- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- AN2-20-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01702-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- D. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimo D. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. D. V. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje (galiojusio nusižengimų padarymo metu), 150 straipsnio 1 dalyje, 450 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 4 dalyje – 600 Eur bauda; už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje – 1150 Eur bauda; už nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje – 300 Eur bauda; už nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 1 dalyje – 20 Eur bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinė nuobauda paskirta – 1150 Eur bauda.
2. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2017 m. kovo 3 d., 10 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta ir patikrinta D. V. priklausanti ir R. K. vairuojama transporto priemonė „Renault”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi maršrutu po (duomenys neskelbtini) miestą. Pasvėrus transporto priemonę ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. (duomenys neskelbtini), svėrimo plokštės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2018 m. sausio 20 d., svėrimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta kad transporto priemonės faktinė bendroji masė 38,45 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau - Techninis reglamentas), 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t), 37,65 t, t. y. 6,65 t viršijo didžiausią leidžiamą 32 t bendrąją masę, nustatytą Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau - Techniniai parametrai), 12.4 punkte.
3. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - Kodeksas) 32 straipsnio 1 dalį ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21d. įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 9 punkto nuostatas, krovinio vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo sąlygas bei kontroliuoti krovinio išdėstymą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Transporto priemonės savininkas D. V. neužtikrindamas, kad vairuotojas R. K. 2017 m. kovo 3 d. nevažiuotų didžiausią leidžiamą masę viršijančia kelių transporto priemone be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 punktą, Taisyklių 9 punktą, bei padarė nusižengimą, numatytą tuo metu galiojusio ANK 459 straipsnio 4 dalyje.
4. Pasvėrus transporto priemonę ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. (duomenys neskelbtini), svėrimo plokštės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2018 m. sausio 20 d., svėrimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nustatyta, kad transporto priemonės dvigubų varančiųjų ašių apkrova 24,45 t, įvertinus Techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t), 24,05 t, t. y. 6,05 t viršijo didžiausią leidžiamą 18 t varančiosios ašies apkrovą, nustatytą Techninių parametrų 21.3 punkte. Tuo transporto priemonės savininkas D. V. neužtikrindamas, kad vairuotojas R. K. 2017 m kovo 3 d. nevažiuotų didžiausią leidžiamą apkrovą viršijančia kelių transporto priemone be nustatytos formos leidimo suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 punktą, Taisyklių 9 punktą, Techninių parametrų 12.4 punktą bei padarė nusižengimą, numatytą tuo metu galiojusio ANK 459 straipsnio 5 dalyje.
5. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad R. K., automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančia D. V., vežė krovinį už atlygį (krovinio siuntėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas - (duomenys neskelbtini)) ir nepateikė galiojančios licencijos kopijos. Vadovaujantis 2009 m. spalio 21d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. 72) (toliau - Reglamentas) 4 straipsnio 6 dalimi ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 „Dėl Kelių transporto licencijavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau - Licencijavimo taisyklės), 8 punktu, draudžiama vežti keleivius arba krovinius kelių transporto priemone už atlygį neturint galiojančios licencijos kopijos arba tuo atveju, kai licencijos kopijos galiojimas sustabdytas. Remiantis įstaigos informacinės sistemos „Keltra“ duomenimis, licencijos kopija minėtai transporto priemonei „Renault”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išduota. Tuo D. V. neužtikrindamas, kad 2017 m. kovo 3 d. krovinys už atlygį jam priklausančia minėta kelių transporto priemone būtų vežamas turint galiojančią licencijos kopiją, pažeidė Licencijavimo taisyklių 8 ir 18 punktus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje.
6. Patikrinimo metu vairuotojas R. K. patikrinimui pateikė netinkamai užpildytą krovinio vežimo važtaraštį. Krovinio važtaraštyje vežėju nurodytas MB „(duomenys neskelbtini)“, nors pagal transporto priemonės registracijos liudijimą vežėjas yra D. V.. Tuo D. V. pažeidė Kodekso 29 ir 30 straipsnių reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 1 dalyje.
7. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nusižengimų faktą ir D. V. kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokolo duomenys, administracinio nusižengimo protokolas, surašytas R. K., medžiaga, Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje, automobilio registracijos liudijimas, 2017 m. kovo 3 d. važtaraštis.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniame skunde D. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
1.8.1. Skunde teigiama, jog 2017 m. kovo 3 dieną administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K., neginčijo nustatytos automobilio varančiosios ašies apkrovos, taip pat to, kad važiavo be leidimo kelių transporto priemone, viršijančia leidžiamą ašies apkrovą, tačiau nurodė, kad neturėjo galimybės patikrinti krovinio svorio, todėl jo veikoje nėra kaltės. Vairuotojas pakraunant krovinį nedalyvavo ne dėl to, kad elgėsi neatsakingai, o todėl, kad laikėsi saugumo priemonių ir neturėjo patirties. Nagrinėjamu atveju protingumo ir logikos kriterijai suponuoja, kad vežėjas turėtų atsisakyti transportuoti krovinį, jei pakrovimą atlikę asmenys neleidžia įsitikinti, kad automobilio ašių apkrova nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, priešingu atveju susidarytų ydinga krovinių gabenimo keliais reguliavimo praktika, kuomet vežėjo atsakomybė dėl viršytos leistinos transporto priemonės ašių apkrovos priklausytų nuo krovimą vykdančių asmenų valios. Skunde taip pat nurodoma, kad pagal nusižengimo padarymo metu galiojusį ANK 459 straipsnio 5 dalį atsako ir (ar) juridinių asmenų vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiuo atveju D. V. nebuvo nei juridinio asmens atstovas, nei kitas atsakingas asmuo, kuriam buvo pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, o tik fizinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausė transporto priemonė, kuria R. K. vežė krovinį MB „(duomenys neskelbtini)“.
1.8.2. Skunde taip pat nurodoma, jog R. K. ir D. V. nesieja darbo santykiai, nėra pavaldumo tarp jų, išskyrus faktą, kad D. V. žodinės panaudos pagrindais suteikė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį R. K., kuris juo naudojosi savo nuožiūra, todėl skunde teigiama, kad D. V. neturėjo pareigos užtikrinti, jog vežant krovinį būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, kad vairuotojas R. K. nevažiuotų didžiausią leidžiamą bendrąją masę ir varančiųjų ašių grupės apkrovą viršijančia transporto priemone (jų junginiu) be specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais.
1.8.3. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus bylos įrodymus, administracinio nusižengimo teiseną ANK 150 straipsnio D. V. atžvilgiu turėjo nutraukti, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje D. V. kaltė, t. y. kad jis vykdo veiklą, nebuvo neginčijamai įrodyta. Transporto priemonė buvo įsigyta ateityje pradėti verstis komercine veikla, 2017 metais spalio 10 d. D. V. įkūrė savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), gautos visos reikalingos licencijos ir leidimai, o iki šios datos D. V. veiklos nevykdė, byloje šios aplinkybės, nėra paneigtos.
1.8.4. Taip pat pažymėtina, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. lapkričio 21 d. D. V. buvo iškviestas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrių ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 150 str. pažeidimo ir paskirta 150 EUR bauda. Pirmos instancijos teismas apie šį protokolą buvo informuotas, todėl už 2017 m. kovo 3 d. aplinkybes D. V. buvo skirta bauda du kartus, o ANK ir BK nuostatos nurodo, kad asmuo už tą pačią veiką baustas du kartus būti negali.
1.8.5. ANK 450 straipsnyje yra nurodyta, kad krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra šio kodekso 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 14 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 20 iki 40 eurų. Tačiau Lietuvos transporto saugos administracija surašydama protokolą dėl ANK 450 straipsnio 1 dalies pažeidimo, prieštarauja šio straipsnio nuostatoms, kadangi R. K., sustabdžius transporto priemonę, pateikė krovinio pervežimo dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad krovinio siuntėjas- MB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“, todėl šio straipsnio nuostatos negali būti taikomos D. V., kadangi transporto priemonės nevairavo, pervežimų kaip fizinis asmuo neorganizavo, ūkinės komercinės veiklos už pinigus nevykdė, krovinio dokumentų nepateikė. D. V., negali būti atsakingas už ANK 450 straipsnio pažeidimą, vien todėl, kad yra transporto priemonės savininkas, įstatymo nustatyta tvarka R. K. perdavęs transporto priemonę su jos registracijos dokumentais ir draudimo polisu, įskaitant, bet neapsiribojant, kad atlygio negavo, transporto priemonę buvo suteikęs žodinės panaudos sutarties pagrindais.
Atsiliepimas
9. Lietuvos transporto saugos administracijos atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. D. V. apeliacinis skundas atmetamas.
11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas šioje byloje neginčija fakto, kad R. K. vairavo apeliantui nuosavybės teise priklausančią sunkiasvorę kelių transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, t. y. remiantis byloje esančių metrologiškai patikrintų svarstyklių rodmenimis, bendroji minėtos kelių transporto priemonės masė 6,65 t viršijo didžiausią leidžiamą 32 t bendrąją masę, nustatytą Techninių parametrų 12.4 papunktyje; dvigubų varančiųjų ašių apkrova 6,05 t viršijo didžiausią leidžiamą 18 t varančiųjų ašių apkrovą, nustatytą Techninių parametrų 21.3 papunktyje. Apeliantas nesutinka su tuo, kad jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas iš esmės motyvuodamas tuo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo juridinio asmens vadovu ar kitu atsakingu asmeniu, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai.
12. Skunde teigiama, jog 2017 m. kovo 3 dieną administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K., neginčijo nustatytos automobilio varančiosios ašies apkrovos, taip pat to, kad važiavo be leidimo kelių transporto priemone, viršijančia leidžiamą ašies apkrovą, tačiau nurodė, kad neturėjo galimybės patikrinti krovinio svorio, todėl jo veikoje nėra kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne R. K., o D. V. kaltės klausimas, todėl skundo argumentai susiję su R. K. veiksmais, nenagrinėtini.
13. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog R. K. ir D. V. nesieja darbo santykiai, nėra pavaldumo tarp jų, išskyrus faktą, kad D. V. žodinės panaudos pagrindais suteikė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį R. K., kuris juo naudojosi savo nuožiūra, tačiau šie skundo argumentai laikytini apelianto gynybine versija ir atmetami kaip nepagrįsti. Apklaustas teismo posėdžio metu, D. V. pripažindamas kaltę nurodė, kad „tuo metu įmonės vadovu nebuvo. Kad buvo viršsvoris nežinojo. Transporto priemonė yra asmeninė. Krovinys buvo jam asmeniškai, vežė per įmonę, kad būtų pigiau“. Pagal Kelių transporto kodekso nuostatas, vežėjas - įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 4 dalį, įmonė - bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, bet kuri juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė arba bet kuri valstybės įstaiga, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar pavaldi tokį statusą turinčiai valdžios institucijai ir besiverčianti keleivių gabenimo veikla, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Taigi, kaip matyti iš aptartų teisės aktų, atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 pateiktą įmonės sampratą, apimančią ir fizinius asmenius, apeliantas patenka į Kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą vežėjo sąvoką.
14. Pagal Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 „Dėl Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto nuostatas, krovinio vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo sąlygas, bei kontroliuoti krovinio išdėstymą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Minėto įstatymo 2 straipsnyje pateikta kelių naudotojo sąvoka - tai asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi keliais ir jų statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e2AT-6-788/2017). Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, D. V. argumentai, kad minėtų teisės aktų nuostatas gali pažeisti tik įmonės, vykdančios licencijuojamą krovinių vežimo veiklą, yra neteisingi, nes minėti teisės aktai yra privalomi visiems be išimties fiziniams ir juridiniams asmenims.
15. Apeliantas taip pat ginčija kaltę dėl pažeidimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vairuotojas R. K. kelių transporto priemone „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančia D. V., 2017 m. kovo 3 d. vežė krovinį už atlygį (krovinio siuntėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas - (duomenys neskelbtini)) ir nepateikė galiojančios licencijos kopijos. Vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 straipsnio 6 dalimi ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 „Dėl Kelių transporto licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punktu, draudžiama vežti krovinius kelių transporto priemone už atlygį neturint galiojančios licencijos kopijos arba tuo atveju, kai licencijos kopijos galiojimas sustabdytas. Pažymėtina, kad D. V. jokių licencijų nepateikė, todėl jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija D. V. surašė protokolą už tai, kad jis mokesčių inspekcijoje nėra įregistravęs individualios veiklos pervežimo paslaugoms, t. y. D. V., priešingai nei teigiama skunde, nėra nubaustas du kartus už tą patį. Apeliantas nubaustas už du skirtingus pažeidimus – galiojančios licencijos nepateikimą ir individualios veiklos neįregistravimą.
16. Apeliantas skunde teigia, kad sustabdžius transporto priemonę, pateikė krovinio pervežimo dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad krovinio siuntėjas- MB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“, todėl šio straipsnio nuostatos negali būti taikomos D. V., kadangi transporto priemonės nevairavo, pervežimų kaip fizinis asmuo neorganizavo, ūkinės komercinės veiklos už pinigus nevykdė, krovinio dokumentų nepateikė. Atmesdamas šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vairuotojas R. K. patikrinti pateikė netinkamai užpildytą krovinio vežimo važtaraštį: važtaraštyje vežėju nurodyta MB „(duomenys neskelbtini)“, nors pagal transporto priemonės registracijos liudijimą vežėjas yra D. V., todėl ir pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį apeliantas yra nubaustas pagrįstai.
17. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutarimą, skundo argumentus, teismų praktiką bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nubausti D. V., tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pažeidimai buvo padaryti. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, tenkinti skundą ir keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.