Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1174-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
1-1174-932/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06622-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1174-932/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06622-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 2 dalį - 4 MGL (150,64 eurų) bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-23 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams ir 2 MGL (75,32 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus (bausmę atlikęs, 2016-11-24 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, nuo 2019 m. vasario 15 d., 20.30 val., iki 2019 m. vasario 16 d., 08.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nulaužė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurios pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotos I. R. ir kuriose įrengta kirpykla, durų rankeną, apibraižė ir taip apgadino durų išorinę apdailą, išlaužė šalia durų buvusią arką, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. R. 500 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis J. K. pilnai pripažino savo kaltę, dėl savo veiksmų gailėjosi, 2019-02-18 atlygino padarytą turtinę žalą, t. y. sumokėjo I. R. 500 Eur. Parodė 2018-02-15, apie 21-22 val., ėjęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Parėjęs namo, sumanė išlaužti namo pirmo aukšto bendro naudojimo koridoriuje buvusią arką, pastatytą prie jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų; tą arką pastatė bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos kirpyklos naudotojai. Kiek jam yra žinoma, arka buvo pastatyta negavus namo gyventojų leidimo ir sutikimo. Jis arką išlaužė ir arkos dalis numetė prie kirpyklos durų, taip apgadindamas kirpyklos duris, mesdamas arkos dalis ir konstrukcijas, nulaužė ir durų rankeną. Dėl savo padarytų veiksmų kaltę pripažino iškart, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam baudą, kurią galėtų sumokėti dalimis (b. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. R. parodė, kad 2019-02-18, apie 10.00-11.00 val., į kirpyklą, kurioje ji dirba ir ją nuomoja, (duomenys neskelbtini), atėjo namo gyventojas J. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). J. K. prisipažino, kad 2019-02-16 apgadino kirpyklos duris, išmušė arką, dėl tokio savo poelgio labai gailėjosi, negalėjo paaiškinti, kodėl taip padarė. Jis atlygino patirtą turtinę žalą, sumokėjo 500 eurų grynaisiais. Jie pasirašė turtinės žalos atlyginimo lapelį, J. K. jokių pretenzijų neturi (b. 1. 4-8, 17).

Į bylą pateiktas J. K. ir I. R. pasirašytas 2019-02-18 lapelis dėl žalos atlyginimo, kuriame užfiksuota, jog J. K. perdavė I. R. 500 eurų (b. l. 18).

Į bylą pateiktos 5 fotonuotraukos, kuriose užfiksuota išgriauta arka ir apgadintos durys (b. l. 10-12).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vadės J. K. 2019-02-16 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2019-02-16, apie 09.00 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra apgadintos buto durys. Įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko I. R., kuri nurodė, jog kaimynas ją informavo apie apgadintas kirpyklos duris. Ji įtarė J. K., nes pastarasis vieną kartą neblaivus apgadino tualeto duris. Paskambinus telefonu J. K., jis prisipažino padaręs durų apgadinimus, pažadėjo atlyginti žalą (b. l. 26).

2019-02-26 apžiūros protokole užfiksuota telefoninio skambučio garso įrašo perklausa. Užfiksuotas policijos pareigūno ir kaltinamojo telefoninis pokalbis, kurio metu kaltinamasis J. K. prisipažįsta apgadinęs duris ir nurodo, jog atlygins padarytą žalą (b. l. 28-30).

Taigi, kaip matyti, kaltinamasis J. K. kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios I. R. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis nustatyta, kad J. K. sugadino svetimą turtą, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas bausmę J. K., atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas šiai dienai išnykęs (b. l. 42-44), administracine tvarka baustas (b. l. 45-49), dirbantis (b. l. 40), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. K. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 57-59). Pažymėtina, jog įstatymai nenumato galimybės išdėstyti kaltinamajam paskirtos baudos mokėjimą dalimis, tačiau jam nustatytinas ženkliai ilgesnis, nei įstatymo numatytas laikas, baudai savanoriškai sumokėti.

Atsižvelgiant į J. K. atsakomybę lengvinančias ir aplinkybes, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, laikytina esant tikslinga paskirti J. K. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 2 dalis).

J. K. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu, esantis voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. K. paskirti 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 10 (dešimties) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti J. K., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nurodytą terminą nesumokėjus baudos, bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė