- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-10252-937/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05845-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Pareiškėjas
- B. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, J. J., A. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, J. J., A. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir, pašalinusi trūkumus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V. po jos sutuoktinio G. A. V. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodo, jog B. V. ir G. A. V. susituokė (duomenys neskelbtini). G. A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Teigia, jog pareiškėjai ir palikėjui bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog turto savininkė yra tik pareiškėja. Teigia, jog tokia situacija susidarė todėl, jog registre įrašytas tik tas asmuo, kuris 1995-05-05 sudarė buto pirkimo pardavimo sutartį. Nurodo, jog palikėjas nebuvo sudaręs testamento. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 ir 5.13 straipsniais, nurodo, jog po palikėjo mirties turto dalis turėjo būti paveldėta tokia tvarka: a) ¾ palikimo dalių turėjo paveldėti du pirmosios eilės įpėdiniai, palikėjo sūnus ir dukra, b) ¼ palikimo dalį turėjo paveldėti pareiškėja. Nurodo, jog pareiškėjas turėjo sūnų A. V. ir dukrą J. J., kurie teisės aktų nustatyta tvarka nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Palikėjo vaikai turto faktiškai nevaldė ir neprieštarauja, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą. Teigia, jog pareiškėja nors ir nesikreipė į vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau po palikėjo mirties pradėjo turtą faktiškai valdyti, t. y. pareiškėja naudojosi visu turtu, jame faktiškai gyveno tiek santuokoje su palikėju, tiek po jo mirties, taip pat išlaikė turtą, juo rūpinosi, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius. Remdamasi teismų formuojama praktika, CK 5.50 straipsnio nuostatomis, pareiškėja teigia, jog po sutuoktinio mirties palikimą priėmė tinkamai, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodo, jog siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo tikslu, jog pareiškėja galėtų kreiptis dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmnuo A. V. su pareikštu pareiškimu visiškai sutinka. Nurodo, jog pareiškėja ir palikėjas santuokos metu įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė nepalikęs testamento. Po palikėjo mirties bute liko gyventi pareiškėja, kuri butą prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo mokesčius, tvarkė buitį, atliko remontą. Tokiu būdu pradėdama faktiškai valdyti turtą.
Suinteresuotas asmuo J. J. su patikslintu pareiškimu visiškai sutinka.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų praktikoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja ir palikėjas G. A. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš 2022-03-17 gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-2285 apie asmens duomenis matyti, jog palikėjas G. A. V. mirė santuokoje su pareiškėja bei turėjo du vaikus: A. V. ir J. J.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog pareiškėjai 1995-05-05 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 4-2973 pagrindu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismui pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), notariškai patvirtintą pirkimo pardavimo sutartį.
Bylos duomenimis palikėjas G. A. V. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja. Nustatyta, jog nei pareiškėja, nei pareiškėjos ir palikėjo vaikai į vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja, priešingai nei vaikai, pradėjo turtą faktiškai valdyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius, tai patvirtina atsiskaitymo knygelė, pateiktos sąskaitos, 2022-03-18 UAB Vilniaus vandenys pranešimas Nr. SD22-960 dėl informacijos pateikimo, UAB Ignitis 2022-03-18 pranešimas Nr. 13444-867 dėl informacijos pateikimo apie atsiskaitymus už elektros energiją ir gamtines dujas. Pasak pareiškėjos, ji gyveno ir gyvena nurodytame bute. Paminėti pareiškėjos veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.
Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja B. V. po sutuoktinio G. A. V. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai B. V. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos B.V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio G. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai B. V. paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.