Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės N. Ž. reikalavimai ir argumentai

1.5.2.Atsakovas su sūnumis bendrauja pasirinktinai ieškovės gyvenamojoje vietoje arba jam suteikiama teisė 2-3 val. išsivežti sūnus iš ieškovės gyvenamosios vietos.

1.5.3. Atsakovas įpareigojamas prieš savaitę laiko pranešti sūnų motinai N. Ž. apie planuojamą susitikimą SMS žinute.

1.6. Priteisti iš atsakovo E. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nuo pat gimimo sūnūs gyvena su ieškove, todėl prašo jų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

5. Ieškinio pateikimo metu ieškovas buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini), todėl nežinant, kada atsakovas grįš ir atsižvelgiant į vaikų amžių, prašė nustatyti atsakovui bendrauti su sūnumis laisvu grafiku. Atsakovui grįžus į Lietuvą, ieškovė šį savo reikalavimą 2022 m. spalio 10 d. pareiškimu patikslino.

II. Atsakovo E. B. atsikirtimai, reikalavimai ir argumentai

6. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

III. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada

7. 2022 m. balandžio 28 d. išvadoje nurodyta, kad 2021 m. gegužės 26 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro sprendimu šalių šeimai skirta Atvejo vadyba. 2021 m. gegužės 22 d. atsakovui E.B. nustatytas 3,04 promilių girtumas, jis smurtavo prieš atsakovę. 2021 m. rugpjūčio 21 d. gautas policijos pranešimas, kad E. B., galimai būdamas neblaivus, atėjęs prie N. Ž. buto durų, norėjo pasiimti vaikus. N. Ž. užtikrina tinkamas vaikų priežiūros sąlygas- namuose švaru ir tvarkinga, vaikai linksmi, švariai aprengti. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lošelį/darželį. N. Ž. supranta vaikų poreikius ir geba juos tinkamai tenkinti. D. b. ir D. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina N. Ž. atitiktų vaikų interesus.

8. Ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, ieškovės tvirtinimu, atsakovas su vaikais bendrauja tinkamai. Vaikai dėl savo amžiaus nuomonės motyvuotai išreikšti negali. Manytina, kad turi būti nustatyta maksimali vaikų bendravimo su tėvu tvarka. Ieškovei siūloma atsisakyti apribojimo tėvui su vaikais bendrauti be teisės išsivesti vaikus iš jų gyvenamosios vietos.

9. Institucijos žiniomis vaikai sveiki, specialiųjų poreikių neturi, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikams patenkins būtinuosius vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka nesudaryta. Gyvenant faktinėje santuokoje gimė sūnūs D. B. ((duomenys neskelbtini)) ir D. B. ((duomenys neskelbtini)).

Dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis, kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

12. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

13. D. B. ir D. B. nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas nepateikė prieštaravimų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

14. nustatyti nuolatinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

15. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

16. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

17. Teismų praktikoje nurodoma, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas sietinas su minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžiu, kai nėra nustatyta jokių duomenų, kad vaiko poreikiai būtų mažesni ar didesni. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl ieškovė neturi pareigos pateikti įrodymų, pvz., kasos kvitų, kiek kiekvieną mėnesį skiria vaikų maistui ar pan. Teismų suformuota praktika, jog minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-896/2019, 23 punktas).

18. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad Sūnaus D. išlaikymui išlaidos per metus sudaro apie 4416 Eur (per mėnesį 368 Eur): maistas 2160 Eur, išlaidos aprangai 480 Eur, išlaidos higienos reikmėms 120 Eur, lėšos sveikatos priežiūrai 120 Eur, laisvalaikiui 180 Eur, lėšos už darželį 600 Eur, už komunalinius mokesčius 396 Eur. Sūnaus D. B. išlaikymui išlaidos per metus sudaro apie 5046 Eur (421 Eur per mėnesį): maistas 2520 Eur, išlaidos aprangai 500 Eur, išlaidos higienos reikmėms 120 Eur, lėšos sveikatos priežiūrai 240 Eur, laisvalaikiui 180 Eur, lėšos už darželį 710 Eur, transporto išlaidos 360 Eur, už komunalinius mokesčius 396 Eur.

19. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius. Pažymėtina, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia.

20. Abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

21. Ieškovė iki 2022 m. rugsėjo mėn. nedirbo, augino mažamečius vaikus ir jos pajamos buvo valstybinio socialinio draudimo išmokos. Nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškovė įsidarbino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, rugsėjo mėn. jos darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių 1002,79 Eur.

22. Pagal teismo išreikalautus duomenis atsakovas verčiasi individualia veikla, tačiau duomenų apie jo gautas pajamas nėra. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, apie sveikatos sutrikimus duomenų nėra. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

23. Akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visus vaikų poreikius. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

24. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

25. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas visiškai – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. B. po 180 Eur, o D. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki jų pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

27. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

29. Ieškovė, patikslinusi pradinį ieškinio reikalavimą, prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais laisvu grafiku pasirinktinai ieškovės gyvenamojoje vietoje arba jam suteikiama teisė 2-3 val. išsivežti sūnus iš ieškovės gyvenamosios vietos, prieš savaitę laiko pranešęs sūnų motinai N. Ž. apie planuojamą susitikimą SMS žinute.

30. Išvadą teikianti institucija neprieštarauja prašomai nustatyti bendravimo tvarkai.

31. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

32. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

33. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais neribotai pagal ieškovės nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

35. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

36. Ieškovei 2022 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba.

37. Byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą – 75 Eur, už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką – 75 Eur. Už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis – 103 Eur ((380 Eur) x 12 mėn. x 3 procentai x 75 proc.). Iš viso byloje už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 253 Eur (75 + 75 + 103). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, be to, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo valstybei priteisiama – 253 Eur žyminis mokestis, taip pat 285,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

38. Valstybė patyrė 22,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma priteisiama valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai..

1.1. Nepilnamečių vaikų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1.2. Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

1.3. Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis 200 Eur (dviejų šimtų eurų) išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

1.4. Paskirti N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą ir pajamas iki jų pilnametystės.

1.5. Nustatyti šią atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumis D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.5.1. Atsakovas su sūnumis bendrauja laisvu grafiku.

1.5.2.Atsakovas su sūnumis bendrauja pasirinktinai ieškovės gyvenamojoje vietoje arba jam suteikiama teisė 2-3 val. išsivežti sūnus iš ieškovės gyvenamosios vietos.

1.5.3. Atsakovas įpareigojamas prieš savaitę laiko pranešti sūnų motinai N. Ž. apie planuojamą susitikimą SMS žinute.

1. Priteisti valstybei iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) 253 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

2. Priteisti valstybei iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,76 Eur (dvidešimt dviejų eurų 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

3. Priteisti valstybei iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 285,70 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 70 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.