- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-391-458-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- N. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. a) pap., prie šios bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirtos baumės, paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S. nuteistas už tai, kad 2003-09-22, nakties metu, veikdamas bendrininkų grupe su R. K., išdaužęs Z. J. R. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), netoli 58-ojo namo, Plungėje, 20 Lt vertės lango stiklą, įsibrovė į pastatą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajai priklausančio turto už 270 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi padaręs nusikaltimą, kad pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajai. Be to, jo neįgali sugyventinė laukiasi kūdikio, todėl pasiuntus jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, nebus kam išlaikyti šeimos.
Nuteistasis ir nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).
Skirdamas bausmę N. S., teismas atsižvelgė, kad jis ne kartą teistas, naują veiką padarė neišnykus teistumui. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Tai, kad veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe su R. K., teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, teismas, skirdamas bausmę N. S., atsižvelgė ir į tai, kad jis po šio nusikaltimo darė naujus nusikaltimus ir administracinės teisės pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. S. paskyrus terminuotą – dvejų metų – laisvės atėmimo bausmę, o pirmą kartą teisiamam R. K. paskyrus neilgalaikę – šešių mėnesių – laisvės apribojimo bausmę.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausmė turi būti ne tik tinkamai individualizuota, bet ir atitikti įstatyme įtvirtintą jos paskirtį. LR BK 41 str. 2 d. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teisingumo principas užtikrinamas tinkamai individualizuojant bausmes. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Vadinasi, teisingumo principas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai.
Plungės rajono apylinkės teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai N. S. pripažino kaltu, tačiau skirdamas bausmę neteisingai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis.
Išanalizavus Plungės rajono apylinkės teismo 2008-07-16 nuosprendžio motyvus parenkant bausmes N. S. ir R. K., nustatyta, kad esminiu pagrindu N. S. paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę buvo nurodyti ankstesni ir vėlesni jo teistumai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas 2003-09-22. Todėl teismas, skirdamas bausmę už šį nusikaltimą, turėjo labiau atsižvelgti į iki nusikaltimo ir jo padarymo metu N. S. apibūdinančius duomenis. Įvertinus šiuos duomenis nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės už 2003-09-22 padarytą nusikaltimą tikslai gali būti pasiekti N. S. paskyrus tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos manymu, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems tikslams pasiekti labai svarbu, kad bausmę, kaip valstybės prievartos priemonę, nusikalstamą veiką padaręs asmuo patirtų per kuo trumpesnį nuo šios veikos padarymo laiką. Iš karto po nusikaltimo padarymo N. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, su nukentėjusiąja susitaikė, grąžino pagrobtus daiktus. Pažymėtina, kad nuo nusikaltimo padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik penkeri metai. Patikrinus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad įtarimai N. S. ir R. K. dėl padaryto nusikaltimo buvo pareikšti praėjus keletui dienų nuo nusikaltimo. Įtariamieji iškart buvo apklausti, o po keleto dienų jų parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje. Po šių ikiteisminio tyrimo veiksmų byloje iki 2008 m. kovo 14 d. nebuvo atlikti jokie veiksmai. Duomenų, kodėl tokį ilgą laiko tarpą byloje niekas nevyko, taip pat nėra. Lietuvos Respublikos BPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausią terminą. Nepateisinamai ilgai trunkantis ikiteisminis tyrimas pažeidžia ne tik visuomenės ir valstybės interesus, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų laiku nubaustas, bet ir įtariamojo teisę į kuo greitesnį jo bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje truko nepateisinamai ilgai.
Nors teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas, tačiau anksčiau padaryto nusikaltimo pavojingumas bei už jį paskirta bausmė negalėjo būti pripažinta pakankama aplinkybe nusikaltimo bendrininkams paskirti ne tik dydžiu, bet ir griežtumu žymiai besiskiriančias bausmes. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad nuo nusikaltimo padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik penkeri metai, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai N. S. už 2003-09-22 padarytą nusikaltimą bus pasiekti paskyrus tokios pačios rūšies bausmę kaip ir nusikaltimo bendrininkui, tačiau dėl ankstesnio N. S. teistumo dvigubai griežtesnę.
Be to, teismas dėl neteisingai paskirtos bausmės už atskirą nusikaltimą paskyrė savo dydžiu neteisingą subendrintą bausmę. Nusikaltimas, už kurį N. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-07-04 ir Plungės rajono apylinkės teismo 2006-08-19 nuosprendžius, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme turi būti subendrintos remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-07-04 nuosprendžiu N. S. paskirta subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl ši bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Plungės rajono apylinkės teismo 2006-08-19 nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu už 2003-09-22 padarytą nusikaltimą paskirta bausme, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-07-04 nuosprendžiu nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. S. subendrintos bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Byloje esantys duomenys apie nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu patvirtina šią teismo išvadą. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu N. S. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, įsidarbino. Be to, šiuo laikotarpiu jis suformavo teigiamus socialinius ryšius: turi gyvenimo draugę, kuri netrukus turi gimdyti jo kūdikį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo draugė yra tik iš dalies darbinga, todėl ja visiškai rūpinasi ir išlaiko N. S.. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai N. S. bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo N. S. apeliacinį skundą patenkinti. Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl N. S. nuosprendžiu paskirtos bausmės už atskirą nusikaltimą ir galutinės subendrintos bausmės.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kaltu pripažintam N. S. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. a) ir b) pap., prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirti galutinę subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti atliktas bausmes, paskirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu ir Plungės rajono apylinkės teismo 2006-06-09, 2006-08-19 nuosprendžiais.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d. 7 p., N. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.