parašai. Apeliantas teigia, kad jam paskirtas valstybės advokatas jo apklausose realiai nedalyvavo, o protokoluose pasirašydavo vėliau. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepatvirtinti bylos duomenimis. Kaip jau buvo minėta, pirminiuose apelianto apklausos protokoluose jokių pastabų apie tai, kad atliekant procesinius veiksmus būtų nedalyvavęs jo advokatas, nėra. Priešingai, protokoluose yra gynėjo parašai, kas liudija apie advokato dalyvavimą įtariamojo apklausose. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo prašymą, teisme kaip liudytoją apklausė ikiteisminio tyrimo pradžioje jį gynusį advokatą R. K. Liudytojas E. K. teisme paneigė nuteistojo A. G. nurodytas aplinkybes apie jo nedalyvavimą įtariamojo pirminėse apklausose ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 4, b. l. 74-75). Be to, pažymėtina, kad nuteistajam buvo išaiškinta teisė gintis per savo pasirinktą gynėją, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo, todėl jam buvo paskirtas gynėjas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų kontoros. Taigi, aptarti bylos duomenys paneigia apelianto teiginius, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje jam nebuvo išaiškintos teisės ir nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos neįtikino ir apelianto skundo teiginys apie prieš jį naudotą psichologinį smurtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas buvo laikinai sulaikytas 2009-09-24 (t. 4, b. l. 114), o 2009-09-25 buvo priimtas nutarimas paleisti laikinai sulaikytą asmenį (t. 3, b. l. 116). Taigi, kolegijos nuomone, neįtikėtina, kad nuteistajam, kuris yra suaugęs ir gyvenimiškos patirties turintis žmogus (gim. 1954 m., turintis aukštąjį išsilavinimą), per vieną parą, per kurią dar buvo atliekami ir intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai (buvo atliktos kratos apelianto namuose ir darbovietėje, apeliantas buvo apklaustas pas tyrėją ir ikiteisminio tyrimo teisėją, atliktas parodymų patikrinimas vietoje), buvo padarytas toks psichologinis spaudimas, dėl kurio jis, būdamas nekaltas, prisipažintų padaręs nusikaltimus.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui pripažino patikimais ir jais vadovavosi. Nagrinėjamoje byloje Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, EŽTK 6 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Be to, nuteistojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai sutampa su liudytojo A. K. parodymais. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje A. K. jokie įtarimai pareikšti nebuvo ir jo procesinis statusas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje buvo liudytojas. Liudytojas A. K., priešingai nei teigia apeliantas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė iš esmės vienodus ir nuoseklius parodymus apie gautą iš A. G. pasiūlymą atlikti remonto darbus (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, apie konkurso šiems darbams atlikti organizavimą bei A. G. provokavimą duoti kyšį ir jo perdavimo aplinkybes. Liudytojo A. K. parodymai yra išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Teisme jis parodė, kad su A. G. susipažino dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atlikdamas remonto darbus (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje. A. G. jam pasiūlė atlikti remonto darbus ir (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje. Jam sutikus, buvo derinama darbų sąmata. Kadangi jų pateikta pradinė darbų sąmata buvo per didelė, A. G. prašymu, ji buvo pakoreguota ir sumažinta. Tuo metu, kai jau baigėsi viešojo konkurso paskelbimo terminas dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, A. G. klausė, ar jis galintis rasti dvi firmas dalyvauti konkurse. Dėl to jis (A. K.) kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Elektroniniu paštu jiems persiuntė sąmatas, jie prie sąmatų pridėjo reikiamus dokumentus ir sąmatas padarė truputį didesnei sumai. Sutvarkytus dokumentus paėmė pats asmeniškai, o darbų vykdytojas M. M. tuos dokumentus nuvežė į (duomenys neskelbtini). Už tai, kad gavo šį darbą pagal viešųjų pirkimų konkursą, A. G. atsilygino. Per du kartus A. G. sumokėjo grynais 10 000 Lt. Pirmus 5 000 Lt perdavė (duomenys neskelbtini) kolonėlėje sutarto susitikimo metu, antrą sykį susitiko ir perdavė 5 000 Lt (duomenys neskelbtini) mieste aikštelėje netoli kavinės. Abu kartus pinigai A. G. buvo perduoti jo (A. K.) automobilyje (t.4, b. l. 61-63). Šie teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojo A. K. parodymai iš esmės atitiko jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 7-9; 12-15), kuriuos teismas teisiamojo posėdžio metu ir ištyrė. Savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, nurodydamas vietas, kur jis tiesiogiai A. G. per du kartus perdavė 10 000 Lt kyšį (t. 1, b.l. 18-22). Teismas liudytojo A. K. parodymuose jokių esminių prieštaravimų nenustatė. Tokių prieštaravimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas teigdamas, kad liudytojo A. K. parodymai prieštaringi, jokių konkrečių prieštaravimų nenurodo. Apeliantas tik teigia, kad A. K. ikiteisminiame tyrime nurodęs, kad apeliantas reikalavo kyšio, teisiamojo posėdžio metu šio fakto nepatvirtino. Tačiau šis apelianto skundo teiginys neatitinka tikrovės. Liudytojas A. K., duodamas parodymus teisme, parodė, kad jo firmai gavus užsakymą ir suderinus darbų sąmatą, A. G. pasakė, kad turi daug išlaidų ir jam reikia pinigų ir paprašė sumokėti 10 000 Lt, jis sutiko (t. 4, b. l. 61). Taigi, dėl to, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad liudytojo A. K. parodymuose jokių esminių prieštaravimų nėra ir teismas pagrįstai jais įrodinėjo apelianto kaltę.
Nepagrįstas yra ir apelianto teiginys, kad teismas liudytojo A. K. parodymams suteikė išskirtinę reikšmę. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas liudytojo A. K. parodymus vertino pagal jų nuoseklumą, patikimumą bei atsižvelgdamas į kitų bylos duomenų visumą. Kaip jau buvo minėta, liudytojo A. K. parodymai apie įvykio aplinkybes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo vienodi ir nuoseklūs, savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei teisme. A. K. parodymus iš dalies patvirtina liudytojos L. K. parodymai apie jo nurodytas aplinkybes dėl pinigų perdavimo skaičiaus ir sumų, telefoninių pokalbių tarp nuteistojo A. G. ir liudytojo A. K. stenograma, ir, kaip jau buvo minėta, liudytojo A.K. parodymai sutampa su paties apelianto ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Apelianto skundo teiginys, kad A. K. jį kaltinančius parodymus galėjo duoti paveiktas neteisėtais STT pareigūnų metodais, atmetamas kaip deklaratyvus, kadangi jis nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir yra tik subjektyvi apelianto nuomonė.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo kaltės įrodymas yra telefoninių pokalbių tarp jo ir A. K. turinys. Teigia, jog jis neatpažino savo balso šiuose telefoniniuose pokalbiuose. Mano, kad turėjo būti skirta ir atlikta fonoskopinė ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas svarstė tokį nuteistojo prašymą ir motyvuotai jį atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti apelianto prašymą skirti fonoskopinę ekspertizę nėra būtinumo, nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad telekomunikacijų tinklais perduotoje informacijoje yra užfiksuoti apelianto ir liudytojo A. K. pokalbiai. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. K., kuris išklausęs pateiktus garso įrašus, teisme kategoriškai patvirtino, kad telefoninio pokalbio įraše yra jo balsas, ir tai yra jo pokalbiai su A. G. (t. 4, b. l. 62). Pats nuteistasis taip pat neneigia bendravęs su A. G. telefonu. Jis pirmosios instancijos teisme, atsakinėdamas į posėdžio pirmininko klausimus, parodė, jog pačio pokalbio neneigia, pripažino, kad dalyvavo pokalbyje, tačiau neatsiminė jo datos ir apie ką buvo kalbama. Taip pat parodė, jog balsas lyg ir panašus į jo balsą (t. 4, b. l. 73). Aplinkybę, kad pokalbiai vyko tarp nuteistojo ir liudytojo A. K. patvirtina ir iš apelianto kratos metu paimta SIM kortelė, kuria naudojosi apeliantas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad kaltinime nurodytuose pokalbiuose nėra jokių išsireiškimų, frazių ar užuominų apie kyšio pinigus, taip pat nepaneigia teismo išvadų, kad juose, nors ir netiesiogiai, yra kalbama apie kyšio perdavimą. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad 2009-01-06 A. G. susitarė susitikti su A. K. 12.45 val. kolonėlėje (duomenys neskelbtini) m.; 2009-01-06, 10.47 val. telefoninio pokalbio metu A. K. pasakė A. G. žodžius: „reiktų atiduoti tą pusę“; 2009-01-28, 9.22 val. telefoninio pokalbio metu A. K. pažadėjo A. G. kitą savaitę atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) m. ir A. K. A. G. pasakė: „pabaigsim tuos reikalus“ (t. 3 b. l. 32-35). Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, telefoniniuose pokalbiuose minimu laiku tarp nuteistojo ir liudytojo A. K. įvyko susitikimai. Be to, pažymėtina, kad kaltinimas dėl kyšininkavimo apeliantui grindžiamas ne tik jo ginčijamais telefoninių pokalbių įrašais, bet ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o pokalbių įrašai yra tik šiuos įrodymus papildanti medžiaga.
Apelianto nurodyti operatyvinių veiksmų atlikimo protokole esantys vardo ir pavardės neatitikimai su jo vardu ir pavarde, nedaro šio protokolo niekiniu, ar nepatikimu. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai aiškinosi stenogramoje esantį neatitikimą dėl vardo (stenogramoje, nurodytas vardas ,, (duomenys neskelbtini)“, o nuteistojo vardas yra (duomenys neskelbtini)). Dėl šios aplinkybės teisme apklaustas liudytojas A. G., dirbantis su techninėmis priemonėmis, parodė, kad vardas ,, (duomenys neskelbtini)“ galėjo būti nurodytas dėl elementarios klaidos arba galėjo susimaišyti kalbantysis. Liudytojas nepaneigė ir spausdinimo klaidos galimybės (t. 4, b. l. 70-71). Kitas apelianto nurodytas stenogramoje esantis neatitikimas - neteisingai užrašyta pavardė (nurodyta, kad skambinama A. G., o ne A. G.) (t. 3, b. l. 19). Teisėjų kolegijos nuomone, šis neatitikimas yra akivaizdi techninė spausdinimo klaida. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pokalbio tarp nuteistojo ir liudytojo A. K. įrašo stenogramoje esantys netikslumai nėra esminiai ir jie nedaro šio įrodymo nepatikimu. Be to, kaip jau buvo minėta, apelianto kaltė yra įrodyta ne tik pokalbių įrašais.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neanalizavo liudytojos R. K. parodymų, kad A. K. prašymu remonto darbų sąmata buvo sumažinta nuo 429 000 Lt iki 351 000 Lt, kas, apelianto manymu, paneigia jo kaltę dėl kyšininkavimo. Toks apelianto teiginys nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas aptarė visų teisme apklaustų liudytojų parodymus, tarp jų ir liudytojos R. K. Iš liudytojos R. K. parodymų matyti, kad ji jokių aplinkybių tiesiogiai susijusių su kyšininkavimu nenurodė (t. 4, b. l. 59). Todėl teismas, nustatinėdamas kyšininkavimo aplinkybes, jos parodymais tiesiogiai ir nesirėmė. Pažymėtina, kad ir apelianto skunde nurodyti liudytojos R. K. parodymai apie darbų sąmatos sumažinimą, tiesiogiai nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltės dėl kyšininkavimo.
Be to, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai ignoravo jo nurodytas svarbias bylos aplinkybes, kad jis nebuvo supažindintas su nutarties atlikti kratą jo namuose ir darbo vietoje turiniu. Teigia, kad tokia nutartis jam nebuvo pateikta ir jis joje nepasirašė, kokiu būdu joje atsirado parašai panašūs į jo, jam nėra žinoma, tačiau teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir nuosprendį pagrindė kratos protokolais, neįsitikinęs jų patikimumu.
Šis apelianto skundo argumentas prieštarauja bylos duomenims. Priešingai nei teigia apeliantas, teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi apelianto nurodytas aplinkybes dėl nutarčių atlikti kratas pateikimo jam susipažinti aplinkybių. Dėl to teisme buvo detaliai apklaustas pats nuteistasis. Pradžioje jis parodė, kad nei nutarties atlikti kartą jo namuose, nei darbe jis nematė ir tokių dokumentų nepasirašė. Tačiau nuteistajam parodžius minėtas nutartis (t. 3, b. l. 54, 68) ir jose esančius ranka darytus įrašus ,,su nutartimi susipažinau A. G.; <parašas>, <data>, <laikas>“, apeliantas kategoriškai nepaneigė, kad tai ne jo raštas. Jis parodė, kad tai panašu į jo raštą. Parašas irgi panašus į jo (t. 4, b.l. 66-67). Apklausus nuteistąjį papildomai, į posėdžio pirmininko klausimą nuteistasis atsakė: ,,<...padarius kratą pas mane sako: pasirašyk čia, pasirašyk čia, tada pasirašydamas aš supratau, kad pasirašiau, kad pas mane rado SIM korteles ir jas paėmė. O pasirodo ten buvo pasirašyti duota, kad susipažinau apie kratos darymą...>“ (t. 4, b.l. 73). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad datos, nurodytos ant kratos nutarčių – 2009-09-24, sutampa su kratų atlikimo datomis, tai patvirtina kratų protokolai, kurių patikimumo apeliantas neginčija, pripažindamas, kad juose esantys parašai jo (t. 4, b. l. 67). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys – nutartys leisti daryti kratas ir ant jų esantys ranka padaryti įrašai apie susipažinimą su nutartimis bei parašai (t. 3, b. l. 54, 68), nuteistojo teisme duoti parodymai apie kratų darymo aplinkybes, o taip pat kratos protokolai - leidžia daryti išvadą, kad apeliantas, kratos darymo jo namuose ir darbo vietoje metu, buvo susipažindintas su teismo nutartimis, leidžiančiomis atlikti kratas jo darbovietėje ir gyvenamojoje patalpoje.
Taigi, dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atlikta įrodymų analizė patvirtina, jog byloje iš skirtingų šaltinių surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir apelianto kaltę dėl BK 225 straipsnyje numatytos veikos padarymo pagrindė visų byloje ištirtų, patikrintų ir įvertintų įrodymų visetu. Teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių pagrįstos leistinais ir patikimais įrodymais. Aplinkybė, kad teismo išvados neatitiko nuteistojo lūkesčių, neduoda pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas ar neobjektyvus.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistasis A. G. pagrįstai pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam baudžiamasis įstatymas (BK 225 straipsnio 2 dalis) taikytas tinkamai ir už šio nusikaltimo padarymą paskirta teisinga bausmė. Todėl apelianto nuteistojo A. G. prašymas – išteisinti jį pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, nes konkurso dėl (duomenys neskelbtini) ambulatorijos remonto darbų paruošimo ir pravedimo dokumentai, minimi kaip suklastoti, jokių teisinių pasekmių negalėjo sukelti. Konkursas būtų teisėtas net ir tuo atveju, jeigu paraišką būtų pateikęs ir jame dalyvavęs nors vienas dalyvis. Taip pat mano, kad jo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo neįrodo A. K. telefoniniai pokalbiai bei kompiuteryje rasta informacija (juodraščiai), nes joje nėra visų rekvizitų (parašų, antspaudų ir kt.).
Šie apelianto skundo teiginiai prieštarauja byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visumai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas suklastojo E. G. parengtus tikrus dokumentus: VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo komisijos 2008-08-08 ir 2008-09-25 tris posėdžių protokolus Nr. 1, 2, 3; 2008-09-25 konkurso dalyvių kvalifikacinių reikalavimų ir pasiūlymų priedą Nr. 1; VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo rangovų apklausos pažymą, savo parašu kaip komisijos pirmininkas patvirtindamas juose įrašytas žinomai melagingas žinias.
Nuteistasis, ginčydamas savo kaltę dėl dokumentų klastojimo, teigia, kad šio nusikaltimo padarymo neįrodo A. K. telefoniniai pokalbiai bei kompiuteryje rasta informacija (juodraščiai).
Tačiau apelianto kaltė dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo yra grindžiama ne tik A. K. telefoniniais pokalbiais bei kompiuteryje rasta informacija.
Kaip jau buvo minėta šiame procesiniame sprendime, liudytojas A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo davė nuoseklius ir vienodus parodymus apie tai, kaip vyko VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijos kapitalinio remonto darbų viešasis pirkimas, ir kaip jo įmonė šį konkursą laimėjo. Pats apeliantas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (teismas šiuos nuteistojo parodymus įvertino kaip patikimus), taip pat parodė, kad jis liepė viešųjų pirkimų narei E. G. palikti tarpą dviem įrašams pasiūlymų registracijos žurnale 2008-09-25, paaiškindamas, kad šiuos dokumentus užpildys vėliau. Taip pat parodė, kad A. K. vėlavo su dokumentais ir tik lapkričio mėnesį pateikė kitų dviejų tiekėjų pasiūlymus. Tada jie atgaline data sutvarkė dokumentus, užregistravo, kad jie gauti 2008-09-25, surašė du viešųjų pirkimų komisijos protokolus su rugsėjo mėnesio datomis (t. 3, b. l. 95-99). Šias nuteistojo nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytoja E. G. Ji parodė, kad gaunamų dokumentų registracijos žurnale įrašus padarė ne laiku, taip pat ne laiku pildė ir pažymą. Komisijos posėdis vyko rugsėjo 25 d., bet tada buvo gautas tik vienas pasiūlymas dalyvauti konkurse iš UAB (duomenys neskelbtini). Todėl gaunamų dokumentų registracijos žurnale buvo pasilikusi tarpą įrašams padaryti ir juos įrašė vėliau, kai buvo gauti dokumentai iš visų trijų pretendentų: UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Liudytoja neneigė, kad palikti žurnale tuščią vietą galėjo prašyti A. G. (t. 4, b.l. 56-58). Teisme apklausti kaip liudytojai UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovas Z. J. parodė, kad jų firmos, kaip pretendentai, (duomenys neskelbtini) ambulatorijos remonto darbų konkurse realiai nedalyvavo, tik perdavė dokumentus. Liudytojas R. B. patvirtino, o liudytojas Z. J. neneigė, kad jų firmos minėtame konkurse dalyvavo A. K. kvietimu (t. 4, b. l. 59; 59-60). Aplinkybę, kad buvo klastojami dokumentai patvirtina ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti A. K. telefoniniai pokalbiai su A. G., E. G., R. B., R. K., M. M. bei S. V. Iš šių pokalbių datų (pokalbiai vyko 2008-10-25 - 2008-11-14) ir pokalbių turinio, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) ambulatorijos kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo konkurso dokumentai buvo rengiami vėliau nei VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijos kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo 2008-09-25 nugalėtoju buvo pripažinta UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 17-31). Kadangi apeliantas neginčija minėtų pokalbių turinio, o tik deklaratyviai teigia, kad A. K. telefoniniai pokalbiai niekaip neįrodo, kad (duomenys neskelbtini) ambulatorijos kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo pasiūlymai buvo parengti 2008 m. lapkričio mėnesį, teisėjų kolegija detaliau minėtų A. K. telefoninių pokalbių turinio šiame procesiniame sprendime neanalizuoja ir neaptarinėja.
Priešingai nei teigia apeliantas, E. G. tarnybiniame kompiuteryje rasta informacija, taip pat yra pagrįstai pripažinta įrodymu, patvirtinančiu, kad apeliantas suklastojo dokumentus. Iš kratos 2009-09-24 VŠĮ (duomenys neskelbtini) patalpose protokolo matyti, kad kratos metu iš E. G. kabineto buvo paimtas tarnybinio kompiuterio „AMD Sempron“ sisteminis blokas. Iš šio kompiuterio apžiūros 2009-10-09, 2010-03-29 protokolų ir prie jų esančių priedų matyti, kad minėto kompiuterio sisteminio bloko atmintyje rastas aplankas „(duomenys neskelbtini) remontas“, kuriame yra VŠĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo dokumentai (komisijos posėdžių protokolai, kvietimai dalyvauti konkurse, kvalifikacinių reikalavimų ir pasiūlymų priedas ir kt.). Atlikus minėtų dokumentų apžiūrą buvo nustatyta, kad dokumentų surašymo datos skiriasi nuo jų parengimų datų. Iš 2009-10-09 apžiūros protokolo ir prie jo esančių priedų matyti, jog protokolas Nr. 1, surašytas 2008-08-08 data, parengtas 2008-11-12; kvietimai UAB (duomenys neskelbtini) pateikti pasiūlymus norint dalyvauti (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų kapitalinio remonto paslaugų pirkimo konkurse, surašyti 2008-08-21, 2008-09-04 datomis, parengti 2008-10-15 ir 2008-12-09, protokolas Nr. 2, surašytas 2008-09-25, parengtas 2008-11-13; protokolas Nr. 3, surašytas 2008-09-25, parengtas 2008-11-25 (t. 2, b.l. 66-85). Dar detalesnis duomenų, rastų apžiūrint E. G. tarnybinio kompiuteryje, aprašas yra pateiktas kompaktinio disko CD-R 80 700 MB apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad dokumentuose nurodytos datos nesutampa su dokumentų parengimo datomis (t. 2, b. l. 87- 109).
Visi aptarti įrodymai: liudytojo A. K. parodymai, apelianto ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, liudytojų E. G., R. B., Z. J. parodymai, telefoninių pokalbių tarp šių asmenų stenogramos, E. G. tarnybiniame kompiuteryje rasta informacija, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jokie oficialūs pasiūlymai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dalyvauti (duomenys neskelbtini) ambulatorijos patalpų kapitalinio remonto paslaugų pirkimo konkurse pateikti nebuvo ir jos šiame konkurse nedalyvavo, o šių bendrovių dokumentus, patvirtinančius jų dalyvavimą konkurse, žymiai vėliau nei nurodyta A. G. suklastotuose dokumentuose jų surašymo data, surinko ir A. G. pateikė A. K. Šie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis konkursą darbų pirkimui organizavo tik fiktyviai. Toks apelianto elgesys, priešingai nei jis teigia savo skunde, sukėlė teisines pasekmes. Apeliantas, suklastodamas konkurso dėl (duomenys neskelbtini) ambulatorijos remonto darbų atlikimo dokumentus, pažeidė valstybės valdymo tvarką, užtikrinančią teisės aktais reglamentuotų dokumentų surašymo ir disponavimo tvarką. Kadangi dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra formalios sudėties nusikalstama veika, tai ji laikoma baigta nuo veiksmų atlikimo momento. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. G. dokumentus klastojo siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. G. pagrįstai nuteistas už dokumentų klastojimą, jam baudžiamasis įstatymas (BK 300 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai, ir už šio nusikaltimo padarymą paskirta teisinga bausmė. Tenkinti nuteistojo prašymą – išteisinti jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – nėra teisinio pagrindo.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismui išklausius kaltinamojo paskutiniojo žodžio, posėdžio pirmininkas pranešė, jog šioje byloje priimtas spendimas bus skelbiamas 2010 m. lapkričio 3 d. Į šios dienos posėdį išklausyti sprendimo atvyko kaltinamasis A. G., jo gynėjas ir prokuroras. Taigi, nuosprendis šioje byloje buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 3 d. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo data parašyta neteisingai, t. y. vietoje 2010 m. lapkričio 3 d. yra nurodyta 2010 m. lapkričio 4 d. Kadangi, akivaizdu, jog tai yra rašymo, naudojant technines priemones, apsirikimas dėl teisėjo neatidumo, tai šis skundžiamo nuosprendžio trūkumas nelaikomas esminiu ir dėl jo skundžiamas nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.