- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-767-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01289-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- P. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ (toliau – UAB „Trakų energija“) ieškinį atsakovui P. D. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Trakų energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. D. 116,15 Eur skolą, 3,30 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei UAB „Trakų energija“ 2004 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. O3-28 buvo išduota licencija Nr. L4-ŠT-29, kurios pagrindu ieškovė šiuo metu tiekia šilumą visiems Trakų rajono teritorijoje esantiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. Atsakovui P. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio šildymo įrenginiai atjungti nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau pastatui, kuriame yra butas tiekiama centralizuotai gaminama šilumos energija. Nurodė, kad nors butas šildomas autonomiškai, tačiau butų, kurių šilumos įrenginiai teisėtai atjungti nuo centralizuotai teikiamos šilumos tiekimo tinklų, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai, privalo prisidėti prie namo išlaikymo ir šilumos bei karšto vandens tiekėjui apmokėti už jiems tenkančią daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti sunaudotos šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas P. D. prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Atsakovas nurodė, kad nesutinka mokėti už bendrą patalpų šildymą, kadangi daugiabučio namo laiptinė ir atsakovo butas yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, laiptinės radiatoriai yra šalti. Jo butas apšildomas autonomiškai. Daugiabučio namo laiptinės šildymas buvo atjungtas namo gyventojų prašymu iki bendrijos įsikūrimo, t. y., dar iki 2005 m. balandžio 18 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo P. D. ieškovės UAB „Trakų energija“ naudai 116,15 Eur skolą, 3,30 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 119,45 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2019 m. birželio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio).
6. Teismas nurodė, kad nors atsakovas nuo centrinio šildymo savo butą yra atjungęs, tačiau šiluma į kitus namo, esančio esantis (duomenys neskelbtini), butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo ir karšto vandens tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – tame tarpe, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe.
7. Teismas pažymėjo, jog tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas atsakovui, kaip turto (buto) savininkui, tenka pareiga proporcingai jo daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors 2014 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, tačiau faktas, kad bendrųjų patalpų radiatoriai, esantys adresu esantis (duomenys neskelbtini), yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos šildymo, nereiškia, kad bendro naudojimo patalpos iš viso nešildomos ir nepanaikina atsakovo prievolės mokėti už pastato bendrosioms reikmėms bei bendro naudojimo patalpoms šildyti skirtą šilumos energiją. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines.
8. Teismas nustatė, kad daugiabutyje, adresu esantis (duomenys neskelbtini), yra 22 butai, iš kurių tik vienas (Nr. esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui) atjungtas nuo pastato šildymo sistemos, o likusieji prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Taigi, pastatas yra šildomas bendrojo naudojimo reikmėms priskiriama šiluma, kurią išskiria pastato karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistemos stovai bei vonios šildytuvai. Taip pat pastatas šildomas ir šiluma, kurią išskiria šilumos punktas, bei šilumą iki butų tiekiantys šildymo sistemos vamzdynai. Tokiu būdu šilumnešiui pratekant nuo pastato įvade įrengto apskaitos prietaiso iki butų, kuriuose vartojama šiluma, išskiriamas tam tikras šilumos kiekis, kuris sunaudojamas pastato bendrojo naudojimo konstrukcijoms ir patalpoms apšildyti, tad priskirtinas prie šilumos kiekio pastato bendrosioms reikmėms.
9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog aplinkybė, jog atsakovo namo laiptinėje nėra šildymo prietaisų, nereiškia, kad dalis pastate sunaudotos šilumos nesunaudojama pastato bendrosioms reikmėms. Visi namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai, įskaitant atsakovą, turi pareigą padengti jose susidariusius šilumos nuostolius, kaip tai nustato tiek bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančios teisės normos, tiek Šilumos ūkio įstatymas. Teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga proporcingai jo daliai atlyginti išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Ši dalis yra apskaičiuojama ir paskirstoma visiems savininkams, tame tarpe ir atjungusiems butus nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, t. y. vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas P. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. 2014 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Pažymi, jog atsakovo namo laiptinėje yra 54 sekcijos špižinių radiatorių, 18,65 m 20 mm skersmens diametro vamzdžių bei 9,28 m 15 mm skersmens diametro vamzdžių, kurie namo gyventojų prašymu atjungti nuo šildymo sistemos. Tai reiškia, kad atjungti ne tik šildymo prietaisai (radiatoriai), bet ir visi vamzdynai. Kol laiptinė nebuvo atjungta nuo šildymo sistemos, mokėjimas už bendro naudojimo patalpų šildymą buvo dalinamas proporcingai visiems laiptinėje esantiems 22 butams. Dabartiniu metu visi gyventojai turėtų mokėti tik už savo buto patalpų šildymą. Už šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą atsakovas kiekvieną mėnesį sumoka pagal pateiktą sąskaitą. Atsakovas atsisako mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, kadangi šildymas bendro naudojimo patalpose gyventojų prašymu yra atjungtas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepakankamai įsigilino į bylos esmę ir nesuvokė, kad negalima reikalauti apmokėti už paslaugą, kuri neteikiama.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Trakų energija“ atsiliepimu prašo atsakovo P. D. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
11.1. Atsakovo daugiabutyje bendrojo naudojimo laiptinė ir atsakovo butas yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, tačiau name yra 22 butai, iš kurių tik vienas (Nr. esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui) atjungtas nuo pastato šildymo sistemos, o likusieji prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Pastatas yra šildomas šiluma, kurią išskiria tiek pastato butuose esantys radiatoriai, tiek pastato rūsyje įrengtas šilumos punktas bei šilumą iki butų tiekiantys šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai, kurie eina ne tik per butus, bet ir rūsiais bei tarp namo konstrukcijų. Tokiu būdu šilumnešiui nuo pastato įvade įrengto apskaitos prietaiso tekant iki butų, išsiskiria tam tikras šilumos kiekis, kuris de facto sunaudojamas pastato bendrojo naudojimo patalpoms ir konstrukcijoms šildyti, tad priskirtinas prie šilumos kiekio pastato bendrosioms reikmėms. Atsakovas tiek, kiek tai liečia bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias teisės normos ir Šilumos ūkio įstatymas, turi pareigą proporcingai jo daliai padengti bendrose patalpose susidariusius šilumos nuostolius. Ši dalis yra apskaičiuojama ir paskirstoma visiems savininkams, tame tarpe ir atjungusiems butus nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, t. y. vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodais.
11.2. Kadangi atsakovo name bendrojo naudojimo patalpose nėra įrengtų šildymo prietaisų, pastato bendrosioms reikmėms buvo priskiriama tik 10 proc. viso pastato šildymui sunaudoto kiekio dalis, kuri savo ruožtu paskirstoma visiems namo bendrasavininkiams, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos. Likusieji 90 proc. paskirstomi tarp tų vartotojų, kurie jiems priklausančias patalpas šildo centralizuotai tiekiama šiluma. Taigi apskaičiuojant atsakovo mokėtinas sumas buvo griežtai laikomasi Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio bei 12 straipsnio nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Byloje kilo ginčas dėl apelianto (atsakovo) prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui pateiktos ir įtrauktos į apskaitą šilumos energijos, tenkančios bendro naudojimo patalpoms šildyti, nors šiam asmeniui priklausantis nuosavybės teise butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemų, bendro naudojimo patalpos nešildomos.
14. Apeliantas nurodo, kad daugiabutyje, adresu esantis (duomenys neskelbtini), yra 22 butai; butas Nr. esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui, atjungtas nuo pastato šildymo sistemos, o likusieji prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Daugiabučio namo laiptinė ir atsakovo butas yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, laiptinės radiatoriai yra šalti. Apeliantas nurodo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, įpareigojančiu jį mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, mano, kad toks sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į faktinę situaciją.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Pagal LR CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (LR CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal LR CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti įtraukta į apskaitą ir pagal įstatymą paskirstoma. Už dalį energijos sumokama kaip suvartotą konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; kt.).
17. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-401-248/2015).
18. Ieškovė reikalavimą sumokėti skolą grindė tiek Šilumos ūkio įstatymo, tiek LR CK 4.76, 4.82 straipsnių normomis. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas sumoka už jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo (įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d.) 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas sumoka už jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą įstatymą atsakovui, kaip turto savininkui, tenka pareiga proporcingai jo daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimo ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017, 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-382-421/2017 35 punktas, 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016 16 punktas).
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2018 m. sausio 22 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e1-19-858/2017, išaiškino, kad Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis turi būti aiškinamas sistemiškai ir negali būti suprantamas izoliuotai nuo likusių šio įstatymo nuostatų. Šio straipsnio 2 dalis, nurodanti, jog tam tikrais atvejais apmokėjimas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas, negali būti suprantama, kaip atleidžianti nuo prievolės šilumos tiekėjui apmokėti už visą pastatui šildyti sunaudotą šilumą, kurios kiekis paprastai nustatomas pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalis tik reglamentuoja, kaip apmokėjimas už visą pastate sunaudotą šilumą yra paskirstomas vartotojams tame pastate – kuri dalis laikoma sunaudota bendrosioms reikmėms ir kuri sunaudota asmeninių patalpų šildymui.
21. Vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad apeliantas (atsakovas) neturi prievolės mokėti už šilumą bendroms namo reikmėms, nes jam priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo sistemų, šildomos autonomiškai, o bendro naudojimo patalpos nešildomos.
22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
23. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
24. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.